Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo viršininko Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskacija.

2. A. N. laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistas už tai, kad jis nužudė du žmones, t. y. 2001 m. rugpjūčio 14 d., apie 3 val., prie miškelio, esančio (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, asmeninio konflikto su J. N. ir E. G. metu, sugriebė abi merginas už plaukų, dešiniuoju keliu sudavė E. G. į galvą, kuri, netekusi sąmonės, pargriuvo ant gatvės važiuojamosios dalies. Palikęs E. G. gulėti, nuvedė J. N. į miškelį, parklupdė prie medžio ir liepė nejudėti. Pats grįžo prie E. G., nunešė ją į miškelį, nuplėšė jos rūbus, apnuogino ir E. G. rūbais pririšo J. N. prie medžio. Po to rankomis sugriebė E. G. kaklą ir smaugė tol, kol ji nustojo kvėpuoti. Tada jos kaklą stipriai suveržė skiaute nuo jos rūbų ir E. G. nuo pasmaugimo kilpa mirė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. N. atrišo J. N., nuvedė ją gilyn į miškelį, parklupdė, vėl pririšo prie medžio ir rastu pamiškėje buteliu smogdamas per viršugalvį, apsvaigino. Po to ją atrišo, paguldė ant nugaros ir sudaužyto butelio šuke dviem pjūviais perpjovė kaklą, padarydamas gilią pjautinę žaizdą kaklo viršutinio trečdalio priekiniame ir šoniniame paviršiuose, miego arterijų, jungo venų, kaklo raumenų ir ryklės sužalojimus, sukėlusius ūmų išorinį nukraujavimą, nuo kurių J. N. mirė.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį kvalifikuota veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; panaikina papildoma bausmė – turto konfiskavimas; vadovaudamasis 2000 m. BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ją paskiriant atlikti kalėjime.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio14 d. nutartimi nuteistojo A. N. kasacinis skundas taip pat netenkintas.

5. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko teikimo netenkino. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį pataisos namuose, taip pat kitas svarbias aplinkybes, susijusias su nuteistojo galimybe būti išleistam į laisvę anksčiau laiko, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Žemesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo argumentai bei prašymai

6. Nuteistasis A. N. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnyje yra nurodyti kriterijai, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Išvados daromos ne tikint nuteistojo pažadais, o įvertinus jo realius veiksmus mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar atlyginant padarytą žalą, elgesį atliekant bausmę.

8. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

9. Nuteistasis A. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų – nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina, kad nuteistasis atitiktų visus BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytus materialiuosius kriterijus.

10. Iš nuteistojo A. N. asmens byloje esančios 2024 m. kovo 7 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-2172 matyti, jog pirmasis įvertinimas A. N. buvo atliktas 2016 m. sausio 5 d. ir nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (83 balai iš 168). Pakartotinių vertinimų metu fiksuota nuteistojo daroma pažanga, tačiau nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė: 2021 m. rugpjūčio 16 d. atlikto vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 64 balais, 2022 m. spalio 13 d. – 57 balais. Iš 2024 m. kovo 27 d. nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką anketos matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 56 balai. Taigi, lyginant su ankstesniu 2022 m. spalio 13 d. vertinimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos 1 balu ir vis dar išlieka vidutinė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistajam A. N. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – statiniai (25 balai): kriminalinė istorija (2–3 teistumai), smurtinio elgesio istorija; bei dinaminiai (31 balas): neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai (asmens bylos t. 3, 2 dalis, b. l. 82–89). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. N. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksnius, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, dar labiau sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis A. N. nėra pavojingas visuomenei.

11. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, bausmės atlikimo metu nuteistasis A. N. mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) mokėsi kompiuterinio projektavimo operatoriaus modulinėje mokymo programoje, tačiau profesinės kvalifikacijos neįgijo. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime A. N. 2006 m. kovo 27 d. buvo įdarbintas staliaus pareigose, dirbo beveik vienerius metus. Perkeltas likusią bausmę atlikti Pravieniškių kalėjime, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dėl darbo vietų stokos darbą pradėjo tik 2020 m. kovo 12 d. VĮ (duomenys neskelbtini) medienos ir baldų ceche, dirba iki šiol. Nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su savo dviem broliais, tačiau turi draugę, su kuria santykius apibūdina kaip labai palaikančius. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje A. N. 14 kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose (2023 m. dalyvavo fizinio aktyvumo būreliuose ir fizinio aktyvumo veikloje). Kita vertus, nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2020 m. kovo 9 d., kai atsirado galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kaip minėta, nuteistojo A. N. smurtinio elgesio rizika šiai dienai vis dar išlieka vidutinė. Tai, kad A. N. linkęs nepaisyti nustatytų bausmės atlikimo vietos elgesio taisyklių, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jo padarytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, jog A. N. 17 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 14 kartų baustas drausmine tvarka už nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (su savimi turėjo uždraustus daiktus (juvelyrinius gaminius, mobilaus ryšio telefoną ir kt.); gadino bausmės atlikimo vietos turtą; bendravo su kitu nuteistuoju per langą; atsisakė dirbti nemokamus darbus ir pan.). Tokios aplinkybės rodo, kad A. N. iš esmės sistemingai veikė priešingai teisės normoms ir nesielgė nepriekaištingai, keistis ėmė tik atsiradus galimybei išeiti į laisvę, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių bei reikalavimų laikymąsi. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. N. ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.

12. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. N. yra nuteistas už tai, kad nužudė dvi nepilnametes merginas dėl menkavertės priežasties, praeityje buvo teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, o tai rodo itin didelį A. N. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi, visos šios aplinkybės svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam ir negali būti vertinama, kaip pakartotinis baudimas dėl tų veikų, dėl kurių nuteistasis iki gyvos galvos jau yra nuteistas pačia griežčiausia bausme. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. N. savo kaltės padarius nusikaltimą nepripažino ir šiuo metu nepripažįsta, teigia, kad nusikaltimą padarė bendrininkas, kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu mirė (pasikorė). Išdėstytos aplinkybės atskleidžia vis dar netinkamą A. N. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius.

13. Vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš nuteistojo A. N. asmens byloje esančios 2022 m. lapkričio 10 d. pažymos apie gautus vykdomuosius raštus matyti, kad išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo sumokėti 996 Eur, o išieškota yra 201 Eur. Bausmės atlikimo metu A. N. ilgą laiką nedirbo, Lukiškių kalėjime dirbo tik 11 mėnesių, o Pravieniškių 2-ajame kalėjime pradėjo dirbti tik nuo 2020 m. kovo 12 d. Taigi, įvertinus tai, jog A. N. bausmę atlieka jau daugiau nei dvidešimt metų, iš darbinės veiklos gavo pajamas, tačiau nerodo iniciatyvos savo noru atlyginti įsiskolinimų, darytina išvada, kad toks priteistos žalos atlyginimas yra formalus ir nepakankamas bei neatitinkantis BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

14. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis A. N. šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu ne kartą buvo skatintas. Visgi, vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. N. jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistojo A. N. pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog A. N. yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.