Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimus palaikė, tik prašė, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tvirtino, kad nuo santuokos pradžios nesutardavo. Jai buvo sunkus nėštumas. Nuolatos bardavosi. Jis nepadėjo jai auginti vaiko. Kartu negyvena du metus. Vyrui patikdavo dėmesys iš šalies. Kai jis išvažiavo, tai dar pablogėjo. Buvo pas jį išvažiavusi pasižiūrėti sąlygų, pamatė, kad nėra galimybės ten gyventi. Santuoka buvo registruota greičiau dėl nėštumo, o draugavo trumpai, tik du mėnesius. Bendravo su vyru jam išvažiavus telefonu, internetu, bet ji blokuodavo pokalbius, nes buvo metami pastovūs kaltinimai. Paskambindavo naktimis neblaivus, bandydavo viską užglaistyti. Kai mama susirgo, jis labai džiaugėsi tuo. Jis sakė, kad padegs mus, visą kaimą. Kai pradėjo tyčiotis iš mamos ligos, tai nusprendė toliau nebegyventi. Iš pradžių gyveno Alsėdžiuose. Atsakovas kartą metuose grįždavo į Lietuvą. Grįžus kelias dienas bendravimas buvo geras, paskui vėl prasidėdavo barniai. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute Mažeikiuose nuo 2012 rugsėjo mėnesio. Atsakovas atsiųsdavo pinigus nereguliariai. Viso gal buvo atsiuntęs kelis tūkstančius svarų. Vaikui yra atsiuntęs sauskelnių, žaislų. Šiuo metu nedirba, nes viena augina vaiką. Darbdaviams nepatinka tokia situacija. Gauna iš darbo biržos 546 Lt ir tėvai padeda. Moka 600 Lt už komunalinius patarnavimus, buto nuomos mokesčio nėra. Prašo nutraukti santuoką, taip pat, kad vaikas gyventų su ja, išlaikymą priteisti po 500 Lt. Nori pasilikti santuokinę pavardę, nes reikėtų keisti dokumentus ir vaikas turi tėvo pavardę. Mano, kad atsakovas gali skirti prašomą išlaikymą. Jis tyčiojosi iš jos, kad yra bedarbė, o jis sau gali viską leisti. Sau išlaikymo neprašo priteisti. Išsituokusi dirbs pagal patentą.

Teismo posėdyje dalyvavęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos - Mažeikių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo. Nurodė, kad atsakovas nepareiškė dėl to jokių pretenzijų, prie dukros išlaikymo prisideda nereguliariai. Prašė tenkinti ieškinį ir dėl lėšų dukros išlaikymui priteisimo, nes tai atitiks vaiko poreikius ir nebus nuklysta nuo Lietuvoje taikomos teisminės praktikos.

Liudytoja I. B. apklausta teisme parodė, kad ji yra ieškovės pažįstama, V pažįsta beveik metai. Yra garbingas žmogus, gera mama. Su jos vyru bendravokelis kartus. Mano, kad jis nepripažįsta lygių teisių tarp moters ir vyro. Jis moka labai gerai ja disponuoti. V nieko daugiau čia neturi, todėl jai padeda. Viktorijos namuose yra švaru ir tvarkinga. Yra ko valgyti. Vaikas yra prižiūrėtas. Ten yra tvarkingi namai. V pasakojo, kad jai yra grasinama, yra iš atsakovo nesveikas kontroliavimas. Mano, kad santuoka nutrūksta, nes nėra supratimo kaip žmonos. Vaikas yra pridėtinė dalis, per kurią galima manipuliuoti V. Per K. V. buvo pas ja. P. K. buvo atvažiavusi pas ja, ką veikė toliau nežino. Nežino, ar ji buvo pas Donatą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl kaltės

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu nurodė, kad santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pastoviai priekaištauja dėl tariamų bendravimų su kitais vyrais, nepripažįsta kito tiesos, nėra bendravimo, nes jam išvykus į užsienį pabendrauja internetu, telefonu, tačiau dažniausiai bendravimas baigiasi isterija, įvairiais bauginimais, grasinimais. Tarp jų neliko jokių bendrų siekių, interesų, pastoviai buvo įtarinėjama nebūtais dalykais. Ieškovė nurodytų aplinkybių patvirtinimui nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas dėl santuokos iširimo kaltino ieškovę, teigdamas, kad ji bendrauja su kitais vyrais, nesitvarko namuose, nesiieško darbo, tačiau taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl kaltės.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 3.60 str. 3 d.). Ieškovė neįrodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, neteikė materialinio išlaikymo, nes ji pati patvirtino, kad nors ir nereguliariai, tačiau gaudavo pinigų iš atsakovo dukros išlaikymui, yra parvežęs ir kai kurių daiktų jai. Tiek ieškovės, tiek atsakovo žodiniai tvirtinimai negali būti vieninteliu įrodymu dėl sutuoktinių kaltės, todėl teismas vertina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesyje buvo nepagarbos vienas kitam faktų, dėl ko santuoka nesusiklostė. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti išvadas ir tada, kai tam tikros abejonės dėl faktų buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina faktui buvus, nei jo nebuvus.

