Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-44-567/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-06-10
Bylos Nr.: 2A-44-567/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Ona Gasiulytė, Neringa Švedienė
Atsakovas: J. P., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo: „BTA Insurance Company“ SE, K. G.
Ieškovas: J. P.

Kategorijos

44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.15. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. įmonės „APGAMAS“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3738-592/2013 pagal ieškovo J. P. įmonės „APGAMAS“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys K. G., „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. P. įmonė „APGAMAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012-03-29 sprendimą Nr. 56-24. Nurodė, kad ginčijamu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu konstatuota, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos K. G. J. P. įmonėje „APGAMAS“, buvo nekokybiškos, todėl K. G. prašymas tenkintas iš dalies, įpareigojant pareiškėją atlyginti K. G. 5000 Lt dydžio neturtinę ir 1248,67 Lt dydžio turtinę žalą. Ieškovas tvirtina, kad negavo pranešimo apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį ir jame nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti savo argumentų. Sprendimas priimtas, neatsižvelgus į draudimo kompanijos išvadas, taip pat į VŠĮ Kauno klinikos Odos ir venerinių ligų klinikos posėdžio protokolo 2012-01-26 nutarimą Nr. 2.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, vykdydama teisės aktų pavestas funkcijas pirmąja instancija nagrinėja kilusį ginčą tarp paciento (jo atstovo) ir sveikatos priežiūros įstaigos, todėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą, viena ginčo šalis dažniausiai bus nepatenkinta šiuo sprendimu ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipsis į teismą. Analogiška situacija būtų ir tuomet, kai ginčas, kilęs tarp paciento (jo atstovo) ir sveikatos priežiūros įstaigos, būtų nagrinėjamas pirmąja instancija ne Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, o teisme. Teismui, išnagrinėjus kilusį ginčą bei priėmus sprendimą, viena bylos šalis bus nepatenkinta teismo priimtu sprendimu, todėl LR CPK nustatyta tvarka galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, tačiau, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pastarasis netampa bylos šalimi apeliacinėje instancijoje. Analogija turi būti taikoma, skundžiant ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, t.y. nei komisija, nei Sveikatos apsaugos ministerija negali dalyvauti procese, nagrinėjant ginčą tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pastarajam nebuvo pranešta apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdžio vietą ir laiką, dėl ko iš jo buvo atimta teisė apsiginti ir pateikti savo argumentus. Komisija, remdamasi pateiktų medicininių dokumentų analize, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų ir Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės doc. M. B. išvadomis, nustatė, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas K. G., gydytojas J. P. nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, K. G. nebuvo užtikrinta jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. yra nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Doc. dr. M. B. savo išvadoje patvirtino, jog Lietuvoje nėra įteisintas žiedinės krioekscizijos gydymo metodas. Atsakovo nuomone, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija teisingai nustatė, jog ieškovo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus. Vykdydamas savo veiklą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato tyrimai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektas (LR CK 6.732 str.).

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company SE“, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nusprendė, jog, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas K. G., gydytojas J. P. nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, remiantis vienintele aplinkybe - doc. dr. M. B. atsakymu, kuriame buvo nurodyta, jog Lietuvoje nėra įteisintas žiedinės krioekscizijos gydymo metodas. Žiedinės krioekscizijos metodas Lietuvoje yra užpatentuotas, už šio metodo išradimą atsakovas J. P. pasauliniame kriochirurgų kongrese yra pelnęs aukso medalį. K. G. chirurginiam gydymui davė sutikimą, todėl visi ieškovo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama sprendimą iš dalies tenkinti K. G. reikalavimą, privalėjo nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi neaišku, kokiu būdu nustatytas žalos dydis (tiek turtinės, tiek ir neturtinės). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nepateikė visiškai jokių argumentų dėl nustatytos žalos dydžio. Trečiasis asmuo nesutinka su argumentu, jog ieškovas neturėjo teisės taikyti žiedinės krioekscizijos metodo. Ieškovas turėjo teisę taikyti šį metodą ir K. G. pati davė tam sutikimą. Kiekviena chirurginė intervencija yra saistoma tam tikra rizika. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko, ieškovui negali atsirasti civilinė atsakomybė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų specialistai, 11 gydytojų nustatė, jog K. G. teisingai nustatyta diagnozė, atlikti reikalingi tyrimai, diagnostinių klaidų padaryta nebuvo, o žaizdos vertinamos, kaip operacijos komplikacija (LR CK 6.246 str. - 6.249 str.).

