- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- N-438-800-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00046-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. sausio 29 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūno (toliau – ir Institucija) nutarimu A. Č. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2250 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad A. Č. būnant UAB „Femira“ direktoriumi, UAB „Femira“ Klaipėdos miesto teritorijoje, aikštelėse, esančiose Žardupės g. 18 ir Jūrininkų prospektas 37, sandėliuoja asfalto granules, kurios priskirtos atliekų grupei, pagal nurodomą atliekos sąrašo kodą 170302, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse, bei atliekos sąrašo kodą B2130 pagal Bazelio konvencijos IX priedą, neturint teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo III straipsnio 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 pakeistų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių III skyriaus 7.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. Č. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog į Lietuvą atvežtos ir sandėliuojamos yra ne atliekos, o asfalto užpildas – statybinė medžiaga, kuriai išduotas Gamybos kontrolės sertifikatas. Asfalto užpildas yra prekė, kuri skirta tolimesniam naudojimui. Išduotame sertifikate patvirtinama, kad statybinė medžiaga atitinka ES standartų reikalavimus, kurie yra privalomi kelių mineralinės medžiagos nesurištiems ir surištiems mišiniams, naudojamiems inžinieriniams statiniams ir keliams tiesti. Statybos produkcijos sertifikavimo centras savo pažymoje taip pat patvirtino, kad asfalto granulės yra statybinė medžiaga. Pažymi, kad Olandijos kompetentinga institucija prieš išsiųsdama krovinį iš Olandijos į Lietuvą, nepateikė Lietuvos kompetentingai institucijai nustatytos formos pranešimo, kuris turėjo būti pateiktas jei būtų gabenamos atliekos. Pranešimų pateikimo tvarka, forma ir kitas detalus reglamentavimas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1310/2006. Be to, Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 1999 m. rugsėjo 14 d. įsakymu patvirtinto Kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašo 4 punkte numatyti apribojimai šiai statybinei medžiagai, tačiau iki šio momento nebuvo pateikti jokie duomenys dėl medžiagos savybių, cheminės sudėties ar kitų duomenų, kurie leistų manyti, kad ši medžiaga kenksminga aplinkai, žmonėms ar gyvūnams. Vienintelis įrodymas byloje – užpildytas Europos Parlemento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 direktyvos VII priedas (ANNEX VII) su bendrovės direktoriaus parašu. Užpildant šį dokumentą bei nurodant medžiagos kodą R5 buvo konsultuojamasi su aplinkos apsaugos pareigūnais ir tuo metu nebuvo kreipiamas dėmesys, kokia medžiaga gabenama, o dabar šis dokumentas naudojamas prieš bendrovę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme arba nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog Institucija nepateikė įrodymų, kad ginčo medžiaga yra atlieka, taip pat nepateikė įrodymų, kad asfalto granulės, norint jas toliau naudoti, turi būti perdirbamos ir kokio perdirbimo joms reikia. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, formaliai vertino tik byloje pateiktus dokumentus, kurie nepatvirtina neabejotinos išvados, kad asfalto granulės yra atliekos, netyrė sandėliuojamo produkto panaudojimo tolimesniame procese bei būtinybės atvežtas granules perdirbti. Be to, anot apelianto, šiuo atveju nutarimas dėl baudos paskyrimo buvo priimtas 2010 m. sausio 29 d., todėl yra didelė tikimybė, kad iki 2012 m. sausio 29 d. administracinio teisės pažeidimo byla nebus išnagrinėta. Atsižvelgdamas į tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, apeliantas laikosi nuomonės, kad administracinė byla nutrauktina suėjus administracinės baudos vykdymo senaties terminui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
A. Č. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo vadovaujama įmonė sandėliavo asfalto granules, neturėdama teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla.
Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar asfalto granulės laikytinos atliekomis ar statybine medžiaga. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio 1 dalies a) punkte, Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte. Pažymėtina, kad šių Taisyklių 2 priedo įvado 3 pastraipoje nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą Taisyklių 5 punkte. Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas atliekų sąvoką, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais prekė, medžiaga ar žaliava, gaunamos kaip gavybos ar gamybos proceso, kuris iš esmės nėra skirtas joms pagaminti, rezultatas, gali būti ne atliekos, o subproduktas, kurių įmonė nesiekia „šalinti“ minėtos nuostatos prasme, tačiau ketina naudoti arba realizuoti jai naudingomis sąlygomis vėlesniame procese iš anksto neperdirbus. Tokiu atveju prekėms, medžiagoms arba žaliavoms, kurios ekonominiu požiūriu turi produkto vertę, nesvarbu, ar jos buvo kaip nors perdirbtos, ir kurioms taikomi šiems produktams skirti teisės aktai, minėtos direktyvos nuostatos, skirtos reglamentuoti atliekų šalinimą arba apdorojimą, netaikomos su sąlyga, kad jų pakartotinis panaudojimas, iš anksto neperdirbus ir tęsiant gamybos procesą, yra ne tik galimas, bet ir neabejotinas (pvz., sprendimai bylose Nr. C-121/03, C-188/07 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1101/2011 bylą iš naujo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog byloje nebuvo tiriama, ar sandėliuojamas produktas bus naudojamas tolimesniame procese. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių būtinybę atvežtas asfalto granules perdirbti, nėra, todėl ši aplinkybė taip pat turėtų būti tikslinama.
Teisėjų kolegijos nuomone, pakartotinai nagrinėdamas A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė visas jos aplinkybes bei pašalino prieštaravimus dėl A. Č. kaltę pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareikalavo iš Institucijos papildomos informacijos dėl ginčo medžiagos naudojimo bei jos savybių (t. 2, b. l. 180 – 181), šios informacijos pagrindu (lygindamas ją su sutarčių, sudarytų tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo ir galutinio jos gavėjo Lietuvoje, nuostatomis taip pat ginčo medžiagos krovinį lydinčių dokumentų duomenimis) pagrįstai padarė išvadą, jog byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad importuota ginčo medžiaga yra atlieka ir aiškiai nurodytas jos naudojimo būdas – perdirbant (atnaujinant). Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme papildomai buvo apklaustas ir liudytojas Audrius Želvys, dirbantis Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėju, kuris patvirtino, jog A. Č. vadovaujama UAB „Femira“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo neturėjo bei nebuvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre (t. 3, b. l. 10 – 17). Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teisme įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai bei pateikta tinkama teisinė jų kvalifikacija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. Č. kalte pagrindžiančių įrodymų vertinimo.
Papildomai patikrinusi už A. Č. inkriminuotą pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad A. Č. paskirta nuobauda (2250 Lt dydžio administracinė bauda) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda A. Č. buvo paskirta nepažeidžiant ATPK numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų (ATPK 35 straipsnio 1 dalis), kadangi pirminis nutarimas, kuriuo buvo skirta nuobauda A. Č., buvo priimtas 2010 m. sausio 29 d., o pažeidimas nustatytas 2009 m. gruodžio mėn.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Č. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūno 2010 m. sausio 29 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.