- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- 1-214-1207/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23158-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 4 MGL dydžio bauda, kuri Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi pakeista į 24 val. viešuosius darbus;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 1 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta galutinė – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 8 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;
4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kurią sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos neatlygintinai išdirbti 25 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
5) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 9 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 45 paroms; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (bausmės už veikas įvykdytas 2022 m. gruodžio 7 d.) bei dalinio sudėjimo būdu (subendrinta bausmė už 2022 m. gruodžio 7 d. veikas bendrinti su bausmėmis už kitas veikas) ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Paskirta subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 4 dalies bei 9 dalies pagrindais subendrinta su 2022 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutine subendrinta bausme paskiriant laisvės atėmimą 2 metams. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal 2022 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. lapkričio 27 d. (2 paros);
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. D. 2023 m. birželio 24 d. apie 07.30 val. kieme adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą artimo šeimos nario – sugyventinės V. V. atžvilgiu, t. y. rankomis suėmęs V. V. kaklą ir spausdamas pastūmė, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės. V. V. atsikėlus, sudavė kumščiu du smūgius į veido sritį, taip smurtaudamas V. V. padarė muštinę žaizdą lūpos vidiniame paviršiuje – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis D. D. kaltės nepripažino. Parodė, kad su V. V. išgėrę apsistumdė ir tiek, nieko ten nebuvo. Paprasčiausiai išgėrinėjo pavėsinėje, apsipyko, apsistumdė ir išėjo taip, kad atsirado policija, jį išvežė, uždarė. Nebuvo jokių smūgių. Kaip apsistumdė, pats nelabai pamena, gal griuvo ir susimušė į kažką, bet kad trenktų į veido sritį, taip nebuvo. Buvo išgėręs, kiek pamena, buvo kažkokia šventė, gal Joninės. Neskaičiavo litrais, kiek buvo išgėręs, nepamena, ar jautėsi neblaivus. Matyt V. iškvietė pareigūnus, todėl ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ne pirmas toks kartas, kai kviečia policiją, daug kartų yra kalbėję, kad gali patys problemas išspręsti. Reikia jos klausti, ar ji pagrįstai kviečia policiją, jis mano, kad be pagrindo. Nežino, ar V. V. galėjo jausti fizinį skausmą. Jos nesmaugė, gal ir buvo kaklą palietęs, bet nesmaugė. Kai atvyko policija, įvykio vietoje nebuvo. Gal į parduotuvę buvo išvykęs alaus nusipirkti tuo metu. Išvažiuodamas į parduotuvę, nematė ant jos veido kraujo, buvo tik pirštą persipjovusi su stiklainiu, matyt nuo to piršto veidą išsitepliojo. Medikai sakė, kad nuvalė kraują nuo veido ir veidui nieko nebuvo. Matė tik, kad jos pirštas buvo perpjautas. Jos veidas buvo švarus. Susistumdymo metu apsipyko, apsižodžiavo, apsistumdė ir viskas. Gal ją pastūmė, kad išeitų, sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Pastūmė ją rankomis, nepamena, kaip ten buvo, greičiausiai V. stovėjo tuo metu. Viskas vyko pavėsinėje, joje „baliavojo“. Grįžo iš šventės, liko dar alaus, atsisėdo, įvyko konfliktas, kažko nepasidalino, apsipyko. Kai grįžo iš šventės, gal ir gulėjo V. pavėsinėje, to nepamena. Vasarą kiekvieną dieną joje miegojo, nes namie karšta. Per šventę vartojo normalų alų, pirktinį, neskaičiavo, kiek išgėrė. Žaizda nukentėjusiosios vidinėje lūpos pusėje galėjo atsirasti, kai bučiavo.
2.2. Nukentėjusioji V. V., kaltinamojo D. D. sugyventinė, teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, bet jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus.
