- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2YT-165-722/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03113-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. S., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, t. y. pareiškėja D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. sausio 30 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą ir turtines teises (b. l. 2–3).
Pareiškime nurodė, kad 2008 m. sausio 30 d. mirė jos sutuoktinis S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Santuokoje (santuoka sudaryta 1978 m. gruodžio 23 d. Kauno CMS) pareiškėja su sutuoktiniu įgijo šį registruotą turtą: 0,1440 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabą „Kurgan 8136“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis S. S. nebuvo surašęs testamento, po jo mirties niekas nėra kreipęsis dėl palikimo priėmimo į notaro biurą. Pareiškėja dėl teisinio neišprusimo praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai po velionio mirties gyveno minėto namo dalyje, juo naudojosi, disponavo turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė tiek vidų, tiek aplinką. Taip pat iki šiol naudojasi automobiliu ir priekaba. Tiek dalis gyvenamojo namo, tiek automobilis registruoti pareiškėjos vardu, tačiau priklauso jai ir jos velioniui vyrui kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes yra įgyti santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, būtina priimti palikimą į turto dalį, priklausančią mirusiam vyrui. Palikėjo įpėdinė yra pareiškėja ir jos sūnus L. S.. Daugiau vaikų S. S. neturėjo. Po sutuoktinio S. S. mirties pareiškėja turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius bei jį valdė kaip savo, t. y. faktiškai priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama turtą valdyti, ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo, kaip įpėdinės valią, liudijančią savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, prašo pareiškimą tenkinti, kadangi pareiškėja po tėvo mirties naudojosi santuokoje įgytu turtu, t. y. moka komunalinius mokesčius, prižiūri namą, jo aplinką, eksploatuoja automobilį ir priekabą (b. l. 21).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja D. S. 1978 m. gruodžio 23 d. susituokė su S. S. (b. l. 5, 6). Pareiškėjos sutuoktinis S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2008 m. sausio 30 d. (b. l. 4). Remiantis VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, gyvendami santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu įgijo registruotą turtą: 704/1440 dalis 0,1440 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: 57/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priekabą „Kurgan 8136“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9, 10, 12, 15–16). Pareiškėja adresu: (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2001 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 13). Pareiškėjos paaiškinimu, mirus sutuoktiniui, ji ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokos metu su S. S. įgytais namų apyvokos daiktais ir baldais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, taip pat visus kitus mokesčius, ką patvirtina prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai (b. l. 11). Terminą palikimui pareiškėja praleido, kadangi manė, jog po sutuoktinio mirties ji faktiškai palikimą priėmė, nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas jos vardu. Po S. S., mirusio 2008 m. sausio 30 d., mirties Jonavos rajono 4-ąjį notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 7). Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų S. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 18).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja D. S. po sutuoktinio S. S., mirusio 2008 m. sausio 30 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. sausio 30 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja, jo sutuoktinė D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.
Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 2,84 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. sausio 30 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.