Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1544-898/2015 ir Šiaulių apskrities VPK 2015-04-17 informacijos apie eismo įvykį matyti, kad atsakovas G. V. 2015-04-06 18.16 val. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio atsitrenkė į stovintį automobilį „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino (13, 15-18 b. l.). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (11-12 b. l.). Ieškovas dėl automobilio sugadinimo patyrusiam žalą asmeniui išmokėjo 1908,94 Eur draudimo išmoką, paskaičiuotą pagal ieškovo pateiktą remonto sąmatą (22, 24-28 b. l.). Atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino, nepaisant ieškovo pareikštos pretenzijos (32 b. l.), ir liko skolingas ieškovui 1858,94 Eur.

Pareigą atlyginti padarytą žalą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. įtvirtina draudiko regreso teisė, t. y. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Minėto straipsnio 1 d. 1 p. numatyta, kad draudikas gali įgyvendinti regreso teisę, jeigu asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Analogiška atsakingo draudiko regreso teisė numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse.

Tarp atsakovo ir ieškovo (draudiko) atsiradę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai, suteikė draudikui regreso teisę, tam tikrais TPVCAPDĮ numatytais atvejais (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p.), susigrąžinti iš atsakingo už žalos padarymą asmens išmokėtas už jį išmokas. Šiai regreso teisei atsirasti nėra reikalinga nustatinėti būtinųjų sąlygų (priežastinio ryšio ir kt.) civilinei atsakomybei kilti, nes regreso tvarka prašoma susigrąžinti išmokas, kuriomis buvo padengta jau nustatyta ir atlyginta žala, kilusi iš deliktinės atsakomybės, o ne kokia nors kita žala. Tam, kad ieškovas (draudikas) įgytų regreso teisę į atsakovą pakanka nustatyti bent vieną iš TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. numatytų aplinkybių, kas šioje byloje ir nustatyta – atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 182 str. 2 p. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, konstatuotų aplinkybių. Atsakovo neblaivumas yra prejudicinis faktais, nustatytais jau minėtu Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas žalą patyrusiam M. P. pagal jo 2015-04-07 prašymą išmokėti draudimo išmoką, atlygino 1908,94 Eur žalą (19, 22 b. l.). Iš akto prie žalos bylos Nr. 1568003/934398 bei ekspertizės sąmatos matyti, jog ieškovas paskaičiavo 1908,94 Eur žalos sumą. Ieškovas teigia, kad atsakovas dalį žalos sumokėjo – t. y. 50,00 Eur ir liko neatlyginta 1858,94 Eur žala.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas priskaičiavo daug didesnę žalos sumą, negu ji turėtų būti iš tikrųjų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo įrodymus. Apgadinto automobilių nuostoliai yra apskaičiuoti Audatex programa (25–28 b. l.) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo abejones dėl žalos dydžio, ieškovo pateiktų įrodymų. Kadangi rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais žalos dydį pagrindžiais dokumentais, todėl daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas ir atsakovas privalo atlyginti jo veiksmais padarytą ir ieškovo nukentėjusiajam atlygintą 1858,94 Eur žalą. Todėl ieškovo reikalavimas tenkintas ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 1858,94 Eur žalos atlyginimas.

Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 42,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 92 str.; LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1858,94 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų, 94 euro centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1858,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-02-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.