2.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 24 d. apklausos metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad ji su D. D. gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį 4 metus. 2023 m. birželio 23 d. apie 19 val. buvo kartu su D. D. (duomenys neskelbtini) k. šventėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pavargusi nusprendė grįžti į namus ir atsigulė pavėsinėje į lovą, o D. D. pasiliko šventėje. 2023 m. birželio 24 d., apie 04.30 val. D. D. grįžo į namus, atėjo į pavėsinę ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pamačiusi, kad grįžo D. D., nusprendė nueiti į namus. 2023 m. birželio 24 d., apie 07.30 val., išėjo į kiemą atidaryti šiltnamį, esantį namo kieme. Ją užkalbino D. D., kuris sėdėjo pavėsinėje, kilo žodinis konfliktas. D. D. priekaištavo jai, kad paėmė jo alų, tuomet priėjęs prie jos D. D. ranka (kuria ranka nurodyti negali, nes neatsimena) suėmė už kaklo, taip spaudė ir stūmė ją ant žemės, jai skaudėjo, ji nukrito. D. D. priėjo prie jos, iš jos megztinio dešinės kišenės ištraukė mobilųjį telefoną „Honor“, kurį metė į sieną, taip sudaužė priekinį stiklą, telefono vertė 50 eurų, tuomet rankos kumščiu sudavė ne mažiau negu 2 smūgius į veido sritį, t. y, į apatinės lupos kairę pusę ir smakrą, jai skaudėjo (kuria ranka trenkė nurodyti negali, nes neatsimena). D. D. paėmė stiklainį, kuriuo norėjo trenkti jai į veidą, tačiau ji vengdama smūgio, dešine ranką užsidengė, taip susižalodama dešinės rankos delną, nykštį ir mažylį pirštą. Ji ištrūko, pabėgo ir išsikvietė policiją. Tuo metu, kai kvietė policiją, D. D. pasišalino nežinoma kryptimi. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Dėl sugadinto mobiliojo telefono turtinė žala – 50 eurų. Įvykio metu buvo dviese, daugiau nieko nebuvo, niekas nematė. Įvykio vietoje ji buvo apžiūrėta medikų, į ligonine nevežė. Taip pat nori paminėti, kad prieš ją D. D. smurtauja ne pirmą kartą, buvo rašiusi pareiškimą, tačiau atleisdavo jam, nes galvodavo, kad pasitaisys (t. 1, b. l. 36–39).
2.4. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 12 d. papildomos apklausos metu V. V. iš dalies patvirtino anksčiau duotus parodymus ir paaiškino, kad pirminė apklausa vyko iš karto po įvykio, buvo labai susijaudinusi, ne visas įvykio aplinkybes nurodė išsamiai, todėl prašo vadovautis papildoma jos apklausa. Su D. D. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, bendrų vaikų neturi. 2023 m. birželio 23 d. apie 19 val. su D. D. buvo Joninių šventėje, vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ji įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, iš šventės grįžo viena, atsigulė pavėsinėje. 2023 m. birželio 24 d. apie 04.30 val. grįžęs sugyventinis atėjo į pavėsinę, būdamas neblaivus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Pamačiusi, kad grįžo D. D., ji nuėjo į namus. 2023 m. birželio 24 d. apie 07.30 val. ji išėjo į kiemą, ją užkalbino D. D., kuris nemiegojo, sėdėjo pavėsinėje. Sugyventinis jai pradėjo priekaištauti, kad ji paėmė jo alų. Ji atsakė, kad alaus neėmė, tarp jų kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Matė, kad D. D. įsiutęs, agresyviai nusiteikęs. Jai stovint kieme, priėjęs sugyventinis kažkuria ranka suėmė už kaklo, stipriai spausdamas kaklą, ją pastūmė. Ji pargriuvo ant žemės, ant nugaros, ji juto didelį fizinį skausmą kakle ir nugaroje. Jai atsikėlus nuo žemės, sugyventinis nenurimo, toliau šaukė, kad ji atiduotų jo alų, vėl priėjo prie jos ir iš jos megztinio dešinės kišenės ištraukė jai priklausantį mobilųjį telefoną „Honor“, kurį metė į pavėsinės sieną ir taip sudaužė priekinį stiklą, telefono vertė 50 eurų. Tuomet kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgius jai į veido sritį (lūpas), ji juto didelį fizinį skausmą. Ji D. prašė nusiraminti, tačiau jis agresyviai elgėsi, šaukė, nenurimo. Norėdama apsiginti nuo sugyventinio, ji paėmė tuščią stiklainį (ne didesnį nei 1 l talpos, stiklainio šonas buvo įskilęs), spausdama stiklainį rėkė, kad jei D. dar ją muš, ji į jį mes stiklainį. Spausdama stiklinį ji susižalojo dešinį nykštį, t. y. įsipjovė stiklu. Suprasdama, kad D. nenurims, ji išsikvietė policijos pareigūnus. Kai kvietė policiją, D. girdėjo ir iš karto pasišalino iš namų. Atvykę policijos pareigūnai ją apklausė ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jai kraujavo nykštys. Į ligoninę ji po įvykio nesikreipė. Įvykio metu pašalinių asmenų namuose nebuvo. Prašo D. D. nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Dėl apgadinto mobiliojo ryšio telefono D. D. pretenzijų neturi. D. D. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, buvo rašiusi pareiškimą, tačiau atleisdavo jam, nes galvodavo, kad pasitaisys. Dėl ankstesnių smurto atvejų jos atžvilgiu ji D. D. pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 40–43).