Trečiasis asmuo K. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad 2011-02-14 pirmą kartą apsilankė J. P. įmonėje „APGAMAS“ konsultacijai dėl kosmetinės procedūros - pigmentinių dėmelių panaikinimo lazeriu. Kelis kartus lankantis šioje įmonėje, jai buvo lazeriu atliekamas pigmentinių dėmelių bei dviejų apgamų šalinimas. Šalinant apgamus lazeriu, buvo suleista nuskausminamųjų, procedūra nebuvo nemaloni. Pašalinus tiek dėmeles, tiek apgamus, jokių randų neliko, tik maži šašai, kurie nukrito. Gydytojas J. P. patarė naikinti dar du apgamus, esančius dešinės rankos žaste bei kairės rankos dilbyje. Gydytojas J. P. patikino, kad jie yra piktybiniai, arba dėl menkiausio šalutinio poveikio (stresas, nėštumas, nelaimė) 99 % tokie taps. Kadangi iki tol buvusios pigmentinių dėmelių ir apgamų šalinimo procedūros lazeriu buvo neskausmingos, po jų jokių randų neliko, nusprendė paklausyti gydytojo ir pašalinti minėtus du apgamus, tuo labiau, kad planavo nėštumą, kas gydytojo teigimu, gali labai pakenkti, nes apgamai yra piktybiniai. 2011-04-27 atvyko į navikinių ligų profilaktikos centrą „Apgamas“ dėl dviejų apgamų, esančių dešinės rankos žaste bei kairės rankos dilbyje, pašalinimo lazeriu. Nesant trečiojo asmens sutikimo, gydytojas J. P. apgamus panaikino ne lazeriu, o žiedinės krioekscizijos būdu. Šio apsilankymo metu po atliktos apgamų šalinimo procedūros, trečiasis asmuo pasirašė registracijos knygoje ir išvyko gydytis ambulatoriškai. Po operacijos, jausdama nejautrumą rankose, jusdama didžiulį diskomfortą ir geliantį skausmą, 2011-04-30 nuvyko pas šeimos gydytoją, kuris paskyrė gydymą. 2011-09-09 buvo paskirta randų korekcijos plastinė operacija, po kurios vis tiek randai rankose išliko, o nejautrumas rankose neišnyko. 2011-10-05 neurologas nustatė 10x3 cm nejautros zoną rankoje. 2012-04-23 konsultacijos metu neurologas taip pat nurodė, kad nejautrumas rankoje išliks visam laikui. 2011-10-04 atlikta antroji operacija - ekscizija, susidariusios neuromos šalinimas, audinio defektų pildymas riebalais (J. P. padarius gilias žaizdas - kairės rankos dilbyje buvo 8 mm gylio audinių trūkumas). Minėtos gydytojo J. P. medicininės paslaugos buvo suteiktos netinkamai, neteisėtai bei nekokybiškai, o pats gydytojas nebuvo tiek atidus, rūpestingas ir profesionalus, kiek to reikalauja jo pasirinkta specialybė ir atliekamas darbas. Pažymėjo, jog, prieš operaciją, nebuvo gautas trečiojo asmens sutikimas, paremtas reikiamos informacijos pateikimu (LR CK 6.200 str., 6.727 str., 6.732 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu nusprendė atmesti ieškovo J. P. įmonės „APGAMAS” ieškinį; priteisti iš ieškovo J. P. įmonės „APGAMAS” į valstybės biudžetą 65,34 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 -03-29 sprendimu Nr. 56-24 konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos K. G. J. P. įmonėje „APGAMAS“, buvo nekokybiškos, todėl K. G. prašymas tenkintas iš dalies, įpareigojant pareiškėją atlyginti K. G. 5000 Lt dydžio neturtinę žalą ir 1248,67 Lt dydžio turtinę žalą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir Venerinių ligų klinika 2012-01-26 nutarė, kad pacientei K. G. buvo atlikti reikiami tyrimai (dermatoskopija, histologinis tyrimas), diagnostinių klaidų nepadaryta. Šiame protokole pažymėta, kad apie pigmentinių apgamų žiedinės krioekscizijos paslaugos kokybiškumą atsakymo pateikti negali, nes minėtoje klinikoje ši paslauga netaikoma. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-02-02 įsakymu dėl komisijos sudarymo Nr. T1-119 pavedė komisijai 2012-02-09 paimti iš J. P. įmonės „APGAMAS“ skundo tyrimui reikalingų dokumentų kopijas ir, jei reikia, įstaigos darbuotojų paaiškinimus. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-05-04 įsakymu Nr. T1-547 nustatė, kad 2011-03-14, 2011-04-06 ir 2011-04-27 J. P. įmonėje „APGAMAS“ pacientei K. G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant šio įsakymo preambulėje nurodytų norminių teisės aktų reikalavimų, t.y. pacientei K. G. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2012-05-02 tyrimo Nr. T3-49 Vertinimo išvada Nr. D-18-48 nustatė, kad 2011-03-14, 2011-04-06 ir 2011-04-27 J. P. įmonėje „APGAMAS“ pacientei K. G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 1) 2011-03-14 ir 2011-04-06 K. G. asmens sveikatos istorijoje gydytojas chirurgas J. P. neaprašė buvusių konsultacijų ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 5 punkto reikalavimo - asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles; 2) 2011-04-27 K. G. pasirašytoje ambulatorinių ligonių registravimo žurnalo grafoje nepakanka duomenų, kad pacientė buvo išsamiai supažindinta su numatomos atlikti procedūros (kriožiedinės biopsijos) ypatumais, rizika ir galimomis jos komplikacijomis, tuo gydytojas chirurgas J. P. nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo reikalavimų: 2 punkto reikalavimo - įmonėje nėra patvirtinta sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo forma, atitinkanti šio aprašo reikalavimus; 9.7 punkto reikalavimo - pacientė, sutikdama su numatoma atlikti procedūra, nebuvo supažindinta su jos ypatumais, rizika ir kitomis paciento apsisprendimui svarbiomis aplinkybėmis; 3) gydytojas chirurgas J. P. neatsakė į 2011-06-28 K. G. pretenziją, tuo nevykdė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 7 d. reikalavimus - sveikatos apžiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (b.l. 106-108). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-12-18 sprendimu atmetė pareiškėjo J. P. įmonės „APGAMAS“ skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-05-04 įsakymą Nr. T1-547 bei Tarnybos tyrimo vertinimo išvadą Nr. D18-48/T3-49. Iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011-11-17 rašto Nr. PŽK-2-657, adresuoto K. G. ir J. P. įmonei „APGAMAS“, aišku, kad adresatai buvo informuojami apie 2011-11-24 16 val. 45 min. Sveikatos apsaugos ministerijos 204 C salėje vyksiantį komisijos posėdį. 2012-02-15 raštu Nr. PŽK-2-99 ir 2012-03-22 raštu Nr. PŽK-2-163 adresatai buvo informuojami apie komisijos posėdžius, vyksiančius atitinkamai 2012-02-23 14 val. 30 min. ir 2012-03-29 11 val. 204 A salėje. Pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 18 punktą apie posėdį komisijos nariams, pareiškėjui (jo atstovui) ir kitiems suinteresuotiems asmenims, o prireikus – ekspertams pranešama ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas, kartu jiems pateikiami numatomi nagrinėti skundas ir su juo susijusi medžiaga (dokumentų kopijos). Šių nuostatų 21 punkte reglamentuojama, kad komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti pareiškėjas arba jo atstovas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir kiti tretieji asmenys, iš kurių vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka, taip pat komisijos pasitelkti ekspertai. Nėra imperatyviai numatyta, kad posėdyje privalo dalyvauti asmuo, iš kurio vėliau žalos atlyginimas gali būti išieškotas regreso tvarka. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturėjo teisės priimti ginčijamą sprendimą, nedalyvaujant posėdyje ieškovui, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (LR CK 1.5 str., 6.732 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas J. P. įmonė „APGAMAS“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškinį, panaikinant Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012-03-29 priimtą sprendimą Nr. 56-24. Nurodė, kad teismas turėjo analizuoti ginčo tarp šalių esmę ir remtis ne vien formaliais kriterijais, bet vertinti, ar komisijos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Ekspertizei buvo pateikti klausimai dėl K. G. atžvilgiu taikyto gydymo ir ekspertų atsakymai turi esminę reikšmę, vertinant komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas preziumavo jog ieškovas gavo komisijos raštus, tačiau tokiai prezumpcijai teismo procesas nebuvo reikalingas. Apeliantas akcentavo, jog kvietimus dalyvauti posėdyje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija išsiuntė paprastu laišku, o sprendimą - registruotu. Tai reiškia, kad komisija suvokė, kad ieškovas negavo jokio kvietimo ir vis tiek priėmė ginčijamą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra netinkamas atsakovas šioje byloje. Iš bylos medžiagos aišku, kad ginčo tarp ministerijos ir ieškovo nėra. Ikiteisminė institucija negali būti atsakovu byloje dėl žalos sveikatai atlyginimo, nes ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, ji yra ikiteisminė institucija, kuri nėra pavaldi ministerijai. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra sudaroma Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o ministerija sudaro technines sąlygas šiai komisijai veikti, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija negali įtakoti sprendimų, todėl negali būti atsakinga už juos. Apeliantas buvo informuotas apie posėdį, protokolą gavo kartu su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos raštu, kuriuo jis buvo informuotas ir apie posėdžio laiką ir vietą, manytina, kad jis gavo ir kitus komisijos siųstus raštus, kuriais ginčo šalys buvo informuojamos apie K. G. pareiškimo nagrinėjimą posėdžiuose.

