Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. P., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Marijampolėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. kovo 3 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti nukentėjusiąją J. P., o būtent: bandydamas įsibrauti pro užrakintas kambario duris, spardė jas kojomis ir daužė visu savo kūnu, ko pasekoje kumščiu išdaužė durų stiklą bei plūsdamas necenzūriniais žodžiais grasino nužudyti kambaryje buvusią savo šeimos narę – sutuoktinę J. P., sakydamas, kad ją užmuš.

Kaltinamasis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine J. P. ir jų bendra nepilnamete dukra G. P.. Butas, kuriame gyvena, yra 2-jų kambarių, nuomojamas. Su žmona veda bendrą šeimos ūkį, santuokoje gyvena 20 metų. Su Jolita sugyvena gan gražiai, dažnai nekonfliktuoja, Jolita alkoholio nevartoja, o jis retkarčiais jį vartoja ir tai jai labai nepatinka, dėl to tarp jų iškart kyla konfliktas. 2022 m. kovo 3 d. nuo 19 val. jis bare vartojo alkoholį, namo sugrįžo apie 22.30 val., būdamas neblaivus. Įvykio aplinkybes visas prisimena. Atsirakino buto duris, įėjo į vidų ir ruošėsi eiti pažiūrėti į saloną televizoriaus, tačiau, jam nespėjus įeiti į saloną, Jolita prieš pat akis jam užrakino šio kambario duris. Jis buvo neblaivus, todėl ant Jolitos supyko ir pradėjo plūsti ją necenzūriniais žodžiais. Jolita jo neįleido į saloną, todėl jis kojomis spardė kambario duris, jas daužė rankomis, visu kūnu daužė jas, tačiau patekti į kambario vidų jam nepavyko, todėl jis, būdamas labai piktas, dešiniu kumščiu vienu smūgiu tyčia išdaužė kambario durų stiklą. Matė, kad pabiro stiklų šukės, į kurias jis susižeidė dešinį riešą. Taip pat viso konflikto metu grasino Jolitai, kad ją užmuš, jeigu ji neatidarys salono durų. Išdaužęs durų stiklą jis suprato, kad pasielgė labai blogai, todėl pats nurimo ir nuėjo į kitą kambarį. Viso konflikto metu Jolita jam nieko nesakė. Kartu su Jolita salone buvo ir jų dukra Gustė. Ar ji girdėjo ir matė, kaip jis grasino Jolitai, nežino. Supranta, kad tokiais savo veiksmais ir žodžiais grasino žmonai, kad ją nužudys, mano, kad ji tikrai tokių jo veiksmų išsigando. Įvykio metu jis nei Jolitos, nei dukros nesužalojo, grasino tik Jolitai.