2.5. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patruliu – vyksta į įvykius. Nagrinėjamo įvykio nepamena, tačiau liudytojus įvykio vietoje apklausti tenka dažnai – paprastai prieš apklausą jiems išaiškinamos teisės ir pareigos, surašomas įspėjimas dėl melagingų parodymų davimo.
2.6. Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyresniąja tyrėja, atlieka ikiteisminius tyrimus. Žino, kad teisme yra pakviesta liudyti dėl smurto artimoje aplinkoje, kai D. D. smurtavo prieš V. V.. Apklausė ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. V. V. pirminė apklausa buvo neaiški dėl civilinio ieškinio, todėl paskambino nukentėjusiajai dar kartą. V. V. labai gerai žino jau kelis metus, nes ji pastoviai skambindavo, su ja bendraudavo. V. V. sakydavo, kad D. D. grįžta išgėręs, smurtauja prieš ją ir klausdavo, ką daryti. Patardavo V. V. kviesti policiją arba važiuodavo pati. Kai paskambino V. V. dėl papildomos apklausos, ji pasakė, kad susižeidė koją ir sunkiai vaikšto, bet atvyko. Antrosios apklausos metu tikrai išaiškino, kad V. V. gali neduoti parodymų. V. V. pasakė, kad viską žino. Pirmojoje apklausoje ji taip pat buvo supažindinta pasirašytinai. Nukentėjusioji pasakė, kad duos parodymus. Papildomoje apklausoje V. V. patikslino tą aplinkybę, kad ranką susižeidė sudužusiu stiklainiu. Aplinkybių, kad D. D. nukentėjusiąją pargriovė, trenkė į veidą – nekeitė. V. V. matė, ką policijos pareigūnė rašo kompiuteryje ir patvirtino atspausdintos apklausos tekstą parašu. Nukentėjusioji parodymus davė savo noru, nes ji toks žmogus, kuris nenorėdamas nieko nesakytų. V. V. su D. D. gyveno kartu. Kartais V. V. pameluodavo, kad D. nėra, bet būdavo, kad tą pačią naktį skambina, kad jis grįžo ir smurtauja. Po smurtinių veiksmų V. V. sakė, kad nebenorėtų gyventi su D. D., bet ir toliau gyveno kartu. V. V. skambino daugybę kartų – gal 30 – sakė, kad bijo D. D.. Vieną kartą pokalbio su V. V. metu telefoną paėmė V. tėvas, kuris prašė, kad ką nors darytų, nes mano, kad vieną dieną D. D. ją užmuš.
2.7. Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.
2.8. Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad V. V. pranešė, jog 2023 m. birželio 24 d. apie 07.30 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pavėsinėje, tarp jos ir jos sugyventinio D. D. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio, įvykio metu D. D. ranka suėmė už kaklo spausdamas ir stumdamas ją ant žemės, kuria ranka nurodyti negali, nes neatsimena, tuomet kumščiu sudavė daugiau negu 2 smūgius į veido sritį, t. y. į apatinės lūpos kairę pusę ir smakrą, kuria ranka trenkė nurodyti negali, nes neatsimena. D. D. pasiėmęs stiklainį, kuriuo norėjo trenkti jai į veidą, tačiau ji vengdama smūgio, dešine ranka užsidengė, taip sužalodama ranką. D. D. tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 5–9).
