- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2-899-984/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00763-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- J. M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- F. K., D. K., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų
- Kategorijos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. K., D. K., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Širvintų poskyriui ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo motina S. B. po savo vyro P. B., mirusio 1958-09-16, mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, o po pareiškėjo motinos S. B., mirusios 2003-08-16, mirties, jis priėmė S. B. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas P. B. mirė 1958-09-16, o 2003-08-16 mirė jo S. B.. Gyvenant santuokoje pareiškėjo tėvai perėmė prieš 120 metus pareiškėjo senelio B. V. P., (duomenys neskelbtini), pastatytą namą, jį rekonstravo ir remontavo, nuolat gyveno šiame name. P. V. B., kaip ir jo tėvas P. B. ir jo sutuoktinė S. B., nuolat dirbo Musninkų kolūkyje. Minėtas namas ir ūkiniai pastatai turėjo kolūkiečių kiemo statusą, nes jame gyveno viena karta po kitos, dirbo kolūkyje, nors pastatai nebuvo įregistruoti valstybiniame Registre. Šie pastatai iki šiol nėra registruoti VĮ Registrų centre. Iš Musninkų seniūnijoje išsaugotų 1991 m. ūkinių knygų matyti, kad 1991 m., S. B. gyveno šiuose namuose, buvo kolūkietė, gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, dirbo žemę.S. B. ir P. B. turėjo tris vaikus – pareiškėją ir dvi dukras F. K. (B.) ir D. K. (B.). Mirus pareiškėjo tėvui P. B., visą ūkį perėmėjo sutuoktinė S. B. ir 45 metus gyveno tuose pačiuose namuose, esančiuose 2–899–984/2015. Tokiu būdu S. B. faktiškai priėmė vyro turtą ir pradėjo valdyti visą namą, nors paveldėjimo ir neįteisino.
Mirus pareiškėjo motinai S. B., pareiškėjas po jos mirties nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, tačiau faktiškai priėmė jos palikimą, pradėdamas jį valdyti, rūpinosi šiuo turtu,kaip savo turtu irtebevaldo iki šiol.Motinai mirus, pareiškėjas nuolat moka mokesčius už name sunaudotą elektros energiją, prižiūri namą ir ūkinius pastatus, kieme augina daržoves, prižiūri sodą aplink namą. Po motinos mirties, 2010 m. jis vietoje sugriuvusios klėties pastatė naują garažą su malkine, nuolat dažo namo sienas, suremontavo senus langus ir atliko kitus būtinus ūkinius darbus. Gyvenamojo namo kiemas yra pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šis žemės sklypas priklauso pareiškėjui pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-07 sprendimą Nr. 29-6329, kai pagal jo prašymą buvo atkurta nuosavybės teisė į senelio P. V. B. žemę.S. B. testamento nepaliko.Taip pat po motinos mirties name liko kilnojamasis turtas: baldai, kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos pareiškėjas išsaugojo. Pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad praleidus palikimo priėmimo terminą, bet faktiškai valdant mirusios motinos palikimą, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tai yra priežastis, dėl kurios pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų nuosavybei įteisinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė (25-26 b. l.), kad nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų ne Valstybinė mokesčių inspekcija, o VĮ Turto bankas, su Valstybinės mokesčių inspekcijos teisėmis ir pareigomis ši byla nėra susijusi.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo (42-43 b. l.), kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs byloje esančius dokumentinius įrodymus, liudytojų parodymus nustatytų pareiškime nurodytas aplinkybes, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime patvirtina pareiškėjo pareiškime nurodomas aplinkybes ir prašo jį tenkinti (31 b. l.). Taip pat prašo byląnagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo F. K. atsiliepime prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (40 b. l.). Taip pat, nurodo, kad atsisako (tėvų) namo dalies ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas pabaiga.
Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinė reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo motina S. B. po savo vyro P. B., mirusio 1958-09-16, mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, o po pareiškėjo motinos S. B., mirusios 2003-08-16, mirties, jis priėmė S. B. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y., kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. M. B. yra S. B.(L.), gimusios 1922-06-03ir mirusios 2003-08-16, bei P. B., gimusio 1924-04-19 (1942 m. Čiobiškio Šv. Jono krikštytojo bažnyčios priešvedybinės protokolo knygos Nr. 9 duomenimis) ir mirusio 1958-09-16, sūnus. Iš Musninkų apylinkės 1955 – 1958 m.,ūkinių knygų išrašų matyti, kad S. B. ir P. B., turėjo tris vaikus D. B., F. (L.) B. bei M. B. ir gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo ūkį „Artojo“ kolūkyje, kurį sudarė gyvenamasis namas, tvartas; šeima dirbo žemę, laikė gyvulius (asmeninės sąskaitos Nr. 153) (51-53 b. l.). P. B. mirties liudijimas (8 b.l.) ir minėtų ūkinių knygų išrašai (52 b. l.) taip pat liudija, kad P. B. mirė 1958-09-16 (52 b.l.). Taigi, P. B. palikimas atsirado jo mirties momentu – 1958-09-16. Tuo metu momentu galiojo 1922 m. RTFSR civilinis kodeksas. Jis numatė paveldėjimo tvarką, pagal kurią paveldėti buvo leidžiama pagal įstatymą (416 straipsnis), mirusiojo turtą galėjo paveldėti jo vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, mirusiojo išlaikytiniai, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, o tik šių asmenų nesant arba jiems palikimo nepriėmus – darbingi tėvai, o jų nesant – mirusiojo broliai ir seserys (418 straipsnis). Įpėdinis, buvęs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareiškęs atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, buvo laikomas palaikus priėmusiu (429 straipsnis), o įpėdinis, nebuvęs palaikų buvimo vietoje, galėjo priimti palaikus pats ar per įgaliotinius per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos (430 straipsnis). Mirus P. B., toliau ūkinėse knygose nuo 1959 m. šeimos galva jau nurodoma S. B.. Šiose knygose taip pat nurodomas ir to pačio ūkio sąskaitos numeris – 153 (52 b. l.). Iš minėtų ūkio knygų išrašų taip pat matyti, kad pareiškėjo motina S. B. po sutuoktinio mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini), „Artojas“ kolūkyje, tuose pačiuose namuose su nepilnamečiais vaikais. Taigi, liko palaikų buvimo vietoje (duomenys neskelbtini) (52 b.l.). Ji nesikreipė į notarą ir tokiu būdu nepareiškė atsisakymo nuo mirusio P. B. palikimo, todėl, pagal tuo metu galiojusias civilinės teisės normas, buvo laikoma priėmusia mirusiojo palikimą. Byloje suinteresuoti asmenys neginčija šių faktinių aplinkybių.
Pareiškėjo motina S. B. (L.), mirė 2003-08-16 (CK 5.3 straipsnis). S. B. testamento nepaliko. 2015-08-31 Širvintų rajono II ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po S. B. (gimusios 1922-06-03) mirties (2003-08-16), niekas dėl paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė; paveldėjimo byla neužvesta. Pagal pareiškėjo prašymą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-07 sprendimu Nr. 29-6329 (14-15 b.l.), buvo atkurta nuosavybės teisė į pareiškėjo senelio V. P. B. žemę, kur gyveno pareiškėjo tėvai, (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015-03-18 pažymoje Nr. H-12 nurodoma, kad pareiškėjas po motinos S. B. mirties (2003-08-16), nuolat gyvena tame pačiame name, kur gyveno su motina S. B., (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Pareiškėjo teigimu, po motinos mirties jis priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, rūpinosi šiuo turtu, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau Musninkų seniūnijoje. Tai patvirtina ir pareiškėjo nuo 1991-09-06 deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). (16 b. l.), bei pateikti mokėjimo kvitai (17-18 b. l.), kuriuose iki šiol nurodoma, kad mokama S. B. vardu. Pareiškėjo seserys neginčija šių faktinių aplinkybių ir prašo pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tenkinti.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po P. B. mirties, jo sutuoktinė S. B. (Lisauskaitė)priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamajį valdyti. O po S. B. (L.) mirties, pareiškėjas priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęsvaldyti palikėjos turtą. Tai yra, tiek S. B., tiek pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjų turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia, nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtus juridinęreikšmę turinčius faktus, todėl jie nustatomi teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-269,270,444 – 448 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. (buvusi L.), gimusi 1922-06-03 ir mirusi 2003-08-16, po savo sutuoktinio P. B., gimusio 1924-04-19 ir mirusio 1958-09-17, mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M. B., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos S. B., gimusios 1922-06-03 ir mirusios 2003-08-16, mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.