Kaltės prezumpcijos atveju šalis privalo įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, o kita šalis turi teisę įrodinėti, kad nurodyto fakto iš viso nebuvo arba, nors ir buvo, yra kitokių aplinkybių, kurios kaltę arba paneigia, arba rodo esant kitos šalies kaltę. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas tvirtino turintys įrodymų, tačiau jų teismui nepateikė.

Todėl laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesugebėjimo gyventi darniai, būti lojaliems vienas kitam, kartu rūpintis šeimos reikalais, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51-3.54 str.).

Išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Dėl vaiko gyvenamos vietos

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.).

Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir nustačius, kad šalių nepilnametės dukros E. R., gim. d. auklėjimu ir priežiūra labiau ir geriau rūpinasi mama, nes tai daro pastoviai, o atsakovas tik atskirais atvejais, darytina išvada, jog jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, dėl ko iš esmės neprieštaravo ir pats atsakovas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves ir pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Kartu įstatymas numato, kad jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Įstatymo 21 str. 2 d.). Kai ši pareiga nevykdoma, priteisiamas CK 3.196 str. nustatytos formos ir dydžio išlaikymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. R. yra nepilnametės E. R. tėvas, to neneigia ir pats atsakovas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos A. T. laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1000,00 Lt. Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir, nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.

Ieškovė savo reikalavimus dėl 500 Lt priteisimo iš atsakovo grindžia argumentais, kad dukra yra silpnos sveikatos, dažnai sirguliuoja, reikalingi įklotai, lanko vaikų darželį, todėl yra padidėjęs lėšų poreikis. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1000 litų, tačiau šiam pagrindimui nepateikė jokių įrodymų. Nurodė, kad maistui kas mėnesį reikia po 300 litų, kai tuo tarpu vaikų darželyje gauna pilną maitinimą tris kartus per dieną, tai patvirtino pati ieškovė. 100 litų reikia vaistams, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie dukros sveikatos stovį, kokius vaistus vartoti rekomenduoja gydytojas. Taip pat nurodė, kad reikia kas mėnesį po 100 litų benzinui vežioti dukrą į darželį, 250 litų rūbams, avalynei. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra tik 546 litai, nes šiuo metu ji nedirbanti, jai dar padeda tėvai. Tačiau nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, atsakovas nurodė, kad jo galimybės teikti tokį išlaikymą šiuo metu neturi, nes jo gaunamos pajamos yra nedidelės, turi mokėti už buto nuomą, dar reikia maistui. Mano, kad 3 metų vaikui 300 litų maistui yra per daug, kai gauną maitinimą darželyje, į darželį galima nuvežti vaiką ne tik nuosavu transportu, bet ir visuomeniniu, mano, kad vaistams taip pat yra per daug, tačiau atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų apie savo gaunamas pajamas, nors teigė, kad uždarbis sudaro apie 1000 svarų sterlingų.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia po 1000 litų ir kad atsakovas gali mokėti kas mėnesį po 500 litų dukros išlaikymui. Vien tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir gauna tik 546 litus pajamų, o vaiko išlaikymui tvirtina, kad reikia 1000 litų, kelia tam tikrą neapibrėžtumą, kas suponuoja, kad pačios ieškovės išlaikymui nelieka jokių pajamų. Laikytina, kad 3 metų vaikui išlaikyti, kai jis darželyje gauna pilną maitinimą, prašomas priteisti dydis yra per didelis. CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas neleidžia nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas žymiau geriau už išlaikymą teikiantį tėvą, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, ieškovei prašant priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį dukros E išlaikymui, prašymas netenkintinas, nes neįrodė, kad toks išlaikymas yra būtinas, pačios ieškovės pajamos yra nedidelės, todėl reikalauti iš atsakovo daugiau laikytina nepagrįstu reikalavimu, todėl priteistinas išlaikymas iš atsakovo po 350 litų kas mėnesį mokomis išmokomis, kas atitiks minimalius vaiko poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo 2012 m. spalio 23 d., t.y. nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės (CK 3.196 str.).

E. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirtina jos motina V. R.. Motina priteistą išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Vai­kams skir­tas iš­lai­ky­mas pri­va­lo bū­ti nau­do­ja­mas tik jo in­te­re­sams (CK 3.203 straips­nio 1 da­lis). Iš­lai­ky­mas ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas tė­vo (mo­ti­nos), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo), ki­tų as­me­nų as­me­ni­niams po­rei­kiams ten­kin­ti. Iš­lai­ky­mą tei­kian­tis tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tei­sę kon­tro­liuo­ti iš­lai­ky­mo pa­nau­do­ji­mą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė valdo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tačiau iškilo bendravimo tvarkos atsakovui su dukra problemos, todėl tai spręstina teismine tvarka.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti yra prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Negyvenantis kartu su vaiku tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Atsakovas nurodė, kad jam yra skirtos apmokamos 24 darbo dienų atostogos, atostogos gali būti dalimis, todėl nori bendrauti su vaiku savo atostogų metu. Nori, kad jam leistų bendrauti su vaiku internetu, praneštų kada vaikas serga. Prašo nustatyti bendravimą su vaiku per jo grįžimą į Lietuvą, per jo ir vaiko gimtadienius, Kūčias, Kalėdas, Naujus metus.