Kaltinamojo L. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji J. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 3 d., apie 23.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji išgirdo, kaip į lauko duris pradėjo trankyti neblaivus sutuoktinis. Ji, nenorėdama, kad dukra Gustė išsigąstų durų trankymo, nuėjo atrakinti sutuoktiniui duris. Jos sutuoktinis yra ūmaus charakterio, todėl ji atrakinusi lauko duris iškart nuėjo į kambarį, kuriame buvo dukra, ir jame užsirakino iš vidaus. Įėjęs į namus sutuoktinis iškart veržėsi patekti į kambarį, pradėjo spardyti duris iš kojų, vienu momentu buvo išsigandus, kad duris išvers, nes daužė jas visu savo kūnu su jėga, tai matė, nes duryse yra stiklo paketai. Bandant patekti į kambarį jis grasino ją nužudyti, sakydamas, kad ją užmuš. Nors durys buvo užrakintos iš vidaus, ji jas vis tiek laikė prirėmus savo kūnu, nes bijojo, kad jas išlaužęs sutuoktinis gali sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ar nužudyti, jis šio įvykio metu taip pat sakė laikyti jai duris, nes gyva ji neišeis. Jam nepavykstant patekti į kambarį, darėsi vis agresyvesnis ir tuomet savo rankos kumščiu išdaužė duryse esantį stiklo paketą. Ji nieko nelaukdama ir supratusi, kad sutuoktinio grasinimai yra realūs ir jai gresia pavojus, nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu, po ko sutuoktinis lyg ir aprimo, nuėjo į savo kambarį. Kol laukė policijos, sutuoktinis dar buvo priėjęs prie jos kambario durų ir pro skylę, kuri atsidaro išdaužus stiklą, dar keikė ją ir grasino jai, tačiau dėl patirto išgąsčio tiksliai neprisimena, ką jai sakė. Sutuoktinis ne kartą yra smurtavęs prieš ją anksčiau, dėl ko mano, kad jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimus jis gali įvykdyti. Prašo sutuoktinį sulaikyti, bijo ne tik dėl savo, tačiau ir dėl nepilnametės dukros sveikatos. Papildomai apklausta parodė, kad viso įvykio metu sutuoktinis jai grasino žodžiais „užmušiu tave, neišeisi tu čia iš čia gyva, pažiūrėsiu, kaip tu rytoj į darbą eisi, vis tiek išeisi, tada aš tave padėsiu į vietą, užmušiu“. Įvykio metu sutuoktinis nei jos, nei dukros nesužalojo, fizinio skausmo jai nesukėlė, tik grasino žodžiais. Sutuoktinis alkoholį vartoja nedažnai, tačiau būdamas neblaivus jis yra neprognozuojamas ir labai agresyvus. Jo neblaivaus, agresyvaus ir grasinančio jai labai išsigando, tikrai manė, kad jis ją gali sužaloti ar nužudyti. Be to, kai L. išdaužė durų stiklą, dukra G. išsigando ir pradėjo verkti. Ji įvykio metu nenukentėjo, tai buvo tik momentinis išgąstis. Pirminėje savo apklausoje nurodė, kad sutuoktinis yra ne kartą prieš ją smurtavęs, t. y. 2016 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto naudojimo prieš ją ir grasinimų ją nužudyti, kuris buvo nutrauktas jiems susitaikius. Po šio ikiteisminio tyrimo Linas buvo tikrai pasikeitęs, buvo kurį laiką ramus, nevartodavo alkoholio, tačiau praėjus metams ar dviem vėl pradėjo gerti. Alkoholį jis vartoja tikrai nedažnai, išgeria gal kartą į du mėnesius, tačiau būdamas neblaivus jis yra neprognozuojamas ir labai agresyvus, dėl ko ji jo vengia, nes žino, kad tarp jų gali kilti konfliktas. Su vyru veda bendrą šeimos ūkį, jis moka bendrus mokesčius, o ji perka maistą ir aprūpina dukrą. Yra informuota, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutuoktinis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka.

Iš 2022 m. kovo 4 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. P. nurodė, jog 2022 m. kovo 3 d., apie 23.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis L. P. veržėsi patekti į kambarį, kuriame J. P. kartu su dukra G. P. buvo užsirakinusios. L. P. daužė kambario duris, grasino J. nužudyti, išdaužė minėtų durų stiklo paketą.

Iš 2022 m. kovo 4 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėto kambario duris, matosi išdaužtas stiklo langelis, esantis virš durų rankenos, šalia durų ant grindinio yra stiklo šukės.

Iš 2022 m. kovo 4 d. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nurodomas galimą smurtą patyręs asmuo – J. P., buvo susijaudinusi, įsibaiminusi, L. P. – agresyvus, neblaivus, matomi kūno sužalojimai (prakirsta dešinė ranka). Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus laiptinėje pasitiko pranešėja J. P., kuri paaiškino, kad grįžęs neblaivus L. P. pradėjo jai grasinti, rėkavo, buvo agresyvus, gąsdino jų mažametę dukrą G. P., po to tyčia išdaužė kambario, kuriame buvo užsirakinus pranešėja su savo dukra, durų stiklą. Jolita taip pat parodė savo telefone vaizdo įrašus, kuriuose aiškiai matosi, kaip jos vyras L. P. ją koneveikia necenzūriniais žodžiais, taip pat vadina ,,valkata“, sako: ,,vis tiek tave užmušiu“.

