- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2-36-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00589-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Išvadą teikia
- Birštono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei – advokatei R. M., atsakovui V. D., trečiajam asmeniui A. M., institucijos, teikiančios išvadą, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. D., trečiajam asmeniui A. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2009-03-09, gimimo įraše įrašyti duomenys, apie jo tėvą yra neteisingi, t.y. tėvu jo gimimo akto įraše V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašytas nepagrįstai. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylos vedimo išlaidas (b.l. 2-3).
Ieškinyje nurodė, kad 2009-03-09 susilaukė sūnaus D. D., kurio gimimo įraše duomenys apie tėvą yra neteisingi. Sūnaus gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas yra atsakovas V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Šie neteisingi duomenys apie sūnaus tėvą buvo nurodyti dėl to, kad nebuvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Kadangi sūnaus D. D. tėvas yra A. M., o ne atsakovas, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Su atsakovu V. D. santuoką įregistravo 2007-11-26 Birštono sav. administracijos CMS, kuri iki šiol nėra nutraukta. Santuoka nepasisekė, todėl su atsakovu faktiškai išsiskyrė. Nuo 2008 m. pabaigos gyvena kartu su A. M. išsinuomotame būste. 2009-03-09 gimė sūnus Deividas, kuris buvo planuotas ir lauktas vaikas. Su A. M. kartu gyvena, bendrai prižiūri ir išlaiko sūnų. A. M. niekada neabejojo savo tėvyste ir laiko save sūnaus Deivido tėvu. S. D. pradėjimo metu ieškovė intymius santykius palaikė tik su A. M., todėl jis ir yra sūnaus Deivido tėvas. Su atsakovu V. D. nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko jau keletą metų. Taigi, atsakovas, nors ir įrašytas kaip vaiko tėvas, negali juo būti. Kadangi nėra abejonių dėl sūnaus Deivido tėvystės, byloje skirti genominę ekspertizę nėra būtinybės. Nurodė, kad yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė nuo pat sūnaus Deivido gimimo žinojo, kad atsakovas nėra jo tėvas, tačiau apie tai, kad galima nuginčyti tėvystę teisme, sužinojo iš socialinės darbuotojos, nes pati jokių teisinių žinių neturi. Dėl sunkios materialinės padėties neturėjo jokios finansinės galimybės kreiptis teisinės konsultacijos į advokatus. Tokia galimybė atsirado tik tuomet, kai buvo skirta valstybės garantuojama ir finansuojama teisinė pagalba. Be to mano, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Siekdama nuginčyti tėvystę ieškovė nori, kad būtų nustatyta tikroji sūnaus kilmė (CK 3.146 str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju vaiko interesai nebus pažeisti, priešingai, jie bus tik apginti nustačius tikrąją vaiko kilmę. Todėl teismo išvada šiuo konkrečiu atveju netaikyti CK 3.152 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kurį praleido dėl sunkios materialinės padėties, būtų labiausiai sūnaus interesus atitinkantis sprendimas.
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2007-11-26, santuokoje faktiškai pragyveno tris su puse mėnesio. 2008 m. vasario mėn. vidurį su atsakovu susipyko, o nuo 2008 m. kovo mėn. nustojo gyventi kartu. Netrukus atsakovas išvyko dirbti į užsienį, nuo to laiko jokių ryšių su juo nepalaikė, visiškai nebendravo. Neužilgo jos gyvenime atsirado A. M., su kuriuo nuo 2008 m. birželio mėn. pradėjo kartu gyventi. S. D. gimė ieškovei nenutraukus santuokos su V. D., todėl jo gimimo liudijime tėvu buvo nurodytas atsakovas. Santuoka su atsakovu iki šiol nenutraukta, nes atstovė paaiškino, jog pirmiausia reikalinga nuginčyti tėvystę, siekiant nustatyti vaiko kilmę, o tada kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Išsprendus šį klausimą santuokos nutraukimo byloje nekils klausimų dėl vaiko išlaikymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir pan. Dėl ieškinio senaties paaiškino, kad ji ir anksčiau buvo kreipusis tuo pačiu klausimu į teismą, tačiau, kadangi nežinojo atsakovo buvimo vietos, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Dėl faktinių jos ir trečiojo asmens santykių papildomai paaiškino, kad pradžioje susipažinusi su A. M. gyveno pas jos tėvus, o vėliau nusprendė gyventi savarankiškai, kaip atskira šeima nuomojamame būste, todėl ir skiriasi ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl faktinio gyvenimo, bendro ūkio vedimo pradžios.