Ieškovė prašo nustatyti, kad ji su vaiku bendrautų per Kūčias, Kalėdas, Jonines lyginiais metais, nelyginiais metais atsakovas. Dukrą galėtų paimti 11 val. nuo vaiko gyvenamosios vietos, neinant į jos namus, o grąžinti vaiką iki paskutinės šventinės dienos ar savaitgalio 18 val. Vaiko ir atsakovo gimtadienius švęsti pagal numatytus savaitgalio grafikus.

Atsakovas raštu nėra išreiškęs savo nuomonės dėl bendravimo su dukra tvarkos, tai išsakė žodžiu teismo posėdžio metu, ieškovė išreiškė savo nuomonę, todėl toks prašymas yra tenkintinas ir atsakovui nustatytinas bendravimo laikas su dukra, kad nekiltų nereikalingų diskusijų ateityje šiuo klausimu.

Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių duktė yra mažametė, iš esmės visą laiką gyvena su atsakove, todėl konstatuoja, kad siekiant mažamečio vaiko netraumuoti ir nepakenkti darniai ir psichologiškai saugiai jo raidai, atsižvelgiant išimtinai į mažametės šalių dukters interesus, jos dienos režimą, abiejų šalių pozicijas, tikslinga nustatyti atsakovui bendravimo laiką su dukra jo atostogų metu, taip pat jei jos būtų išskaidytos dalimis, atsakovui apie tai pranešus likus 7 dienoms, atsakovo gimimo dienos metu, pranešus apie likus 5 dienoms, dvi savaites atsakovo pasirinktu laiku, pranešus apie tai likus 7 dienoms, neporiniais metais švenčių dienomis: Šv.Kalėdų dienomis, N. M. dienomis, Šv.Velykų dienomis, Tėvo dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamos vietos 10.00 val. ir grąžinant pasibaigus šventėms 18.00 val., kartą per mėnesį trečią sekmadienį internetu 1 valandą laiko. Atsakovui negalint bendrauti su vaiku numatytu laiku dėl ieškovės atostogų ar ligos, atsakovo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į kitą po ieškovės atostogų ar ligos laiką.

Dėl pavardės

LR CK 3.69 str. 2 d. yra numatyta, kad jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Kadangi teismas pripažįsta, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Dėl išlaidų

Ieškovė dėl savo teisių gynybos turėjo išlaidų, todėl ieškinį patenkinus, žyminis mokestis išieškotinas iš proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: ieškovė paduodant ieškinį sumokėjo 143,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas, todėl pusę sumokėto žyminio mokesčio 71,50 Lt priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Ieškovė, paduodant ieškinį dėl išlaikymo išieškojimo, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas – 126,00 Lt (350 Lt x 12 mėn. x 3 %).

Teismo sprendimas dėl lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui išieškojimo vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės atstovavimo išlaidų klausimas nesvarstytinas.

Iš V. R. ir D. R. priteistinos pašto išlaidos valstybei po 8,50 Lt (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais,

teismas nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką, sudarytą Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje d., akto įrašo Nr.202, tarp D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. R. (ikisantuokinė pavardė „L“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „R“.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Nustatyti E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją su jos motina V. R..

Priteisti iš D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta , Plungės r., gyv. London, G. B., po 350,00 litų kas mėnesį mokomis išmokomis dukros E. R. išlaikymui, a.k. (duomenys neskelbtini) E. R. naudai nuo 2012-10-23 iki jos pilnametystės.

P. V. R, a.k. (duomenys neskelbtini) dukters E. R. priteisto materialinio išlaikymo administratore.

Nustatyti atsakovo D. R. ir jos dukros E. R. bendravimo laiką: D. R. atostogų metu, taip pat jei jos būtų išskaidytos dalimis, atsakovui apie tai pranešus ieškovei likus 7 dienoms, atsakovo gimimo dienos metu, pranešus ieškovei likus 5 dienoms, dvi savaites atsakovo pasirinktu laiku, pranešus ieškovei apie tai likus 7 dienoms, neporiniais metais švenčių dienomis: Šv.Kalėdų dienomis, N. M. sutikimo dienomis, Šv.Velykų dienomis, Tėvo dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamos vietos 10.00 val. ir grąžinant pasibaigus šventėms 18.00 val., kartą per mėnesį trečią sekmadienį internetu 1 valandą laiko. Atsakovui negalint bendrauti su vaiku numatytu laiku dėl ieškovės atostogų ar ligos, atsakovo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į kitą po ieškovės atostogų ar ligos laiką.

Priteisti iš D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta , Plungės r., gyv. , London, G. B., 71,50 Lt žyminio mokesčio V. R. naudai.

Priteisti iš D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta Plungės r., gyv. , London, G. B., 126,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta Plungės r., gyv. , London, G. B., 8,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., 8,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.