- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- AS-146-550-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. R., O. R., V. R., O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. R. (J. R.), O. R. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjai J. R., O. R. ir V. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2010 m. birželio 18 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP-175-048 ir įpareigoti teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Be to, pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 7 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas skundas neatitinka skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymu, ir nustatė terminą iki 2010 m. liepos 23 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui prašomą panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP-175-048 bei voką, kuriame pareiškėjams buvo atsiųstas jų prašomas panaikinti sprendimas arba kitus įrodymus apie skundžiamo sprendimo įteikimą pareiškėjams.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai nepašalino 2010 m. liepos 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir todėl pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.
Teismas pažymėjo, jog J. R., O. R. ir V. R. iki nutartyje nurodyto termino teismui nepateikė skundžiamo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (1.2)-SP-175-048 ir voko, kuriame buvo siųstas šis sprendimas, nepridėjo. Pareiškėjai prašyme dėl dokumentų pateikimo nurodė, kad jie yra pateikęs visus reikalingus dokumentus. Dėl šių aplinkybių teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsakydama į teismo pareikalavimą, pranešė, kad ši institucija pareiškėjų nurodyto 2010 m. sausio 21 d. sprendimo, kurio registracijos Nr. (1.2)-SP-175-048, nėra priėmusi.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nurodė, kad J. R., O. R. ir V. R. pateikė naują skundą, kurio prašomojoje dalyje pakartojo Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2010 m. gegužės 18 d. gauto skundo reikalavimus, suformuluotus 3-me ir 4-me punktuose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas pripažinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovo raštus kaip vilkinimą suteikti teisinę pagalbą vertintinas kaip skundo motyvai ir todėl jų nelaikė savarankiškais reikalavimais.
III.
Pareiškėjai 2010 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti prašymą nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes, išdėsto savo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo esmę ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas diskriminuoja juos dėl socialinės padėties, nes teismo prašomi pateikti įrodymai yra pateikti kitoje Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-125-252/2010, todėl jie turi būti paties teismo išsireikalauti ir prijungti prie šios bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjų skundą nutarė laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka minėtų straipsnių reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą teismo nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjų paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23, 24 straipsnio reikalavimų tuo aspektu, kad iš jo nebuvo aišku kokį sprendimą skundžia pareiškėjai. Nesant prie skundo pridėto skundžiamo sprendimo bei jo gavimą patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo galimybės patikrinti ar atsakovas yra priėmęs pareiškėjų įvardintą sprendimą, kokia šio sprendimo esmė ir pan. Todėl pareiškėjams pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui prašomą panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP-175-048 bei voką, kuriame pareiškėjams buvo atsiųstas jų prašomas panaikinti sprendimas arba kitus įrodymus apie skundžiamo sprendimo įteikimą pareiškėjams.
Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties teismas išaiškino pareiškėjams kokie yra jų skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau pareiškėjai skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino.
Šalindami skundo trūkumus pareiškėjai 2010 m. liepos 23 d. teismui pateikė šiuos dokumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1) prašymą, kuriame nurodė, kad visi reikalingi dokumentai yra pateikti kitoje Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-125-252/2010, pagal jo 2010 m. vasario 23 d. pateiktą skundą (b. l. 35);
2) patikslintą skundą, kuriame be pirminiame (2010 m. birželio 18 d. teismui pateiktame) skunde keltų reikalavimų keliamas naujas reikalavimas – pripažinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovo raštus kaip vilkinimą suteikti teisinę pagalbą vertinti kaip skundo motyvus ir nelaikyti savarankiškais reikalavimais (b. l. 36-39).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjų pateiktą prašymą (b. l. 35) pažymi, kad iš jo nėra aiškios nei pareiškėjų skundžiamo sprendimo priėmimo nei įteikimo pareiškėjams aplinkybės – pareiškėjai tik abstrakčiai nurodo, kad jau anksčiau yra kreipęsi į teismą dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų neteisėtumo ir visi dokumentai yra kitoje administracinėje byloje Nr. I-125-252/2010. Tačiau, kaip matyti iš teismų sistemos LITEKO duomenų, Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-125-252/2010 buvo sprendžiamas tų pačių pareiškėjų skundo dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo (atsakovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) priėmimo klausimas. Minėtoje byloje 2010 m. gegužės 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143 – 303/2010 atmetus pareiškėjų atskirąjį skundą buvo palikta galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis laikyti pareiškėjų skundą nepaduotu. Pažymėtina, kad minėtoje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nurodomu šioje byloje skundžiamu Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP-175-048, juo labiau vertinami su šio sprendimo gavimu susiję įrodymai, todėl minėtos pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia jų skundo priėmimo klausimui aktualių klausimų šioje byloje.
Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas būdamas iniciatyvus ir pasinaudodamas jam suteikta teise išsireikalauti bylai aktualius įrodymus 2010 m. birželio 18 d. nutartimi įpareigojo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti pareiškėjų skunde įvardintą 2010 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP-175-048 bei kitus dokumentus, susijusius su šio sprendimo priėmimu (pareiškėjų prašymą, pateiktus dokumentus, duomenis apie sprendimo išsiuntimą pareiškėjams ir kt.) (b. l. 21). Kaip matyti iš 2010 m. liepos 1 d. teisme gauto Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto, juo informuojama, kad tarnyba nėra priėmusi 2010 m. sausio 21 d. sprendimo, kurio numeris būtų (1.2)-SP-175-048 (b. l. 23). Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad tarnyboje buvo gautas vienintelis pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. 2010 m. sausio 25 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šio prašymo forma neatitiko keliamų reikalavimų, su prašymu nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, todėl dėl jo nebuvo priimtas sprendimas ir apie tai buvo informuoti pareiškėjai. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas procesines galimybes, tiek suteikdamas pareiškėjams jiems palankią galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą, tiek savo iniciatyva kreipdamasis į instituciją ir bandydamas išsireikalauti įrodymus, aktualius pareiškėjų skundo priėmimui. Kaip jau minėta, šioje stadijoje nenustačius kokį sprendimą skundžia pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvių galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų teismui pateiktą patikslintą skundą (b. l. 36-39), konstatuoja, jog jame pateiktas naujas reikalavimas – pripažinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovo raštus kaip vilkinimą suteikti teisinę pagalbą, negali būti skundo dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teismo konstatavimas, kad viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis) ar jį atstovaujantis valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamų įstatymų normas gali būti tik motyvu panaikinti skundžiamą administracinį aktą, o ne savarankišku ginčo administracinėje byloje dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A14-261/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 206-213 l., 2007 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Administracinių teismų praktika Nr. 1 (11), 2007, 214-220 l.).
Konstatuotina, kad pareiškėjams nepašalinus 2010 m. liepos 7 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 148 straipsnis, 134 straipsnio 2 dalis). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjų skundą nutarė laikyti nepaduotu pagrįstai ir teisėtai. Naikinti šią nutartį tenkinant pareiškėjų atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.