Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolės J. Ž. kontoroje per Antstolių informacinę sistemą gautas 2024 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjo D. P. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) skundas dėl antstolės veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) jam perveda 394 Eur neįgalumo išmoką, 38,23 Eur vienišo asmens išmoką, 13,75 Eur transporto išlaidų išmoką, iš kurių išieškojimas nėra galimas;

- antstolė veikia prieš įstatymą ir galimai daro nusikalstamą veiką; rugsėjo mėnesį antstolė areštavo visas gaunamas socialines išmokas ir neįgalų žmogų paliko visiškai be pajamų.

2024 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė nurodė šiuos argumentus:

- pareiškėjo atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritaikyta priverstinio vykdymo priemonė – išieškojimas iš skolininko lėšų. Buvo surinkta informacija apie pareiškėjo gaunamas išmokas ir nustatyta, kad pareiškėjas gauna 394 Eur dydžio išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) (toliau – VSDFV (duomenys neskelbtini)), 165 Eur Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 38,23 Eur vienišo asmens išmoką, transporto išlaidų kompensaciją, todėl areštuojant lėšas buvo nustatyta neišieškoma suma – 655 Eur per vieną kalendorinį mėnesį;

- nustatyta 655 Eur neišieškoma suma, kuria pareiškėjas gali naudotis ir faktiškai naudojasi, yra didesnė nei jo gaunamos išmokos per mėnesį;

- gavus 2024 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjo skundą ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) esančios sąskaitos išrašo atskirus fragmentus už kelias dienas, antstolė pareiškėjo paprašė pateikti pilną sąskaitos išrašą nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., kad būtų galima nustatyti lėšų kilmę ir priežastis, dėl kurių buvo nurašytos gautos lėšos, esant įregistruotai 655 Eur neišieškomai sumai. Tačiau pareiškėjas minėtos informacijos antstolei nepateikė, todėl minėta informacija antstolės iniciatyva buvo gauta iš (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) pateiktame pareiškėjo sąskaitos išraše nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas gavo 1 000 Eur kreditą, išmokėtą (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. rugsėjo 3 d. pavedimu pareiškėjas išnaudojo visą mėnesio neišieškomos sumos limitą, kuri nurodyta banko išraše kaip „Atsiskaitymas mokėjimo kortele“, „Gavėjas: Įvairūs debitoriai ir kreditoriai“;

- pareiškėjo gauta 1 000 Eur paskola nėra lėšos, į kurias įstatymas draustų nukreipti išieškojimą vykdymo procese, todėl grąžinti nurašytas lėšas nėra pagrindo.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš nagrinėjamojoje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininko D. P. (vykdomosios b. l. 7)

Vykdant baudos išieškojimą buvo, pritaikyta priverstinio vykdymo priemonė – išieškojimas iš skolininko lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Antstolei surinkus duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas nustatyta neišieškoma suma – 655 Eur per vieną kalendorinį mėnesį (vykdomosios b. l. 91).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skundu ginčija, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. antstolės nurašytos 443,96 Eur lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pareiškėjas pridėjo telefono ekrano nuotraukas apie atliktą lėšų nurašymą iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nesutinka su pareiškėju ir mano, jog nėra pagrindo grąžinti nurašytas lėšas, nes 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas gavo 1 000 Eur kreditą iš (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 3 d. išnaudojo visą mėnesio neišieškomos sumos limitą, o gautas kreditas nėra lėšos, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje pateiktais ir antstolės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 13 d. antstolė nuo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė 443,96 Eur lėšas. Pareiškėjui pateikus antstolei skundus dėl nurašytų lėšų su telefono ekrano nuotraukomis apie atliktą lėšų nurašymą, antstolė įpareigojo pareiškėją pateikti antstolei nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau pareiškėjas informacijos nepateikė (vykdomosios b. l. 78).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, antstolei negavus informacijos iš pareiškėjo, gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjo banke esančią sąskaitą Nr. ((duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.) (vykdomosios b. l. 83–89).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 12 d. iš VSDFV gavo:

- 394,00 Eur (vykdomosios b. l. 85).

Be to, 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) kreditas – 1 000 Eur (vykdomosios b. l. 87).

Kaip minėta anksčiau, antstolės nustatyta neišieškoma suma – 655 Eur per vieną kalendorinį mėnesį. Teismas sprendžia, kad pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą 443,96 Eur sumą, skolininko sąskaitoje rugsėjo mėnesį turėjo likti ne mažesnė kaip 655 Eur suma, kuria skolininkas turėjo teisę laisvai disponuoti. Antstolė skolininkui nustatė per mėnesį laisvai disponuojamą 655 Eur sumą, kai tuo tarpu pagal pateiktus duomenis jo gaunamos išmokos yra 445,98 Eur, be to, pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 30 d. pervestas (duomenys neskelbtini) suteiktas kreditas, iš kurio išieškojimas yra galimas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju skolininko sąskaitoje 2024 metų rugsėjo mėnesį buvo susikaupusi didesnė pinigų suma, kadangi palikus jo sąskaitoje laisvai disponuojamą 655 Eur sumą, kuri viršija jo gaunamas per mėnesį išmokas, į antstolės sąskaitą buvo pervesta 443,96 Eur suma, tuo labiau, kad skolininkui tuo metu esant pasyviam antstolė neturėjo galimybės nustatyti pinigų kilmės.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas).

Kasacinio teismo nurodyta, jog sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos.

Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, kai antstolės priimto patvarkymo pagrindu iš skolininko sąskaitos buvo nurašytos lėšos, vykdymo veiksmus reglamentuojančios normos nebuvo pažeistos, tos lėšos galėjo būti nuskaičiuotos, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. P. 2024 m. rugsėjo 13 d. skundą dėl 443,96 Eur lėšų nurašymo atmesti.

Nutartį skaitmenizuoti ir kopijas išsiųsti proceso dalyviams, kaip EPP sistemos naudotojams, taip pat pareiškėjui išsiųsti elektroniniu paštu.

Apžiūrai pateiktą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančią vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją grąžinti Kauno apylinkės teismo raštinei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.