2.9. Iš 2023 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur pietinėje namelio pusėje stovi pavėsinė (terasa) 3,5x3,7 metrų išmatavimų. Pavėsinėje stovi sofa-lova, stalas, dvi kėdės ir išskleistas sofos-lovos kampas, kaip dvigulė lova. Šalia sofos-lovos, kur ant grindų numesti trys tušti alaus „Blindos“ plastikiniai buteliai ir sudaužytas stiklinis stiklainis, ant grindų rasta rausva panaši į kraują dėmė, kurios pavyzdys paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Ant pavėsinės medinės sienos, kur yra įėjimas į pavėsinę, rastas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su rausvomis, panašiomis į kraują dėmėmis. Telefonas paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 2. Nuo pavėsinės 4,0 metro atstumu pietų kryptimi yra malkinės pastatas, kur šalia jo akmenimis ir šaligatvio betoninėmis plytelėmis išgrįstas pagrindas. Ant šaligatvio plytelių rasti rausvos spalvos, panašios į kraują, tyškalai bei ant akmens rastos rausvos, panašios į kraują, dėmės, kurios pavyzdys paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 3. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: rausvos dėmės pavyzdys nuo pavėsinės grindų; mobiliojo ryšio telefonas „Honor“; rausvos dėmės pavyzdys nuo akmens. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 12–24). 2023 m. spalio 12 d. telefonas „Honor“ grąžintas V. V. (t. 1, b. l. 25–31).
2.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 566/2023 (05) nurodyta, kad V. V. nustatyta žaizda (tikėtina muštinė) lūpos vidiniame paviršiuje ir pjautinė žaizda nykščio srityje. Medicininiuose dokumentuose nepatikslintas sužalojimų pobūdis (kraujavimo buvimas / nebuvimas, gijimo požymių buvimas/ nebuvimas ir kt. ), todėl patikslinti sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Žaizda (tikėtina muštinė) lūpos vidiniame paviršiuje padaryta kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Pjautinė žaizda nykščio srityje padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai stiklainiu, jo šuke ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad V. V. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų V. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 66).
2.11. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės N. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – V. V.. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys, pasitiko V. V., kuri paaiškino, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 07.30 val. kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu D. D., kuris priekaištavo, kad V. V. paėmė jo alų. Konflikto metu D. D. ranka suėmė už kaklo, spausdamas ir stumdamas V. V. ant žemės. Kuria ranka spaudė ir stūmė V. V. nurodyti negalėjo, nes neatsimena. Tuomet D. D. priėjo prie V. V., iš megztinio dešinės kišenės ištraukė mobilųjį telefoną „Honor“, kurį metė į sieną, taip sudaužydamas priekinį stiklą. Telefono vertė 50 eurų. Po to D. D. rankos kumščiu sudavė nemažiau 2 smūgių į veido sritį V. V., t. y. į apatinės lūpos kairę pusę ir smakrą, kuria ranka trenkė, nurodyti negalėjo, nes neatsimena. Tuomet D. D. pasiėmė stiklainį, kuriuo norėjo trenkti V. V. į veidą, tačiau V. V. vengdama smūgio dešine ranka užsidengė ir stiklainis pataikė į dešinę ranką, taip sužalodamas. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta – pažymėta ties dešine plaštaka, lupos kairėje pusėje. Atvykusi GMP apžiūrėjo V. V., suteikė pirmąją pagalbą, į ligoninę vykti nepageidavo. D. D. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 71–73).
2.12. Iš Bendrojo pagalbos centro 2023 m. birželio 24 d. 07.46 val. pranešimo apie įvykį garso įrašo matyti, kad apie įvykį pranešė V. V., kuri nurodė: „Reikia pagalbos (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Ponia, aš neprašneku, aš visa kruvina“; „Sumušė“; „Sugyventinis“; „Va, ką tik, aš visa kruvina“; „Siųskit medikus ir policiją, jeigu jis nepabėgs“; „Lūpą, rankas, viską (skauda), mano telefoną sudaužė“ (t. 1, b. l. 80–82). 2023 m. birželio 24 d. 07.49 val. paskambinusi V. V. pasakė: „Jis bėga, aš jums skambinau ką tik“; (duomenys neskelbtini), jis bėga“; „Tas, kuris mane sumušė. Ta moteris, kuri atsiliepė, būkit maloni, greičiau“ (t. 1, b. l. 83–84). 2023 m. birželio 24 d. 07.52 val. paskambinusi V. V. pasakė: „Sveiki dar kartą“; „Čia skambinau moteriškėm (duomenys neskelbtini), būkit malonūs, atvažiuokit, jis pabėgo“; „Aš policijos noriu, nes, kad jį pagautų, jis išvyko tegul jį gaudo“; „Juodai baltu džemperiu su kapišonu, mėlynom kelnėm. Būkit malonūs, pagaukit, jis mano telefoną sudaužė“ (t. 1, b. l. 83–85).
