- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- N1-2468-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45556-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- S. P.
- Civilinis atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017-09-03 apie 14. 30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme, viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad jis vieną kartą ranka sudavė vieną smūgį mažamečiui nukentėjusiajam A. P. į veido sritį, po ko griebė už megztinio mažametį nukentėjusįjį A. S., dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, ir gulinčiam ant žemės mažamečiui nukentėjusiajam A. S. sudavė kelis smūgius ranka į veido sritį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis nusivijo mažamečius nukentėjusiuosius A. P. ir A. S. iki P. V. progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniuje, kur prie P. V. progimnazijos durų, dešine ranka apkabino mažametį nukentėjusįjį A. S. už kaklo, pargriovė jį ant žemės, dešine koja sudavė vieną smūgį mažamečiui nukentėjusiajam A. S. į nugarą, kaire koja sudavė vieną smūgį į veido sritį, kaire ranka sudavė vieną smūgį į veidą, dešine ranka sudavė vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, bei sudavė vieną smūgi koja į veido sritį, po ko jis nusileido laiptais žemyn, priėjo prie mažamečio nukentėjusiojo A. P. ir sudavė kelis smūgius ranka ir koja mažamečiui nukentėjusiajam A. P. į galvą, dėl ko pastarasis prarado sąmonę, tokiais savo veiksmais padarė mažamečiui nukentėjusiajam A. P. galvos sumušimą, pasireiškusį kairės kaktos pusės, kairio smilkinio, kairio skruosto, lupų kampų, pasmakrės dešinės pusės odos nubrozdinimais, kairės akies išorinio kampo poodine kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimu, t. y. nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo A. P. sveikatą ir mažamečiui nukentėjusiajam A. S. padarė dešinės kaktos pusės, dešinio dilbio, kairės krūtinės ląstos pusės odos nubrozdinumus, kairės krūtinės ląstos pusės poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, t. y. nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo A. S. sveikatą, tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką.
Kaltinamasis S. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad šiuo metu visko neprisimena, tačiau mušė kaltinime nurodytus vaikus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad tyrimo metu sakė tiesą, tik nepasakė, kad vaikus dar mušė ir L.. Tvirtina savo parodymus duotus tyrimo metu, tačiau šiandien ne viską atsimena. Dėl savo veiksmų gailisi, su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, bendrai sutinka atlyginti 1000 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad 2017-09-03 apie 14:00 val. išėjo iš namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikti su draugu A. S.. Apie 14:10 val. prie pradinės F. mokyklos susitiko su A., kur nusprendė nueiti pas jo klasioką D. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai apie 14:20 val. jie kartu su A. buvo prie (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, kieme, kur laukė D., tačiau jo nesulaukė, kadangi po kelių minučių iš U. gimnazijos sporto aikštelės išėjo 5 jaunuolių kompanija. Vienas iš jaunuolių, kuris vilkėjo sportinį, juodos spalvos džemperį su užrašu "M. A.", raudonos spalvos gaubtu, kitų rūbų neprisimena, tamsesnių trumpų plaukų, apie 170 cm. ūgio, tvirto, bet liekno kūno sudėjimo, veido bruožus prisimena, tačiau apibūdinti negali. Minėtas jaunuolis pradėjo klausinėti apie D. N., tiek jo, tiek A.. Taip pat jis klausinėjo ar jie moka rusiškai ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kokiais