Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios A. S. B. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusioji A. S. B. pateikė teismui privataus kaltinimo skundą, kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 154 str., 1 d., 155 str. 1 d. N. D. atžvilgiu. Skunde nukentėjusioji nurodė, kad 2016 m. balandžio 11 d. apie 15-16 val. Alytaus mieste prie namo (duomenys neskelbtini) ji sutiko seserį N. D. ir pastaroji viešoje vietoje garsiai pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėdama ir vartodama necenzūrinius žodžius, tuo pačiu kaltino apvogus tėvus. Taip pat pareiškėja nurodė, kad N. D. ne kartą viešai ją keikė ir įžeidinėjo, taip žemindama jos garbę ir orumą. Tokia neteisėta veika paniekino ir pažemino nukentėjusiąją, jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur. Dėl skunde nurodytų faktų pareiškėja prašė teismo pradėti N. D. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. reikalavimų, todėl nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyta, be kitų aplinkybių, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės. Skundas, neatitinkantis BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Nukentėjusioji A. S. B. privataus kaltinimo skundu prašo teismą pradėti ikiteisminį tyrimą N. D. atžvilgiu pagal BK 284 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Tačiau teismas nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga (BPK 165 str.), taigi, teismas neturi įgaliojimų pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. (Viešosios tvarkos pažeidimas), ikiteisminį tyrimą gali pradėti prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jeigu yra nustatomi šios nusikalstamos veikos požymiai, todėl nukentėjusioji, manydama, kad N. D. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. dispoziciją, turi teisę kreiptis su pareiškimu ar skundu į prokurorą ar policiją.

Pagal BPK 407 str. nuostatas baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154, 155 straipsniuose, procesas pradedamas tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas, šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. Tačiau Lietuvos Respublikos 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2015-07-10, BK 155 straipsnis (Įžeidimas) pripažintas netekusiu galios, todėl, dekriminalizavus šią veiką, asmuo nebegali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už įžeidimą, vadinasi, privataus kaltinimo bylos procesas dėl BK 155 str. 1 d. apskritai yra negalimas (BPK 412¹ str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p.). Nukentėjusioji A. S. B. privataus kaltinimo skunde nurodo, kad N. D. padarė BK 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. šmeižimą, tačiau iš skundo turinio yra neaiškios šios nusikalstamos veikos padarymo esminės aplinkybės. Šmeižimas gali būti padaromas aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tuo tarpu iš nukentėjusiosios A. S. B.skunde nurodytų aplinkybių nėra aišku, kada, kur ir kokiais konkrečiai veiksmais N. D. ją šmeižė. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Privataus kaltinimo bylose galioja tie patys principai, kurių vienas svarbiausių yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisės į gynybą principas (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir atitinkamai turėti galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai ir aiškiai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs bylos duomenys.

Nustatyti skundo trūkumai kliudo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo instituto, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti priimti nukentėjusiosios A. S. B.privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį A. S. B..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.