Iš 2022 m. kovo 31 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 5 vaizdo ir garso įrašai, kuriuos 2022 m. kovo 4 d. prie pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo pateikė nukentėjusioji J. P.. Pirmame vaizdo įraše „20220303_230236“, kurio trukmė 00.04.18, matyti, kad J. P. užsirakinusi patalpoje, o L. P. bando patekti į ją. L. P. rėkia, grasina užmušti, vartoja necenzūrinę leksiką. Antrame vaizdo įraše „20220303_230701“, kurio trukmė 00.00.29, matyti, kad J. P. užsirakinusi kambaryje. Girdėti, kad L. P. nukentėjusiajai grasina užmušti - kumščiu daužo durų stiklą ir rėkia, vartoja necenzūrinę leksiką. Trečiame vaizdo įraše „20220303_230751“, kurio trukmė 00.00.35, matyti, kad J. P. užsirakinusi kambaryje, o L. P. toliau kumščiu tranko duris, spiria į duris ir nenustoja J. P. grasinti susidorojimu. Ketvirtame vaizdo įraše „20220303_230837“, kurio trukmė 00.00.50, matyti, kad L. P. užsirakinusi kambaryje, o L. P. toliau jai grasina ir bando patekti į kambarį, klibindamas durų rankeną. J. P. ir toliau į jo grasinimus nieko neatsako. Penktame vaizdo įraše „20220303_230943“, kurio trukmė 00.00.27, girdėti, kaip L. P. grasina nukentėjusiajai J. P., kumščiu išdaužia užrakintų durų stiklą ir toliau grasina J. P.. Išdužus durų stiklui girdimas galimai nepilnamečio asmens verksmas.

Iš 2022 m. balandžio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas 2022 m. kovo 3 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji J. P. 2022 m. kovo 3 d., 23:13:25 val. prašo pagalbos, nurodo, kad vyras grįžo girtas, siautėja namuose.

Iš 2022 m. balandžio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti 2022 m. kovo 3 d. vaizdo ir garso įrašai iš pareigūnų tarnybinės kūno kameros.

Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0303_234321_012.MP4“, matosi vaizdas kambaryje, dirbtinis apšvietimas. 00.00.53 matyti, kaip pareigūnas užeina į vieną iš kambarių, kurio durų stiklas yra išdaužtas. Kambaryje sėdi nukentėjusioji J. P. ir mergaitė, ant grindų matosi stiklų šukės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. P. 2022 m. kovo 3 d. apie 23.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti nukentėjusiąją J. P., o būtent: bandydamas įsibrauti pro užrakintas kambario duris, spardė jas kojomis ir daužė visu savo kūnu, ko pasekoje kumščiu išdaužė durų stiklą bei plūsdamas necenzūriniais žodžiais grasino nužudyti kambaryje buvusią savo šeimos narę – sutuoktinę J. P., sakydamas, kad ją užmuš. Nukentėjusioji parodė, kad išgėręs sutuoktinis yra agresyvus, šiuo atveju, išsigando, parodė, kad sutuoktinis ne kartą yra smurtavęs prieš ją anksčiau, dėl ko galvoja, kad jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimus jis gali įvykdyti, taigi suprato juos kaip realius. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. P. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Skirdamas L. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė, Priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus L. P. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, jo terminą nustatant artimą minimaliam. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti - panaikintina.

Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė, taip pat informuota apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraudžiant visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. kovo 3 d. 23 val. 30 min. iki 2022 m. kovo 4 d. 16 val. 22 min., t. y. vieną parą, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.