tiksliais neprisimena. Jis atsakė, kad D. N. pažįsta. Minėtas jaunuolis paklausė, ar jie gali jam paskambinti, tačiau jis jam atsakė, kad neturi jo mobiliojo ryšio telefono numerio. Po minėto atsakymo tas jaunuolis trenkė jam ranka į veidą. Po smūgio suklupo ant žemės ir iš kelnių kišenės iškrito raktų ryšulys. Minėtas mušeika priėjo prie jo ir paėmė raktų ryšulį nuo žemės ir atidavė jam. Kai atgavo raktus, kartu su A. pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Taip pat norėtų pabrėžti, jog prieš jų šalinamasi, minėtas jaunuolis griebė A. už kaklo ir galimai trenkė jam į veidą (tiksliai neprisimena). Paskui jis staiga atsikėlė ir kartu su A. pradėjo bėgti link Vilniaus P. V. progimnazijos. Paskui juos pradėjo vytis minėta jaunuolių kompanija. Jis kartu su A. nubėgo į Vilniaus P. V. progimnazijos teritoriją, tačiau A. liko prie Vilniaus P. V. progimnazijos pagrindinio įėjimo, o jis nubėgo už pagrindinio įėjimo durų ir stovėjo pavargęs nuo bėgimo už kampo. Jam buvo bloga, kadangi turi įgimtą astmą. Iš kampo jis matė, kad mušeika pasivijo A. ir pradėjo mušti jį kojomis ir rankomis. Jis nežinojo ką daryti. Kol įtariamasis mušė A. prie jo priėjo vaikinas iš tos pačios kompanijos, kuris vilkėjo pilkos, mėlynos spalvos džemperį, kamufliažines sportines kelnes, avėjo sportinius batelius, liekno kūno sudėjimo, aukštesnis, apie 175 cm ūgio, kuris priėjo prie jo ir pasakė, jeigu pajudės tai jį sumuš, todėl jis stovėjo ir nežinojo ką daryti. Po kelių smūgių A. įtariamasis nusileido laiptais ir pradėjo artintis prie jo. Priėjęs prie jo jis sudavė jam kelis smūgius ranka ir koja į galvą. Po minėtų smūgių jis prarado sąmonę (galimai 1-2 min.). Kai jis atsikėlė nuo grindinio šalia nieko nebuvo. Kiek prisimena, jo veidas buvo kruvinas. Priėjo prie Vilniaus P. V. progimnazijos pagrindinio įėjimo, tačiau niekas durų neatidarė. Po kelių minučių prie Vilniaus P. V. progimnazijos pagrindinio įėjimo atėjo jo brolis A., tačiau jis įvykio bei minėtos jaunuolių kompanijos nematė. Kiek prisimena, po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, paskui jo ir A. tėvai. Vėliausiai atvažiavo greitoji medicininė pagalba. Greitoji medicininė pagalba jį išvežė į Santariškių Vaikų ligoninę. Minėtų jaunuolių jis nepažįsta ir matė pirmą kartą, tačiau atpažinti įtariamąjį mano, kad galėtų (1 t., b.l. 32-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad 2017-09-03 apie 14:10 val. jos sūnus A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tikslu susitikti su klasės draugu A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kad paskui nueiti palaukti klasės draugo (D., pavardės nežino), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad paskui kartu nueiti į renginį "Sostinės dienos". Belaukiant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie jo sūnaus ir jo draugo A. priėjo nepažįstamų vaikinų kompanija (5-7 jaunuoliai), kurie pradėjo pokalbį dėl vaikino vardu "D. N." (slapyvardis "Facebook" paskyroje). Jos sūnus atsakė, kad minėtą asmenį žino, nes galimai mokėsi jo mokykloje (P. V. progimnazija). Po minėto jos sūnaus atsakymo vienas iš jaunuolių kompanijos, kaip jis atrodė nežino, liepė paskambinti jaunuoliui pasivadinusiam "Facebook" paskyroje D. N., tačiau sūnus atsakė, jog neturi mobiliojo ryšio telefono. Paskui minėtas jaunuolis, kuris klausė apie D. N., be jokių perspėjimų pradėjo mušti ranka ar rankomis per veidą iš viršaus, o vėliau kumščiu į veidą. Po minėtų smūgių jos vaikas pradėjo bėgti į šalia esančią mokyklą (P. V. progimnazija), jo draugas A. paskui jį. Nubėgus iki P. V. progimnazijos muštinės