Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. O. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-352-2021 (ROIK 21128189343).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) tyrėja L. R. 2021 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. O. buvo nubausta 500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad ji 2021 m. vasario 3 d. 17.30 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) buvo su R. P., nebūdami vieno šeimos ūkio nariais, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas. Nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, sukėlusias pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šioje byloje 2021 m. vasario 3 d. galiojusio minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.1.5.1. papunkčiu asmenys įpareigojami „viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis <...>“.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad karantino metu D. O. namuose buvo su R. P., tačiau keliamas klausimas ar jie priklausė skirtingiems namų ūkiams.

Tačiau skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. P. nuo 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). kartu su D. O. ir vedė bendrą ūkį. Kaip nurodė pareiškėja, R. P. nurodytu adresu gaudavo ir jam adresuotą korespondenciją. R. P. susilaužius koją, greitoji pagalba taip pat vyko šiuo adresu, o suteikus reikalingą medicininę pagalbą, R. P. vėl buvo parvežtas iš ligoninės atgal į tuos pačius namus. Pareiškėja skunde paaiškino, kad atvykusiems pareigūnams ji nurodė, jog R. P. minimu adresu negyvena turėdama minty, kad jis neregistruotas. Taigi, nors R. P. gyvenamoji vieta ir nėra deklaruota D. O. namų adresu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamame nutarime nurodytą dieną D. O. namų adresu buvo R. P. faktinė gyvenamoji vieta, jie gyveno kartu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad D. O. ir R. P. nebuvo vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariais.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Be to, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai, priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Institucija turi būti aktyvi, surinkti būtinus įrodymus nusižengimo sudėčiai nustatyti, pašalinti iškilusias abejones, ištirti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įrodymus vertinti laikantis administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569, 618 straipsniai).

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. O. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, tai yra, be to, kad neteisingai inkriminuota pažeista specialioji norma, nebuvo paneigtas D. O. tvirtinimas, kad jos namuose rastas R. P. buvo jos šeimos ūkio narys, D. O. nebuvo kaltinama ir nubausta už tai, kad jos namuose buvo dar kiti asmenys, priklausantys skirtingiems namų ūkiams, todėl skundžiamas nutarimas panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina - D. O. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir jos objektyviųjų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. O. skundą patenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. R. 2021 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-352-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. O. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.