- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- A-63-178-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. I., V. P., S. P.
- Atsakovas
- Šiaulių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. I. , V. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. I. , S. P. , V. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į žemę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. I. , V. P. ir S. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydami įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į 3,6263 ha dydžio žemės sklypą Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, kurį nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė S. P. .
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą bei patikslintus skundus atmetė kaip nepagrįstus. Šis sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų L. I. ir V. P. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjai prašo uždrausti Šiaulių apskrities viršininko administracijai planavimo procedūras ir veiksmus ginčijamame sklype. Savo prašymą grindžia Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolu Nr. 3, kuriuo planuojama paruošti planą, kam konkrečiai priklauso likęs 7,394 ha žemės plotas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjai bylinėjasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą S. P. , bei prašo laikinai uždrausti atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai atlikti ginčijamos teritorijos planavimo procedūras ir veiksmus, nesusijusius su nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimu, t. y. taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 nurodė, jog realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Pareiškėjai prašo uždrausti atsakovui atlikti planavimo procedūras ir veiksmus, nesusijusius su nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimu, Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone. Pareiškėjai mano, kad priėmus sprendimus asmeninio ūkio naudotojų naudai, pareiškėjai praras galimybę susigrąžinti nuosavybės teises į sklypą, esantį Sutkūnų kaime, Šiaulių rajone. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nesiėmus pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.
ABTĮ 92 straipsnio nuostata įtvirtina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Įvertinus pareiškėjų reikalavimo pobūdį, darytina išvada, jog atlikus skundžiamus veiksmus ir priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, neturėtų kilti jokių teisinių pasekmių, kurios trukdytų teismo sprendimo įvykdymui.
Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (2006 m. balandžio 20 d. redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159) 2 punktu žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Teritorijų planavimo dokumentais nuosavybės teisės neperduodamos. Teismo proceso metu vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, galimai pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas nesikeis, nepriklausomai nuo to, ar bus pritaikytos, ar nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu pareiškėjai turi teisę nustatyta tvarka reikšti nuomonę dėl numatomų sprendinių, be to, atsakovui parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą patvirtinus, pareiškėjai savo teises galėtų ginti ginčydami patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taigi, sprendžiant pagal dabartinę situaciją, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir tvirtinimas pats savaime neapsunkins būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir jo nepadarys negalimu. Kadangi jokių kitų konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas pareiškėjai nenurodė, ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Šiaulių apskrities viršininko administracijai vykdyti Sutkūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. I. ir V. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.