tesėsi. Muštines pamatė mokyklos budėtoja, kuri įleido per mokyklos įėjimą A., o jos vaiką iki sąmonės praradimo toliau mušė vienas vyriausias iš minėtų jaunuolių kompanijos. Jaunuolių kompanija su savimi turėjo garso kolonėlę ir kažkokio gėrimo (butelis). Kiek žino, mokyklos teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, ką ir patvirtino policijos pareigūnai pirmi atvažiavę į įvykio vietą. Dėl galvos, veido sumušimų jos vaikas kartu paguldytas į Vaikų ligoninės Santariškių klinikos neurochirurgijos poskyrį. Šiai dienai pilna diagnozė nenustatyta. Dėl minėto įvykio vaikas patyrė fizinę ir moralinę žalą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jos vaiką nukentėjusiuoju bei nustatyti įvykio kaltininkus. Sužinojus papildomą informaciją apie įtariamuosius praneš tyrimą atliekančiam pareigūnui(1 t., b.l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2017-09-03 apie 14:00 val. išėjo iš namų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitikti su draugu A. P.. Apie 14:10 val. prie pradinės F. mokyklos susitiko su A., kur nusprendė nueiti pas kitą draugą (D., jo kontaktų nežino, nes tai A. klasiokas), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Galimai apie 14:20 val. jis kartu su A. buvo prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, kur laukė D.. Po kelių minučių iš U. gimnazijos sporto aikštelės išėjo 5 jaunuolių kompanija. Vienas iš jaunuolių, kuri vilkėjo sportinį, juodos spalvos džemperį su užrašu "M. A.", raudonos spalvos gaubtu, kitų rūbų neprisimena, tamsesnių trumpų plaukų, apie 170 cm. ūgio, tvirto kūno sudėjimo, veido bruožus prisimena, tačiau apibūdinti negali. Minėtas jaunuolis pradėjo klausinėti apie D. N., tiek jo, tiek A.. Taip pat jis klausinėjo ar jie moka rusiškai ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. A. atsakė, kad D. N. pažįstą. Minėtas jaunuolis paklausė ar jie gali jam paskambinti, tačiau A. atsakė jam, kad jis neturi jo mobiliojo ryšio telefono numerio. Po minėto atsakymo tas jaunuolis trenkė A. ranka į veidą. Po smūgio A. pargriuvo ant žemės. Jam stovint šalia A. matė, kad iškrito A. raktai, tačiau jis juos griebė ir jie pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Taip pat norėtų pabrėžti, jog prieš jų šalinamasi, minėtas jaunuolis griebė jį už megztinio, ko pasekoje jis pargriuvo ant žemės. Jam gulint ant žemės jis kelis kartus trenkė jam į veidą, galimai ranka, nes gulėjo veidu į žemę. Paskui jis staiga atsikėlė ir kartu su A. pradėjo bėgti link Vilniaus P. V. progimnazijos. Paskui juos pradėjo vytis minėta jaunuolių kompanija. Kai jis nubėgo prie Vilniaus P. V. progimnazijos pagrindinio įėjimo pamatė, kad durys užrakintos, o po kelių sekundžių jį pasivijo minėtas jaunuolis, kuris jį prieš tai mušė. Jis priėjęs prie jos paėmė jį už kaklo ir pargriovė ant grindinio. Kai jis buvo ant grindinio jis jį mušė rankomis ir kojomis. Po kelių smūgių jis nusileido laiptais į šaligatvį ir nuėjo prie A., kuris buvo arčiau tvoros, kuri yra iš dešinės pusės nuo pagrindinio įėjimo iš gatvės pusės. Kai mušeika nuėjo prie A., pagrindinio įėjimo duris atidarė minėtos švietimo įstaigos darbuotoja, kuri įleido jį į vidų. Kaip toliau klostėsi įvykis nematė, todėl kas buvo su A. nežino. Paskui tik pro langą matė, kad minėta jaunuolių kompanija šalinosi takeliu vedančių į parką. Po kelių sekundžių prie progimnazijos durų pamatė sumuštą A.. Paskui po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Po policijos pareigūnų atvažiavo jo ir A. tėvai ir tik paskui atvažiavo greitoji medicininė pagalba. Minėtų jaunuolių jis nepažįstų ir matė pirmą kartą, tačiau atpažinti įtariamąjį, mano, kad galėtų (1 t., 47-48).