- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-2233-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19473-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elginta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pjovėjai“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pjovėjai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elginta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pjovėjai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Elginta“ 3 630 Eur skolą, 96,67 Eur metines palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog 2020 m. spalio mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl medžių pjovimo ir kirtavietės sutvarkymo paslaugų objekte adresu (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, jog už suteiktas paslaugas atsakovė ieškovei sumokės 3 000 Eur + PVM, viso 3 630 Eur. 2020 m. gruodžio mėnesį ieškovei atlikus darbus atsakovė pradėjo vengti ieškovės, nebeatsiliepė į telefono skambučius. 2021 m. sausio 18 d. ieškovė atsakovės buhalterijai išsiuntė 3 630 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą Serija MP Nr. 1539. Atsakovė PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo. Pasak ieškovės, jos pateiktos nuotraukos, darytos 2021 metų gruodį, patvirtina, jog medžiai tvarkingai nupjauti. Teigia, kad išvirtę medžiai ir medžių šakos atsirado nuo didelės vėtros, po daugiau nei metų po ieškovės atliktų darbų. Ieškovė sąmoningai paliko dalį medienos objekte, kad galėtų įrodyti, jog darbai buvo atlikti. Pažymėjo, jog po kreipimosi į teismą ieškovė išvežė iš objekto likusią medieną. Rauti kelmus draudžia Miškų įstatymas. Pagal atliktus skaičiavimus šakų buvo apie 130 m³, rąstų apie 70 m³, todėl bendra paslaugų vidutinė rinkos kaina siekia apie 4 000 Eur. Reikalavimas grindžiamas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Elginta“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė nesutinkanti su teiginiu, jog ieškovės paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai. Ieškovė teikė atsakovei medžių kirtimo paslaugas ir turėjo sutvarkyti kirtavietę, tačiau to nepadarė. Į atsakovės pretenzijas ieškovė nesureagavo. Atsakovės teigimu, ji neturi pagrindo atsiskaityti su ieškove pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad miške palikta neišvežta mediena, yra nukritusių ir neišvežtų medžių. Ieškovės argumentą, jog dalis medienos palikta tam, kad galima būtų įrodyti, jog darbai buvo atlikti, atsakovė laiko nesuprantamu. Teigia, kad nėra galimybės nustatyti reikalaujamos sumokėti sumos apskaičiavimo pagrindą. Ieškovė suteiktų paslaugų dalį įvertino ta suma, kuri turėtų būti mokama už visa apimtimi suteiktas paslaugas. Nebuvo išvežtos visos medžių šakos. Nurodė, kad šalys susitarė, jog bus atlikti nuvirtusių medžių kelmų surinkimo darbai; įkainis už atliktus darbus sieks 17 Eur už kubatūrą, o visa atliktų darbų suma sieks apie 1 500 Eur. Pažymėjo, kad su ieškove nesitarė dėl apmokėjimo už medžių šakų tvarkymo darbus. Visi susitarimai buvo žodiniai. Atsakovė sutinka su ieškove dėl išvežtų rąstų kiekio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Elginta“ ieškovei UAB „Pjovėjai“ 3 630 Eur skolą ir 96,67 Eur palūkanas, iš viso 3 726,67 Eur, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 612 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 30,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Pjovėjai“ ir atsakovė UAB „Elginta“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą atlikti atsakovės naudai medžių pjovimo, medienos išvežimo ir kirtavietės sutvarkymo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei sulygtą kainą.
5. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl kelmų rovimo ir pašalinimo. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad darbų apimtis buvo apibrėžta miško ribomis ir iškirstos medienos kiekiu; kad po darbų atlikimo ieškovė elektroniniu paštu atsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovė ją priėmė ir įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas, nereiškė pretenzijų dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos neatitikimo šalių susitarimui. Iš nuotraukų teismas taip pat nustatė, kad medžius, dėl kurių neišvežimo atsakovė grindė savo pretenziją ieškovei, ieškovė išvežė iš kirtavietės po bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 25 d.
6. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog šalys susitarė dėl kitokios darbų kainos nei nurodyta ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovė priėmė su vienintele pastaba, t. y. kad šalių sulygti darbai neužbaigti. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius likusios neišvežtos medienos išvežimą iš kirtavietės. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė tik teismo posėdžio metu pateikė atsikirtimą dėl PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos neatitikimo šalių susitarimui. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, laikė, jog ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta darbų kaina atitiko ir buvo mažesnė už sutarties sudarymo metu rinkoje galiojusią tapačių darbų kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
7. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti išvirtę medžiai, nepaneigia ieškovės atliktų darbų visiško atlikimo ir jų rezultato perdavimo atsakovei bei šių darbų tinkamumo. Nurodė, jog šalys tarėsi tik dėl išpjautos medienos išvežimo ir kirtavietės sutvarkymo darbų. Atsakovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti ne iškirsti, o išvirtę medžiai, taip pat nepateikta įrodymų, jog tokia padėtis užfiksuota šalių sutarties galiojimo metu, o ne po jos įvykdymo.
8. Teismas atmetė ieškovės buvusių darbuotojų rašytinius patvirtinimus apie vykdytus darbus ir jų apimtį, nes jie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 192 straipsnyje.
9. Kadangi atsakovė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytu terminu ieškovei darbų kainos nesumokėjo, šalių sulygti darbai yra atlikti ir jų rezultatas perduotas atsakovei, teismas sprendė, jog atsakovės prievolės sumokėti darbų kainą terminas yra pasibaigęs; atsakovei nesumokėjus sutarties kainos, iš atsakovės priteisė ieškovei 3 630 Eur skolą.
10. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, taikydamas 6 procentų dydžio metinių palūkanų normą, laikydamas, jog palūkanos skaičiuojamos nuo PVM sąskaitoje faktūroje nustatyto termino pasibaigimo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. liepos 7 d., sprendė, jog palūkanos už 162 dienas sudaro 96,67 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė UAB „Elginta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Pjovėjai“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šalys susitarė dėl atsakovei priklausančiame miške esančių medžių kirtimo (miško praretinimo) ir kirtavietės sutvarkymo, t. y. medienos, šakų išvežimo. Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal šalių sutartą įkainį, kuris turėjo priklausyti nuo faktinio iškirstų medžių ir išvežtos medienos kiekio. Ieškovė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui pateikė dar neužbaigusi visų darbų. Ieškovė pripažino, jog dalies darbų neatliko, nors jau pateikė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui.
11.2. Dėl teismo argumento, jog ieškovės išrašytą ir elektroniniu paštu pateiktą sąskaitą faktūrą atsakovė priėmė su vienintele pastaba, t. y. kad šalių sulygti darbai neužbaigti, apeliantė nurodė, jog tuo metu būtent pretenzijos dėl ne iki galo sutvarkytos kirtavietės buvo aktualiausios. Be to, šalys tarėsi dėl galutinės kainos paaiškėjimo po visiško kirtimo darbų atlikimo ir kirtavietės sutvarkymo, todėl atsakovė turėjo pagrindą laikyti, kad ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina dar gali pasikeisti, ieškovei visiškai užbaigus darbų atlikimą.
11.3. Ieškovė teigė, kad paslaugos buvo suteiktos (darbai buvo atlikti) tinkamai ir iki galo, tačiau pati pateikė savo teiginius paneigiančius įrodymus (iš prie dubliko pridėtų nuotraukų matėsi, kad miške palikta neišvežta mediena, yra nukritusių ir neišvežtų medžių). Aplinkybė, kad ieškovė tik po bylos teisme inicijavimo užbaigė darbus, konstatuota ir teismo sprendime. Teismas šios aplinkybės nevertino ieškovės nenaudai, remiasi argumentu, neva atsakovės pretenzijų ieškovei pagrindas išnyko, dėl ko ieškovės reikalavimas tapo savaime pagrįstas. Ieškovė atliko dalį sutartų darbų, išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovei pareikalavus užbaigti likusius darbus, kreipėsi į teismą (taip sąlygodama papildomų išlaidų patyrimą) ir tik po to užbaigė sutartus darbus. Ieškovė nesąžiningai kreipėsi į teismą. Teismas šių aplinkybių neįvertino, nepagrįstai jas aiškino atsakovės nenaudai.