2.13. Iš pareigūnų kūno kamerų įrašų matyti gyvenamos sodybos kiemas, greitosios medicinos pagalbos automobilis, medikė, nukentėjusioji V. V.. V. V. rankos, veidas kruvini. Medikė: „Tai kas rankai?“ <...> V. V.: „Taigi va, visa supjaustyta, bandžiau subintuot, nieks nepadeda“. Pareigūnas: „Kas įvyko, papasakokit“. V. V.: „Ką čia pasakot, aš papasakosiu tenai. Dėl to, kad man dar lūpa“. <...> Pareigūnas: „Dėl ko susipykot?“. V. V.: „Dėl ko, maža alkoholio buvo jam gal. Puolė, smaugė, daužė mano telefoną, sudaužė, nu žodžiu“. Pareigūnas: „Kiek kartų sudavė į lūpą?“. V. V.: „Neatsimenu, nes aš patvory pagulėjau biški“. Pareigūnas: „Pagulėjot dėl to, kad nualpot, ar kas?“. V. V.: „Dėl to, kad negalėjau atsikelt“. Pareigūnas: „Negalėjot atsikelt nuo smūgio, sugriebė už kaklo“. Medikė: „Nebe pirmą kartą prieš Jus smurtauja?“. V. V.: „Nebe pirmą“. Medikė: „Esat rašiusi pareiškimą?“. V. V.: „Esu, meldė, kad atsiprašyt“. <...> V. V.: „Barus visus aplanko, nepūsiu žinokit“ (V. V. atsisako pasitikrinti girtumą). Pareigūnas: „Jautėt fizinį skausmą?“. V. V.: „Aišku, kad jaučiau“. <...>. V. V.: „Policijai buvo gal 10 pareiškimų, meldėsi, ant kelių klaupėsi, kad nerašyčiau“. Medikė: „Galvos niekur nemušė?“. V. V.: „Nu trenkė“. Medikė: „Be sąmonės nebuvot?“. V. V.: „Nuvirtus buvau, bet bijojau atsikelt, kad jis vėl nemuštų“ <...> (t. 1, b. l. 86–88).
2.14. 2023 m. birželio 24 d. 13.26 val. D. D. nustatytas 2,21 prom. girtumas (t. 2, b. l. 8, 9).
2.15. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato I-ojo poskyrio vyr. patrulės N. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant kitame įvykyje VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje skubios pagalbos skyriuje buvo pastebėtas įtariamasis D. D., kuris sulaikytas (t. 2, b. l. 10).
2.16. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.
2.17. Kaltinamasis D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusios V. V. kilo konfliktas, jie susistumdė, tačiau neigė panaudojęs smurtą. Nors kaltinamasis teigia, kad smurto nepanaudojo, o nukentėjusioji galimai buvo neblaivi ir tinkamai nepamena įvykio aplinkybių, teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę arba jos išvengti.
2.18. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. D. parodė, kad sugyventinės V. V. nemušė, nesmaugė ir kitaip prieš ją nesmurtavo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad galėjo pastumti nukentėjusiąją V. V. norėdamas išeiti pro duris ar jie galėjo susistumdyti konflikto metu, o žaizda jos lūpoje galėjo atsirasti dėl bučinio.
2.19. Nukentėjusioji V. V. teismo posėdyje pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš kaltinamąjį, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta du kartus, antrosios apklausos metu įvykio aplinkybes patikslino ir prašė vadovautis šia apklausa. Abiejų apklausų metu nukentėjusioji V. V. nurodė, kad kaltinamasis D. D. atliko kaltinime nurodytus veiksmus: rankomis suėmė kaklą ir spausdamas pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės, sudavė du smūgius į veido sritį (pirmosios apklausos metu nurodė, kad smūgiai suduoti į lūpą ir smakrą, antrosios – lūpas). Antrosios apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad kaltinamasis D. D. jos nesužalojo stiklainiu, minėtu stiklainiu ranką ji susižalojo pati grasindama jį mesti į kaltinamąjį. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra inkriminuojama kaltinamajam D. D.. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V. V. parodymai dėl kaltinime nurodytų aplinkybių buvo nuoseklūs.
2.20. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš N. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji V. V. nurodė, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Bendrojo pagalbos centro garso įraše ir pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusioji prašo pagalbos, nurodo, kad kaltinamasis panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje buvo matyti rudos dėmės, panašios į kraują. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje nustatyta, kad žaizda lūpoje padaryta galimai suduodant kumščiu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Mažai tikėtina, kad V. V. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje.