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad 2017-09-03 apie 14:00 val. jos sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitikti su buvusiu klasioku A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Susitikus su A. minėti vaikai laukė trečiojo draugo (D.) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena minėtas vaikas. Belaukiant minėto vaiko apie 14:30 val. prie jos sūnaus ir jo draugo A. priėjo nepažįstamų jaunuolių kompanija iš 5-7 žmonių. Minėtiems jaunuoliams iš išvaizdos buvo apie 14-16 metų ir jie atėjo iš šalia esančios futbolo aikštės. Vienas iš kompanijos jaunuolių buvo tamsių trumpų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, be išskiriamųjų veido bruožų, vilkėjo marškinėlius su raudona spalva, galimai džinsinius šortus, kitų požymių neįsidėmėjo. Minėtas jaunuolis pradėjo klausti apie vaikiną vardu D. N. ("Facebook" paskyroje pasivadinęs vartotojas), tačiau A. draugas A. atsakė, kad jo telefono numerio neturi, todėl susisiekti su juo negali. Po minėto atsakymo jaunuolis, kuris kalbino jos vaiką ir A., pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Po minėtų žodžių tas jaunuolis iš pradžių trenkė ranka A. į veidą, o paskui jos vaikui. Minėti smūgiai buvo iš rankos į galvą. Nuo minėtų veiksmų jos vaikas pradėjo šalintis ir kartu su A. bėgo link P. V. progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nubėgus iki minėtos švietimo įstaigos jaunuolių kompaniją pamatė apsaugos darbuotoja dirbančia tuo metu minėtoje progimnazijoje. Kadangi jos vaikas bėgo pirmas, todėl spėjo įbėgti į progimnaziją, galimai per pagrindinį įėjimą, o A. nespėjo, todėl buvo dar kartą sumuštas prie progimnazijos. Jos vaikas patyrė fizinį skausmą. Jam padaryti kūno bei galvos sumušimai. Taip pat nori pabrėžti, kad jos vaikui buvo suplėšyti marškinėliai, kurie nepataisomai sugadinti. Jos vaikas įbėgęs į progimnaziją, nematė kaip toliau mušė A. ir kokia kryptimi pasišalino įtariamieji. Jai yra žinoma, jog mokyklos teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Jos vaikas pranešė, kad minėti jaunuoliai jam nepažįstami, tačiau galėtų atpažinti asmenį, kuris jį mušė. Dėl minėto prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jos sūnų nukentėjusiuoju bei paskirti užduoti atlikti kūno tyrimą, kad būtų nustatytas patirtų sužalojimų mastas. Visus procesinius dokumentus susietus su minėtu ikiteisminiu tyrimu prašo siųsti jos vyrui A. S. el. paštu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 57-58)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. V. parodė, kad 2017-09-03 Vilniaus P. V. progimnazijoje pradėjo darbą nuo 07:00 val. Darbo diena buvo įprasta. Tuo metu dirbo nuo 07:00 val. (2017-09-03) iki sekančios dienos 07:00 val. (2017-09-04). Jos darbo vieta buvo budinčiojo kambaryje, kuris yra iš kairės pusės užėjus per pagrindines duris į minėtą švietimo įstaigą. Apie 14:50 val. per pagrindinio įėjimo durų langus pamatė vaikiną, kuriam apie 13 metų, kuris vilkėjo geltonos - juodos spalvos megztinį, liekno kūno sudėjimo, neaukštas. Minėtas vaikinas šaukė pagalbos: "padekite man". Minėta frazė buvo pasakyta du kartus. Po minėtos frazės prie pagalbos prašiusio vaikino atbėgo kitas jaunuolis, kuris buvo stambesnis, apie 170 cm ūgio, tvirtesnio kūno sudėjimo, šviesesnių trumpų plaukų, veido bruožų apibūdinti negali ir neprisimena, tačiau minėtas jaunuolis pradėjo mušti prie pagrindinio įėjimo durų (iš gatvės pusės) vaikiną, kuris prašėsi pagalbos. Minėtas mušeika jį pargriovė ant grindinio ir sudavė kelis smūgius kojomis. Ji išsigando ir pradėjo