Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Husera“ ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 79 696,42 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Klaipėdos apygardos teismas pagal VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą 2022 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Husera“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – administratorė).

1.2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nustatė 14 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla.

1.3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo, naujai paskirtas administratorė susipažino su teismine UAB „Husera“ bankroto byla ir susisiekė su buvusiu nemokumo administratoriumi. Buvęs nemokumo administratorius informavo, kad nebuvo perėmęs jokio UAB „Husera“ turto ir apskaitos dokumentų ir persiuntė naujai paskirtam administratoriui gautus iš antstolių ir kreditorių dokumentus.

1.4. Administratorė patikrino Juridinių asmenų registro centro teikiamą informaciją ir išsiaiškino, kad UAB „Husera“ vadovas yra L. B., susisiekė su buvusiu bendrovės vadovu ir nuvyko į Kretingą atsiimti bendrovės dokumentų ir turto, tačiau buvęs įmonės vadovas administratorei perdavė tik bendrovės antspaudą ir informavo, kad įmonės dokumentai yra pas buhalterę, Kaune. Administratorei nuvykus į Kauną, įmonės apskaitą tvarkiusi buhalterė perdavė 3 segtuvus bendrovės dokumentų, tačiau perimti apskaitos dokumentai yra iki 2020 m., nėra esminių apskaitos dokumentų, nesudarytas balansas nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperduotas turtas, apskaitos registrai ir kt. Dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorė neturi galimybės išaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo, neturi galimybės išnagrinėti įmonės sandorių ir esant pagrindui juos ginčyti ar kitaip apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų.

1.5. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė kaip Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratoriui visą juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties taip ir neįvykdė. Teisminėje praktikoje bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto bylos iškėlimo dienai ir finansinių dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 7 d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-137/2013). Atsakovas taip pat pažeidė LR finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, LR dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnį, LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis 1, 2 ir 10 punktus, LR įmonių atskaitomybės įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, nes nesilaikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, neužtikrino, kad, keičiantis juridinio asmens vadovui (šiuo atveju teismui paskyrus nemokumo administratorių) apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam subjekto vadovui (šiuo atveju nemokumo administratoriui), neišsaugojo apskaitos dokumentų nustatyta tvarka, nuo 2019 m. neruošė ir VĮ „Registrų centras“ neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės, netinkamai organizavo bendrovės veiklą. Dėl netinkamo apskaitos organizavimo ir visų dokumentų neišsaugojimo bei neperdavimo šiai dienai nemokumo administratorius neturi galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos viso turimo/turėto turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

1.6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino patikslintą ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro 79 696,42 Eur suma. Bendrovės bankroto proceso metu įmonės kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami, nes administratoriui nėra perduotas turtas, kurį realizavus būtų galima tenkinti finansinius reikalavimus. Dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti kokį turtą ar debitorines skolas turi įmonė. Pagal paskutinį VĮ „Registrų centras“ pateiktą balansą, bendrovė 2019 m. pabaigoje turėjo turto bendrai 181 092 Eur sumai. Kadangi nėra turto, kurį realizavus būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, laikytina, kad atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (79 696,42 Eur). Pažymėjo ir tai, kad kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011), todėl įmonei patyrus žalą dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, žala kyla ir įmonės kreditoriams, nes tokiu būdu sumažėja (tampa nebeįmanoma) kreditorių galimybė, kad jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti.

1.7. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos yra akivaizdus, kadangi atsakovas neperduodamas paskirtam įmonės nemokumo administratoriui įmonės turto ir finansinių dokumentų, nesudarydamas įmonės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, užkirto galimybę administratorei patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 64 straipsnio 1 dalis), vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus bei iš bankroto proceso metu gautų lėšų tenkinti kreditorių reikalavimus.

1.8. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.9. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti 2022 m. spalio 24 d.

3. Nustatytu terminu atsiliepimas negautas, todėl priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

5. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

6. Rašytinė bylos medžiaga, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 29 d. ir 2022 m. liepos 22d. nutartys civilinėje byloje Nr. eB2-494-889/2022, ieškovės Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (2022 m. vasario 18 d.), ieškovės balansas už 2019 metus (ieškovės balansas už paskesnį laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pateikti), ieškovės administratorės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovės turtas ir visi finansiniai dokumentai administratorei nėra perduoti, t. y. Klaipėdos apygardos teismo2022 m. kovo 29 d. nutartis nėra įvykdyta, patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad dėl to, jog atsakovas neperdavė ieškovės administratorei turto ir visų finansinių dokumentų, ieškovė patyrė iš viso 79 696,42 Eur turtinę žalą. Todėl atsakovas šią žalą privalo atlyginti. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad egzistuoja visos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei (Civilinio kodekso 6.251 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

7. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 79 696,42 Eur žala.

8. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl žalos priteisimo, patenkinus reikalavimą dėl žalos priteisimo, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovui kyla įstatyminė pareiga sumokėti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 79 696,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas.

10. Iš atsakovo valstybei priteistinas 1 421 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Dėl procesinių sprendimų įteikimo atsakovui

11. Įvertinus 2022 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, šis sprendimas už akių atsakovui taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje paskelbiant nurodyto turinio skelbimą.

Dėl galimybės sudaryti taikos sutartį byloje

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neatmeta galimybės sudaryti taikos sutartį byloje. Procesiniai Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atkreipia L. B. dėmesį, kad net ir priėmus šį sprendimą už akių už šalių neatimta galimybė bylą užbaigti taikos sutartimi.

13. Kyla klausimas, kokia reali nauda būtų, jei šią bylą šalys užbaigtų taikos sutartimi. Visų pirma, šiuo sprendimu už akių iš L. B. valstybei priteistas 1 421 Eur žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu šalys sudarytų taikos sutartį, būtų sumažintas valstybei priteistinas žyminis mokestis 75 procentais, t. y. 1 066 Eur. Taikos sutartimi susitarus net taip pat, kaip nurodyta sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje, L. B. sutaupytų 1 066 Eur ir valstybei būtų priteistas tik 355 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Antra, tikėtina, kad būtų išvengta priverstinio vykdymo (per antstolius) ir papildomų išlaidų.

14. Teismas pažymi ir tai, kad įprastai tokio pobūdžio bylose taikos sutarties sudarymo atveju ieškovas atsisako reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tikėtina, kad reikalavimas dėl 5 procentų palūkanų priteisimo galėtų būti ir nagrinėjamoje byloje šalių derybų objektas. Paskaičiuokime, sprendimu už akių iš L. B. priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 79 696,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d. Iki šio sprendimo už akių priėmimo jau yra susidariusi 720,54 Eur suma, kuri apskaičiuojama taip: 79 696,42 Eur (priteista suma) x 5 proc. : 365 metinio dienų skaičiaus (nes metinės palūkanos) x 66 dienų (laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki 2022 m. lapkričio 11 d. (sprendimo už akių priėmimo)). Kiekviena šio sprendimo už akių neįvykdymo diena L. B. kainuoja 10,92 Eur.

15. Įprastai tokio pobūdžio bylose taikos sutarties sudarymo atveju šalių derybų objektas yra ir sutartos sumos mokėjimo išdėstymas. Tikėtina, kad sutartos sumos mokėjimo išdėstymo klausimas nagrinėjamoje byloje taip pat galėtų būti šalių derybų objektas.

16. Po sprendimo už akių apsunkinta, bet neatimta iš L. B. galimybė derėtis dėl mokėtinos žalos sumos. Tam teismo nuomone, L. B. turėtų įvykdyti Klaipėdos apygardos 2022 m. kovo 29 d. nutartį, t. y. sudaryti ieškovės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai, jį pateikti administratorei, perduoti administratoriui turimą ieškovės turtą, trūkstamus finansinius dokumentus, atlikti kitus administratoriaus (ieškovės kreditorių) nurodytus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. B. 79 696,42 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 79 696,42 Eur sumos nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Husera“.

Iš atsakovo L. B. priteisti valstybei 1 421 Eur žyminį mokestį.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebus pateiktas, sprendimas už akių įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

L. B. šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje paskelbiant tokio turinio skelbimą:

„Klaipėdos apygardos teismas (Herkaus Manto g. 26, Klaipėda) viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovui L. B., gim. 1982 m., Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-797-777/2022, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priteista iš atsakovo L. B. 79 696,42 Eur žala, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 79 696,42 Eur sumos nuo 2022 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Husera“. Iš atsakovo L. B. priteistas valstybei 1 421 Eur žyminis mokestis. Išaiškinta atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebus pateiktas, sprendimas už akių įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas. Sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo dieną.

Sprendimo už akių kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovui papildomai išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu neregistruota pašto siunta ir per EPP.