2.21. Netikėti pakankamai nuosekliais, byloje surinktus įrodymus atitinkančiais nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotų parodymų, kurie pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nepaneigia ir aplinkybė, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš kaltinamąjį, kuris yra jos sugyventinis.
2.22. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įspėta dėl galimybės neduoti parodymų prieš kaltinamąjį. Patikslinti apklausos aplinkybėms į teismą buvo iškviesti policijos pareigūnai M. M. ir R. G.. M. M. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio nepamena, tačiau liudytojus apklausia dažnai, teisė atsisakyti duoti parodymus yra aiškinama prieš parodymų davimą. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, kad M. M. pasirašytinai supažindino V. V. su teisėmis ir pareigomis, taip pat nurodant ir tai, kad draudžiama duoti parodymus prieš savo šeimos narius, teise neatsakyti į tam tikrus klausimus apie savo šeimos narius (t. 1, b. l. 34). Kaip nurodyta papildomos apklausos protokole, apklausa atlikta taip pat vadovaujantis šiomis BPK nuostatomis. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ne pirmą kartą kreipiasi į policiją dėl galimo smurto, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad V. V. nurodė ir anksčiau rašiusi pareiškimų dėl kaltinamojo, taigi jai neabejotinai buvo aiškinta ir žinoma teisė neduoti parodymų ar neatsakyti į tam tikrus klausimus apie sugyventinį. Kaip nukentėjusioji nurodė 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu, teisė atsisakyti duoti parodymus galėjo būti išaiškinta, ji to tiksliai nepamena.
2.23. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. D. akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusioji V. V. įvykio metu buvo neblaivi. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad prieš įvykį iš vakaro buvo vartojusi alkoholio, nepageidavo pasitikrinti blaivumą. Kartu pažymėtina, kad iš pareigūnų kūno kamerų įrašo matyti, kad nukentėjusioji V. V. po įvykio elgiasi adekvačiai, neatrodo stipriai apsvaigusi. Taigi, teismo vertinimu, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina to, jog nukentėjusiosios būsena galėjo turėti įtakos kaltinamojo veiksmų prieš ją atlikimui ar netinkamam aplinkybių apie įvykį nurodymui. Tai, kad kaltinime nurodytus sužalojimus dėl apsvaigimo būtų galėjusi sukelti pati nukentėjusioji, paneigia byloje pateikta specialisto išvada.
2.24. Teismas daro išvadą, kad bylos įrodymų visuma yra pakankama ir patvirtina, kad kaltinamasis D. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. V. ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, pripažintina, jog kaltinamojo D. D. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
3. Bausmės skyrimas
3.1. Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai). Vertinant kaltinamojo D. D. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas (t. 2, b. l. 108–127), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 162–200), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 106, 107). Duomenų apie kaltinamojo lankymąsi pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą byloje nėra (t. 2, b. l. 3, 6), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamajam praeityje skirtos įvairių rūšių bausmės, tačiau jos nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant arešto bausmę, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis. Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo D. D. laikinajame sulaikyme praleistas laikas nuo 2023 m. birželio 24 d. 13.26 val. iki 2023 m. birželio 26 d. 10.24 val. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, į galutinę bausmę įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį.
4.1. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
4.2. Šioje byloje 2024 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam D. D. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paskirtas gynėjas. Bylos duomenimis, kaltinamąjį šioje byloje gynė advokatas Arvydas Penelis. Byloje esanti pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina suteiktas paslaugas bei išlaidų dydį – 300,00 Eur (t. 2, b. l. 93–95). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms D. D. turtinę padėtį, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (bylos nagrinėjimu metu kaltinamajam buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas), laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl, įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
4.3. Kitų proceso išlaidų byloje nėra.
4.4. Kaltinamajam D. D. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama (t. 2, b. l. 48–51).
4.5. Įvykio vietos apžiūros metu paimti rausvų dėmių pavyzdžiai, priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 1, b. l. 32, 33).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu ir D. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį su juo įskaitytais laikotarpiais bei laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 24 d. 13.26 val. iki 2023 m. birželio 26 d. 10.24 val. (dvi paras).
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 5 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtus rausvų dėmių pavyzdžius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Proceso išlaidų už D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo neišieškoti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.