belstis į langą, kad jie išsigąstų ir pasišalintų, tačiau mušeika nereagavo ir mušė toliau kitą vaikiną. Priėjusi prie durų ji norėjo išeiti į lauką ir mušeiką apraminti, tačiau pamatė, kad jis buvo labai susierzinęs ir pats šoko prie durų bei pradėjo šaukti rusiškai: "Atkroj dver". Po minėtų žodžių ji pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu - 112 ir pranešė apie muštynes. Po kelių sekundžių mušeika pasišalino iš įvykio vietos ir nubėgo takeliu vedančių į parką. Kol ji kalbėjo telefonu su bendrosios pagalbos dispečere, sumuštas vaikas jai pranešė, kad lauke yra jo draugas. Po pokalbio su bendrosios pagalbos dispečere prie pagrindinių durų iš gatvės pusės priėjo dar vienas vaikinas, šiek tiek aukštesnis už pirmą sumuštą vaiką, apie 160 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsesnių trumpų plaukų, buvo išsigandęs ir galimai sumuštas. Ji per duris jam pasakė, jog jam negresia pavojus, kadangi visi iš įvykio vietos pasišalino ir, kad jis lauktų policijos, nes pati nesuprasdavo ar jis kitas mušeika ar jis nukentėjęs. Po kelių minučių, apie 2-3 minutes į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai ir tada ji kartu su pirmu sumuštu vaiku išėjo į lauką. Paskui atvažiavo sumuštų vaikų tėvai ir Greitoji medicininė pagalba. Pagrindinis mušeika ir iš kompanijos kiti vaikai jai nematyti. Atpažinti nei vieno negali(1 t., b.l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad S. P. jis pažįsta, anksčiau bendravo, šiuo metu nebebendrauja su juo. Jis kartu su S. P. ėjo gatve, adreso nepamena, tikslios datos nepamena. Tiesiog vaikščiojo. Kodėl S. sumušė berniuką jis nežino, neatsimena. Jie tiesiog ėjo ir prie mokyklos buvo berniukai. Lyg tai jokio konflikto nebuvo. Jis nukentėjusiojo berniuko nepažįsta, jam atrodo, kad S. taip pat nepažįsta. Jis atsimena, kad S. susimušė su vienu berniuku, ar su kitu mušėsi nežino. Kiek S. sudavė jam smūgių jis nežino. Ką jis darė tuo metu, kai S. mušėsi su berniuku jis neatsimena. Smulkiau papasakoti apie įvykio aplinkybes jis negali, nes neatsimena. Viskas buvo senai (1 t., b.l. 75-76).
2017-09-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kur nukentėjusysis A. P. atpažino ir nurodė asmenį, kurio nuotrauka Nr. 4 (S. P.), nurodė, kad tai yra jaunuolis, kuris 2017-09-03 apie 14. 20 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trenkė jam ranka į veidą, o pasivijus po kelių minučių šalia Vilniaus P. V. progimnazijos pagrindinio įėjimo sumušė jį iki sąmonės praradimo. Minėtą jaunuolį atpažino iš bendrų veido bruožų (1 t., b.l. 34-36).
2017-09-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kur nukentėjusysis A. S. atpažino ir nurodė asmenį, kurio nutrauką Nr. 3 (S. P.), nurodė, kad tai yra jaunuolis, kuris 2017-09-03 apie 14. 20 val. mušė jį (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, ir pavijus šalia Vilniaus P. V. progimnazijos pagrindinio įėjimo durų sumušė jį. Minėtą jaunuolį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (1 t., b.l. 49-51).
2017-09-07 vaizdo įrašo apžiūros protokolas (1 t., b.l. 81-82).
2017-09-13 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. P. padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairės kaktos pusės, kairio smilkinio, kairio skruosto, lūpų kampų, pasmakrės dešinės pusės odos nubrozdinimais, kairės akies išorinio kampo poodine kraujosruva, galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir, galimai, paviršiumi, iki apžiūros VšĮ Vaikų ligoninė VUL SK filialas 2017-09-03, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-09-03. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 105-106).