11.4. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės atstovo išsakytų argumentų dėl ieškovės pateiktų įkainių neaktualumo. Ieškovės pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose neįvertinta, kad kirtimo darbų atlikėjas pasilieka iškirstą medieną sau, t. y. gauna papildomą turtinę naudą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė gavo turtinės naudos – pasiliko iškirstą medieną. Be to, apeliantės teigimu, nebuvo įvertinta, kad komerciniuose pasiūlymuose pateiktos ne susitarimo su ieškove sudarymo metu galiojusios, o aktualios (šių dienų) darbų kainos.
11.5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis neginčija šalių sutarto darbų atlikimo įkainio, tačiau nesutinka su jo apskaičiavimo pagrindu. Ieškovė apmokestino tiek iškirstų medžių tūrį, tiek nupjautų šakų tūrį. Tačiau šalys niekada nesitarė dėl šakų nupjovimo apmokestinimo, priklausomai nuo jų kiekio. Tokio susitarimo nebuvo ypač atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, jog visa nupjauta mediena lieka ieškovei. Teismas dėl minėtų atsakovės argumentų nepasisakė.
11.6. Teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei tinkamai jų neįvertinus. Teismas pasisakė ne dėl visų atsakovės nurodytų reikšmingų aplinkybių, o tam tikrus akivaizdžiai nesąžiningus ieškovės veiksmus dėl nesuprantamų priežasčių vertino atsakovės nenaudai. Visa tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, kuris yra naikintinas.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Pjovėjai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkanti su atsakovės UAB „Elginta“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Procesiniuose parengiamuosiuose dokumentuose atsakovė ginčijo pareigą sumokėti ieškovei tik dėl to, jog ši nebuvo iki galo suteikusi ginčijamos paslaugos. Ieškovė pažymi, jog dalies iškirstų rąstų ji buvo neišvežusi, kadangi su ieškove nebuvo atsiskaityta. Reaguodama į atsakovės poziciją, ieškovė bylos nagrinėjimo metu išvežė paskutinę rąstų krūvą iš atsakovės miško ir tai užfiksavo nuotraukose. Atsakovė vis tiek už paslaugas neatsiskaitė. Atsakovė pakeitė procesinę poziciją ir ėmė ginčyti sutartų paslaugų kainą.
12.2. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės suteiktų paslaugų apimties, taip pat neginčijo ieškovės įrodinėjamų vidutinių rinkos kainų už suteiktas paslaugas.
12.3. Tarp šalių nesant rašytinio susitarimo dėl suteiktų paslaugų kainos ir nesant ginčo dėl suteiktų paslaugų turinio/kiekio bei vidutinių tokių paslaugų rinkos kainų, ieškovė, remdamasi CK 6.198 straipsnio 1 dalimi, reikalauja priteisti skolą už atsakovui suteiktas paslaugas pagal atsakovei pateiktą sąskaitą bei į bylą pateiktus vidutinių suteiktų paslaugų rinkos kainų įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalaujama priteisti skola už suteiktų paslaugų kainą yra gerokai mažesnė už vidutines rinkos kainas, taigi atitinka protingumo kriterijų.
12.4. Atsakovė teigia, tačiau neįrodo, kad šalys tarėsi dėl paslaugų kainos dydžio, kuris turėjo paaiškėti tik po paslaugos suteikimo. Pažymi, jog šis teiginys prieštarauja ieškovės išrašytai sąskaitai už suteiktas paslaugas. Nesant jokio rašytinio susitarimo, atsakovui suteiktų paslaugų kaina įrodinėtina pagal objektyvius kriterijus – vidutinę minėtų paslaugų kainą, kuri apie du kartus viršija sąskaitoje nurodytą suteiktų paslaugų sumą. Atsakovė neįrodė, kad ji turėjo kitų pretenzijų dėl suteiktų paslaugų, nei nurodyta parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose; apie kitas pretenzijas užsiminta tik paskutiniame teismo posėdyje, pateikiant miško nuotraukas, darytas 2022 m. pavasarį, t. y. praėjus daugiau nei 1,5 metų po ginčo paslaugų suteikimo. Atsakovė neįrodė, kad 2020 m. lapkritį-gruodį paslaugų kainos buvo mažesnės. Reikalaujama priteisti sąskaitoje nurodyta suma beveik du kartus mažesnė už vidutines rinkos kainas.