Trečiasis asmuo K. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo J. P. įmonė „APGAMAS“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad su sprendimu sutinka, jis priimtas objektyviai, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, nes iš ieškinyje suformuluoto reikalavimo akivaizdu, kad ieškinio dalyką sudaro reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą dėl to, kad ieškovas negavo pranešimo apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį ir jame nedalyvavo, bei negalėjo pateikti savo argumentų.

Ta aplinkybė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra sudaroma Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymu, o ministerija sudaro technines sąlygas šiai komisijai veikti, sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kaip juridinis asmuo, yra tinkamas atsakovas byloje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovu negali būti traukiama Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri neturi juridinio asmens teisių ir negali būti šalimi procese (LR CPK 41 str.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturi juridinio asmens statuso, todėl tinkamas atsakovas nagrinėjamu atveju yra LR Sveikatos apsaugos ministerija.

Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSĮ) ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus (PTŽAĮ 1 str.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (PTŽSĮ 24 str. 2, 3, 8 dalys). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti, jog PTŽSĮ 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kurio 5-6 punktuose nustatyta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos, į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Pažymėtina, kad minėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą.

Įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga.

Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, kad į bylą pateikti įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Ta aplinkybė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra materialaus teisinio santykio, iš kurio kildinamas žalos atlyginimas, dalyvis ir jai nėra reiškiamas joks materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas, nepašalina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kaip tinkamo atsakovo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti savarankiški paciento reikalavimai, susiję su paciento teisėmis ir sveikatos priežiūros įstaigos darbu, ir yra ginčijamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas procedūriniu pagrindu.

Aplinkybės, kad kvietimus dalyvauti posėdyje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija išsiuntė paprastu laišku, o apelianto ginčijamą sprendimą – registruotu, patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo naikinti apelianto ginčijamą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012-03-29 sprendimą Nr. 56-24 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą, nes dėl formalių priežasčių negalima naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013-12-05 ekspertizės aktas Nr. EDG 7960/138/15(01) patvirtina (b.l. 213-220) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012-03-29 sprendimo Nr. 56-24 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti minėto ekspertizės akto išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neįvykdė savo procesinės pareigos pagrįsti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir pirmosios instancijos procesinių pareigų netinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 2 p., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. (LR CPK 80 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Ona GasiulytėVytautas Zelianka