2017-09-08 gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. S. nustatyti dešinės kaktos pusės, dešinio dilbio, kairės krūtinės ląstos pusės odos nubrozdinimai, kairės krūtinės ląstos pusės poodinė kraujosruva, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) ir, galimai, paviršiais, iki apžiūros VšĮ VUL SK 2017-09-03, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2017-09-03. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti neilgai trukus vienas po kito. Tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 109-110).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.
Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).
S. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino, nurodė, kad tyrimo metu sakė tiesą, tačiau šiuo metu ne viską prisimena. Paaiškino, kad sumušė du vaikus. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti protokolais, specialisto išvadomis, vaizdo įrašų apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi. Šie įrodymai iš esmės patvirtina kaltinamojo tyrimo metu duotus parodymus.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamasis padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2017-09-03 apie 14. 30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme, viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, kad jis dėl menkavertės priežasties įžūliu elgesiu, naudodamas fizinį smurtą prieš A. P. ir A. S., padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas S. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau neteistas, baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (1 t., b.l. 168-173), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini), tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (1 t., b.l. 179), dėl priklausomybės ligų per 5 metų laikotarpį negydytas (t. 1, b.l. 177), kad dalis padarytos žalos buvo atlyginta kaltinamojo motinos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, mažesnį nei šios bausmės vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 231,82 Eur sumai (t. 1, b.l. 118-119), kuris buvo atlygintas, todėl procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.
E. S. pateikė civilinį ieškinį 500 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 45 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 131). A. S., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą E. S., pateikė civilinį ieškinį 600 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 131).
Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos grindžiamas tuo, kad įvykio metu buvo suplėšyti marškinėliai, 30 eurų vertės, taip pat sūnų reikėjo vežti į gydymo įstaigas, kitas institucijas, todėl patyrė dar 15 eurų išlaidų kurui ir automobilio parkavimui. Teismo vertinimu, šios turtinę žalą patvirtinančios išlaidos yra pagrįstos, nėra nepagrįstai didelės, dėl jų iš esmės neprieštaravo kaltinamasis, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.
Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovams teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007).
Šiuo atveju ieškovas A. S. prašo priteisti 600 eurų neturtinės žalos, o jo motina E. S. 500 eurų neturtinės žalos.
Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam A. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų A. S. patyrė psichologinį diskomfortą, nepatogumą ir pan., tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, kur ir kiek laiko jis gydėsi, kiek laiko vartojo ir ar vartojo vaistus: nepateikta tai patvirtinančių dokumentų. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo A. S. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ir jo motinos turtinę padėtį (abu nedirbantys), padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jo civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 400 eurų.
Kaip minėta, tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Įvertinęs bylos medžiagą ir E. S. ieškinyje nurodytas aplinkybes, pareikšto civilinio ieškinio turinį dėl neturtinės žalos teismas nustatė, kad neturtinė žala padaryta ir nukentėjusiojo motinai E. S.. Nors E. S. pati nenukentėjo tiesiogiai, kadangi jos nebuvo įvykio vietoje, tačiau neturtinė žala motinai dėl nežymaus vaiko sužalojimo buvo padaryta. E. S. neabejotinai išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo ir sužalojimų, dėl tolesnių sužalojimo pasekmių, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji E. S. dėl įvykusio įvykio bei sūnui patyrus sužalojimus patyrė dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos. Todėl, teismo vertinimu, E. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio E. S., teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.
Nagrinėjamu atveju nors E. S., kaip aptarta aukščiau, ir patyrė dvasinius išgyvenimus dėl savo sūnaus sužalojimų, tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog ji pati įvykyje nedalyvavo, tiesiogiai dėl įvykio nenukentėjo, fizinių sužalojimų nepatyrė, jai padaryta nedidelė turtinė žala, o jos sūnui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas kaip nežymus. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis nedirba, yra nepilnametis. Todėl papildomai iš kaltinamojo priteisus pernelyg didelį neturtės žalos atlyginimą, jo dėl šio įvykio patirtinos išlaidos jam gali tapti pernelyg sunkia finansine našta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma E. S. neturtinei žalai kompensuoti yra 100 eurų.