A. V. Dadurka teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, paaiškino, kad jis santuokoje su ieškove pragyveno apie tris mėnesius, po ko jie susipyko ir jis išvažiavo į užsienį. Į Lietuvą sugrįžo tik po ketverių metų. Paaiškino, kad išvykęs sužinojo, kad ieškovė turi kitą draugą, laukiasi kūdikio.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. M. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2008 m. birželio mėn. pradžioje jis su ieškove apsigyveno pas ieškovės tėvus. Žinojo, kad ieškovė yra išsiskyrusi, jis įsitikinęs, kad Deividas yra jo sūnus. Abu su ieškove kartu gyvena, veda bendrą ūkį, rūpinasi vaiku. Prašo ieškinį tenkinti.
Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta išvada ieškiniui pritaria (b.l. 20). Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog, siekiant visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes, byloje būtų tikslinga skirti genominę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius savo pareigas jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 str.). Pagal CK 3.150 str. 1 d. nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos priemonės (CK 3.148 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo ir nebuvo jų prašymo, ekspertizės neskyrė, bylą sprendė, vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.
Teismo posėdžio metu iš šalių, trečiojo asmens, liudytojų Stasės ir A. Z. paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2007-11-26 (b.l.9), ji iki šiol nenutraukta. Ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2008 m. kovo mėn. Trečiasis asmuo su ieškove faktiškai gyvena, palaiko šeiminius ryšius, veda bendrą ūkį nuo 2008 m. birželio mėn. Atsakovo buvimo ilgą laiko tarpą užsienyje metu šalys jokių tarpusavio santykių nepalaikė ir artimai nebendravo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, atsakovui išvykus į užsienį, tuo metu artimus santykius palaikė su trečiuoju asmeniu. Ieškovei faktiškai gyvenant su A. M., 2009-03-09 gimė sūnus D. D. (b.l. 8). Vaiko tėvu gimimo dokumentuose įrašytas atsakovas V. D. (b.l. 2, 22), nes šalys gimus Deividui nebuvo nutraukusios santuokos. Vaiko gimimo aktų įrašuose žinios apie jo tėvą įregistruotos ieškovės pareiškimu (b.l. 41-44). Ginčo dėl tėvystės nėra, šalys ieškinį pripažįsta, trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka, nei vienas iš jų genominės ekspertizės skirti neprašo.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.
Teismas, nagrinėdamas bylą, vertina ir tą aplinkybę, koks atsakovo požiūris į vaiką, ar vaikas savo gyvenime atsakovą pažinojo kaip savo tėvą. Iš bylos duomenų matyti, kad nors šalių santuoka nenutraukta, tačiau ieškovė ir atsakovas ne tik iki vaiko gimimo, bet ir gimus vaikui kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, šeimai būdingų santykių nepalaikė. Artimus, sutuoktiniams būdingus ryšius R. D. palaikė tik su A. M., jie visą nurodytąjį laikotarpį vedė sutuoktiniams būdingą gyvenimo būdą. Abu rūpinasi vaiku, augina, auklėja ir išlaiko berniuką. Tuo tarpu, kaip matyti bylos duomenimis, atsakovas Deivido nelanko, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina ir A. M., kurį laiko savo tėvu. Liudytojai, apklausti teismo posėdyje, paaiškino analogiškai šalims, trečiajam asmeniui, prieštaravimų jų parodymuose nėra.
Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovės prašymas atnaujinti praleistą vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti, tenkintinas, kadangi jis praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių - ieškovės socialinės - turtinės padėties, teisinio išprusimo stokos, be to, neprieštarauja vaiko interesams (CK 1.131 str. 2 d., 3.152 str.). Beje, informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys pavirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl analogiškos bylos užvedimo pirmiau nei, kad ši.
Nesant tarp šalių ginčo bei nesant nustatytų aplinkybių, paneigiančių byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog atsakovo duomenys D. D. gimimo liudijime neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, atsakovas V. D. negali būti D. D. tėvas, todėl ieškinys tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2009-03-09, tėvas, o jis jo sūnus. Panaikintini duomenys apie D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2009-03-09, tėvą jo 2009-03-16 gimimo įraše Nr. 9 ir jo pagrindu Birštono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime.
Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 4, 48).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.) valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str.1 d.3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atnaujinti ieškovei R. D. vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti.
Pripažinti, kad atsakovas V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2009-03-09, tėvas.
Panaikinti duomenis apie D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2009-03-09, tėvą 2009-03-16 gimimo įraše Nr. 9 ir jo pagrindu Birštono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2009-03-16 išduotame gimimo serija AA Nr. 559932.
Iš atsakovo V. D. priteisti 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, o taip pat 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 48,00 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso valstybei – 590 Lt.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystei išregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.