12.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovė buvo nesąžininga kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo neatlikus visų įsipareigotų atlikti darbų (suteikti paslaugų). Teiginiai, jog šalys buvo sutarusios apmokėjimą už ginčo paslaugas tik išvežus visą medieną, t. y. po galutinio paslaugos suteikimo, nėra pagrįsti. Supjautos medienos, rąstų ir šakų kiekis ieškovei buvo aiškus iki galutinio paslaugos suteikimo, t. y. iki sukrautų rąstų išvežimo iš kirtavietės, todėl natūralu, jog šalims sutarus atsiskaityti už išpjautą medieną, rąstus ir šakas, ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą kai šie kiekiai buvo aiškūs, t. y. kai išvežė šakas, smulkią medieną bei sukrovė rąstus į krūvas. Atsakovui pradėjus vengti bendravimo su ieškove ir atsiskaitymo už beveik iki galo suteiktas paslaugas, ieškovė nutraukė savo paslaugų teikimą ir paliko neišvežtą paskutinę rąstų krūvą. Atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti bent už jau faktiškai suteiktų paslaugų dalį. To nepadarius, ieškovė pagrįstai ėmė ginti savo pažeidžiamas teises kreipdamasi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos už suteiktas medžių kirtimo ir kirtavietės sutvarkymo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Pjovėjai“ ir atsakovė UAB „Elginta“ žodžiu susitarė, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymą atliks medžių pjovimo (kirtimo), medienos išvežimo ir kirtavietės sutvarkymo darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sulygtą kainą. 2021 m. sausio 18 d. už medžių pjovimą ir kirtavietės sutvarkymą ieškovė išrašė atsakovei 3 630 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą serija MP Nr. 1539. Atsakovei neapmokėjus šios sąskaitos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
16. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
17. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino visų atsakovės argumentų, akcentuoja, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą pateikė dar neužbaigusi visų sutartų darbų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde cituojami teismo sprendimo argumentai, kad „medžiai, dėl kurių neišvežimo atsakovė grindė savo pretenziją ieškovei, jog sutartos paslaugos nebuvo tinkamai suteiktos, ieškovės buvo išvežti iš kirtavietės po bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 25 d.“. Atsakovė nenurodo, jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog net ir įvykdžius atsakovės reikalavimus, jai nekyla pareiga apmokėti ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovės reikalavimą (ar jo dalį) patenkino po 2022 m. kovo 25 d.
19. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad iš prie dubliko pateiktų nuotraukų matyti, jog miške palikta neišvežta mediena, yra nukritusių bei neišvežtų medžių (kirtavietės sutvarkymo darbai buvo atlikti ne iki galo). Tačiau šie pastebėjimai pateikti neatsižvelgiant į teismo motyvus šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas pagal šalių byloje pateiktas pozicijas nustatė, jog šalys tarėsi tik dėl išpjautos medienos išvežimo ir kirtavietės sutvarkymo darbų. Atsakovės pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti ne iškirsti, o išvirtę medžiai, taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tokia padėtis užfiksuota šalių sutarties galiojimo metu, o ne po jos įvykdymo. Apeliaciniame skunde jokie argumentai, paneigiantys šias teismo nustatytas aplinkybes bei išvadas, nenurodyti, t. y. nepaneigti.