A. P. ir A. P., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą A. P., pateikė civilinį ieškinį 4000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 32,50 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 140).
Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos grindžiamas tuo, kad sūnų reikėjo vežti į gydymo įstaigas, kitas institucijas, todėl patyrė 25 eurus išlaidų kurui ir 7,50 automobilio parkavimui. Teismo vertinimu, šios turtinę žalą patvirtinančios išlaidos yra pagrįstos, nėra nepagrįstai didelės, dėl jų iš esmės neprieštaravo kaltinamasis, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai.
Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam A. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, jog dėl kaltinamojo veiksmų A. P. patyrė psichologinį diskomfortą, nepatogumą ir pan., tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko fiziniai skausmai ar diskomfortas, kur ir kiek laiko jis gydėsi, kiek laiko vartojo ir ar vartojo vaistus (nėra tai patvirtinančių dokumentų). Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo A. P. ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo ir jo motinos turtinę padėtį (abu nedirbantys), padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta mažesnė nei nurodoma jo civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 400 eurų.
Kaip minėta, tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Įvertinęs bylos medžiagą ir A. P. ieškinyje nurodytas aplinkybes, pareikšto civilinio ieškinio turinį dėl neturtinės žalos teismas nustatė, kad neturtinė žala padaryta ir nukentėjusiojo motinai A. P.. Nors A. P. pati nenukentėjo tiesiogiai, kadangi jos nebuvo įvykio vietoje, tačiau neturtinė žala motinai dėl nežymaus vaiko sužalojimo buvo padaryta. A. P. neabejotinai išgyveno dėl sūnaus patirto skausmo ir sužalojimų, dėl tolesnių sužalojimo pasekmių, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji A. P. dėl įvykusio įvykio bei sūnui patyrus sužalojimus patyrė dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos. Todėl, teismo vertinimu, A. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio A. P., teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.
Nagrinėjamu atveju nors A. P., kaip aptarta aukščiau, ir patyrė dvasinius išgyvenimus dėl savo sūnaus sužalojimų, tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog ji pati įvykyje nedalyvavo, tiesiogiai dėl įvykio nenukentėjo, fizinių sužalojimų nepatyrė, jai padaryta nedidelė turtinė žala, o jos sūnui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas kaip nežymus. Kaltinamojo ir jo motinos turtinė padėtis nėra gera, jie abu nedirba, kaltinamasis yra nepilnametis. Todėl papildomai iš kaltinamojo priteisus pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimą, jo dėl šio įvykio patirtinos išlaidos jam gali tapti pernelyg sunkia finansine našta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma A. P. neturtinei žalai kompensuoti yra 100 eurų.
Kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnamečiu. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą, byloje pripažintos civiline atsakove – D. P..
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. P. skirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, S. P. įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje pradžios.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo 231,82 Eur sumai, nutraukti.
A. S. civilinį ieškinį dėl 600 eurų neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajam A. S., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą E. S., iš S. P., o S. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – D. P. (iki kol S. P. sulauks pilnametystės) 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
E. S. civilinį ieškinį dėl 45 eurų turtinės žalos tenkinti visiškai, ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Priteisti E. S. iš S. P., o S. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – D. P. (iki kol S. P. sulauks pilnametystės) 45 eurų turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
A. P. civilinį ieškinį dėl 4000 eurų neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajam A. P., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. P., iš S. P., o S. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – D. P. (iki kol S. P. sulauks pilnametystės) 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
A. P. civilinį ieškinį dėl 32,50 eurų turtinės žalos tenkinti visiškai, ieškinį dėl 4000 eurų neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Priteisti A. P. iš S. P., o S. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą – D. P. (iki kol S. P. sulauks pilnametystės) 32,50 eurų turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.