- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-131-166-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01646-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-166/2013
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01646-2011-2
2013 m. vasario 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį už svetimo turto pagrobimą ir paskirtas 60 (šešiasdešimt) parų areštas, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį už nedidėlės vertės svetimo turto pagrobimą ir paskirtas 30 (trisdešimt) parų areštas, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį už pagrobimą ir neteisėtą laikymą svetimo dokumento ir paskirtas 60 (šešiasdešimt) parų areštas, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., šios bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė V. D. paskirta 80 (aštuoniasdešimt) parų areštas, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš V. D. nusikalstamų veikų padarytos 3217 (trijų tūkstančių dviejų šimtų septyniolika) Lt turtinės ir 1500 (vienas tūkstantis penkių šimtų) Lt neturtinės žalos atlyginimo L. P. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:
ji, 2012-01-03, apie 17 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje iš dėžutės, gulėjusios ant sofos-lovos, pagrobė L. P. priklausančius 3000 Lt grynųjų pinigų, po ko nešina pagrobtais pinigais pasišalino iš buto, ir tokiu būdu pagrobė 3000 Lt vertės svetimą, L. P. priklausantį turtą.
Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat V. D. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, pagrobė ir neteisėtai laikė svetimą dokumentą, o būtent:
ji, 2012-01-31 apie 11 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš krepšio pagrobė L. P. priklausantį maišelį, su jame buvusiais 150 Lt grynųjų pinigų, trimis šventojo paveikslais, kurio vieno vertė 5 Lt, bendros 15 Lt vertės, peiliu 20 Lt vertės, viešojo transporto bilietu 55 Lt vertės, keturiais Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinius bilietais, kurio vieno vertė 1 Lt, bendros 4 Lt vertės, L. P. vardu išduotu pensijos gavėjo pažymėjimu Nr. 0277482, kurį neteisėtai laikė iki 2012-02-07 12 val., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato patalpose, esančiose Justiniškių 14 A, Vilniuje, padavė policijos pareigūnams, t.y. tokiu būdu pagrobė nedidelės 244 Lt vertės svetimą, L. P. priklausantį, turtą bei pagrobė ir neteisėtai laikė svetimą, L. P. vardu išduotą, dokumentą.
Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 302 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendį ir paskirtį švelnesnę bausmę – baudą.
Apeliantės manymu paskirta bausmė yra per griežta ir neužtikrina bausmės paskirties – teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliantė nurodo, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas tik šią aplinkybę pripažino lengvinančia. Pasak apeliantės, teismas skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad 3000 Lt iš L. P. ji pagrobė, dėl to, kadangi šie pinigai buvo labai reikalingi pragyvenimui. Apeliantė nurodo, kad tuo metu jos šeima, tai yra ji, jos vyras G. D., 6 metų sūnus gyveno tik iš bedarbio pašalpos, taip pat kartu gyvena vyro mama ir vyro brolis su šeima. Pasak apeliantės bedarbio pašalpos jai neužteko ir pinigus pagrobė, kadangi neturėjo jokių galimybių pamaitinti ir aprengti mažametį vaiką. Apeliantė pažymi, kad teismas privalėjo laikytis baudžiamojo įstatymo ir šią aplinkybę pripažinti lengvinančia. Taip pat apeliantė nurodo, jog šiuo metu ji dirba, turi galimybę išlaikyti šeimą bei išmokėti nukentėjusiajai teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog jai atliekant bausmę, mažametis sūnus liktų be priežiūros, kadangi vyras dėl silpnos sveikatos būklės, vienas pasirūpinti vaiku nesugebės.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji paliko spręsti teismo nuožiūra, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais ir argumentais.
Apeliantė V. D. skunde, neginčydama kaltės jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei kvalifikacijos, prašo paskirti jai švelnesnę bausmę. Nors nuteistoji V. D. ginčija jai paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jos padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistosios asmenybei, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
Apeliantė nurodo, jog teismas skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad 3000 Lt iš L. P. ji pagrobė dėl to, kadangi šie pinigai labai buvo reikalingi pragyvenimui, todėl pasak apeliantės, teismas privalėjo laikytis baudžiamojo įstatymo ir šią aplinkybę pripažinti lengvinančia. Kolegija šį argumentą vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2009).
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistoji V. D. savo sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, ji, jos vyras, 6 metų sūnus gyveno tik iš bedarbio pašalpos, kurios neužteko pamaitinti ir aprengti mažametį vaiką, kad kartu gyveno vyro mama ir vyro brolis su šeima. Tačiau pati nuteistoji V. D. nurodė, kad jos šeimos pragyvenimo lėšos buvo gaunama bedarbio pašalpa. Taigi buvo gaunamos, nors ir nedidelės, tačiau nuolatinės pajamos, o gaunama bedarbio pašalpa, nėra pagrindas pripažinti sunkią turtinę ar beviltišką padėtį. Nors pirmos instancijos teisme apeliantė nurodė, kad tris mėnesius ji negavo bedarbio pašalpos, tačiau pažymėjo, kad jai padėdavo mama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po vagystės nuteistoji V. D. nuvyko į taborą, todėl skundo argumentas, kad pinigų jai reikėjo pragyvenimui kolegijos vertintini, kaip vengimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad pinigai V. D. buvo reikalingi ne vaiko priežiūrai, o narkotinėms medžiagoms. Kad vartoja narkotikus neneigia ir pati nukentėjusioji, tai patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti nuteistoji V. D. anksčiau teista, eilę kartų bausta administracine tvarka, įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę – diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas. Šios aplinkybės tik parodo, kad nuteistoji V. D. išvadų nedaro ir nėra linkusi pasikeisti. Kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija, o bylos duomenys nepagrindžia, kad nuteistoji V. D. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra pagrindo pripažinti V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmės paskirtis yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas – tai visų pirma teisingas baudžiamasis įstatymas, sudarantis sąlygas vienodai teismų praktikai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. D. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė, bausmę paskyrė tinkamai įvertinęs nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, nuteistosios asmenybę, veikų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė tinkamą bausmę. Pažymėtina, kad nuteistajai V. D. ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau V. D. išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė trumpalaikį laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į bylos duomenis, tokia bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmos instancijos teismo išvada. Šiuo atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
Nors apeliantė ir nurodo, kad šiuo metu dirba, turi galimybę išlaikyti šeimą bei išmokėti nukentėjusiajai teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau aukštesnės instancijos teismui savo teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų nepateikė. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. D. ne kartą už administracines nuobaudas buvo skirta bauda, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantės V. D. vyro sveikata neleis jam prižiūrėti vaiko. Pati apeliantė nurodė, kad kartu gyvena vyro mama, vyro brolis su šeima, tad nėra pagrindo teigti, kad vaikas liks be priežiūros. Be to akivaizdu, kad ji pati vartodama narkotikus negali tinkamai prižiūrėti vaiko. V. D. buvo gydoma nuo narkotikų priklausomybės stacionare ir vaikas buvo prižiūrimas kitų asmenų.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios V. D. apeliacinį skundą atmesti.