20. Taip pat apeliantė pažymi, jog šalys tarėsi dėl galutinės kainos paaiškėjimo po visiško kirtimo darbų atlikimo ir kirtavietės sutvarkymo, todėl mano, jog atsakovė turėjo pagrindą laikyti, jog ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina dar gali pasikeisti, ieškovei visiškai užbaigus darbų atlikimą. Šiuo argumentu apeliantė paaiškina, kodėl visų pirma reiškė pretenzijas dėl ne iki galo atliktų darbų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad retrospektyvus apeliantės veiksmų vertinimas nepaneigia teismo sprendime nustatytos pareigos sumokėti ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, kuomet visi sulygti darbai yra atlikti. Argumentų dėl netinkamo kainos apskaičiavimo apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad supjautos medienos, rąstų ir šakų kiekis ieškovei buvo žinomas iki galutinio paslaugos suteikimo, t.y. sukrautų rąstų išvežimo iš kirtavietės.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nesąžiningai, dar neužbaigusi darbų, kreipėsi į teismą dėl atlygio už juos priteisimo, o teismas šių aplinkybių neįvertino, jas nepagrįstai aiškino atsakovės nenaudai. Apeliantė pažymi, jog atsakovei pareikalavus užbaigti likusius darbus, ieškovė kreipėsi į teismą, taip sąlygodama papildomų išlaidų patyrimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, apeliantės nurodyta aplinkybė neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, kadangi, kaip jau minėta, atsakovė nepateikė įrodymų, jog su ieškove atsiskaitė net ir bylos nagrinėjimo metu ieškovei atlikus papildomus darbus, o tai leidžia abejoti apeliantės nurodomų neatsiskaitymo priežasčių teisingumu. Ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas rodo būtent atsakovės pasyvų elgesį sutarties vykdymo metu. Ieškovė dar 2020 m. gruodžio 16 d. pranešė atsakovei apie atliktų darbų kiekį, tačiau atsakovė ilgą laikė vengė kontakto, tik 2021 m. sausio 18 d. pateikė pirkėjo duomens sąskaitos išrašymui, tačiau ir po sąskaitos pateikimo su ieškove neatsiskaitė. Būtent šiomis aplinkybėmis ieškovė paaiškina dalies rąstų neišvežimą iš atsakovės miško.
22. Pasak apeliantės, teismas neįvertino atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytų argumentų dėl ieškovės pateiktų įkainių neaktualumo nagrinėjamoje situacijoje. Teigia, kad ieškovės pateiktuose pasiūlymuose neatsispindi (neįvertinta) tai, jog ieškovė pasiliko sau iškirstą medieną. Be to, komerciniuose pasiūlymuose pateiktos ne susitarimo su ieškove sudarymo metu galiojusios kainos.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, atkreipia dėmesį, kad apeliantė ir apeliaciniame skunde nenurodė įrodymų, paneigiančių šalių susitarimą dėl sąskaitoje nurodytos paslaugų kainos. Apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta, kad šalys susitarė atsiskaityti pagal sutartą įkainį, todėl nesant rašytinės sutarties, paslaugų vidutinė rinkos kaina įvertinta tik kaip papildomas kriterijus, vertinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Kaip minėta, apeliantė, nors ir nurodo apie šalių sutartą įkainį, konkrečių argumentų (paskaičiavimų) dėl netinkamai apskaičiuotos paslaugos kainos nepateikia. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus apie rinkoje galiojančias medžių kirtimo (retinimo) ir medienos išvežimo bei kirtavietės sutvarkymo įkainius, padarė išvadą, jog ieškovės nurodyta darbų kaina atitiko ir buvo mažesnė už sutarties sudarymo metu rinkoje galiojusią tapačių darbų kainą. Apeliantė nepagrindė, kad rinkos kaina sutarties sudarymo metu buvo mažesnė, nepateikė įrodymų apie nurodomą ieškovės gautos naudos vertę, jos nesusiejo su šalių susitarimu ir pan.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Elginta“ 350 Eur išlaidų už advokato padėjėjo E. N. pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016, 73 punktas).[...] Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesinių dokumentų rengimas taip pat prilyginamas atstovavimui, o įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą parengęs advokato padėjėjas neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022, 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022).
27. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 350 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovės UAB „Pjovėjai“ prašymą priteisti 350 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą.