Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-242-935/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-08
Bylos Nr.
AN2-242-935/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00721-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
A. T.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sociainės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-242-935/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00721-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UT ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1500 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė imperatyvią teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent:

1) nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiams A. T. nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d., A. B. nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d., A. F. nuo 2022 m. liepos 3 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., M. V. nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d., A. A. nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. sausio 4 d., A. B. nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. sausio 3 d., A. H. 2023 m. sausio 4 d. UAB „T.“ priklausančiais automobiliais, kurių, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbti (vairuoti šiuos automobilius ir vežti įmonės krovinius) UAB „T.“ naudai;

2) sudaręs rašytinę darbo sutartį, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs apie trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečio D. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. leido šiam nelegaliai dirbti UAB „T.“ naudai automobiliais, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais (neveikimu) A. T. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 62 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi A. T. atstovės advokatės skundo dėl Institucijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. T. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir sumažinti A. T. paskirtos baudos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, priimant skundžiamą nutartį, nepagrįstai buvo sureikšmintos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, tačiau nepakankamai atsižvelgta į tai, jog A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir dėl jo padarymo gailisi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad per pastaruosius metus A. T. nėra padaręs administracinių nusižengimų, vis tik iš tikrųjų jis anksčiau apskritai nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, todėl jo asmenybė gali būti charakterizuojama teigiamai, nepaisant padaryto teisės pažeidimo sunkumo. Sprendžiant dėl baudos dydžio, turėjo būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių visuma, o ne vien pažeidimo padarymo aplinkybės.

5. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jog atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt. Įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

6. A. T. atstovės nuomone, teisės pažeidėjui skirta administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, ji neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė sumažinti A. T. paskirtą baudą iki minimalios 1000 Eur sumos. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad A. T. bendradarbiavo su Institucijos atstovais bei dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, kas laikytina atsakomybę švelninančia aplinkybe. Be to, A. T. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad A. T. gauna minimalaus dydžio atlyginimą, jis neturi jokių papildomų pajamų, nekilnojamojo turto, turi dvi nepilnametes dukras, kurias privalo išlaikyti. Dėl šių priežasčių 1500 Eur baudos skyrimas yra per didelė finansinė našta A. T..

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už padarytą teisės pažeidimą paskirta 1500 Eur bauda yra per didelė, neproporcinga padarytam pažeidimui ir kilusioms pasekmėms. Pažymima, kad minimalaus dydžio baudos paskyrimas atitiktų nuobaudoms keliamus tikslus ir tuo pačiu per daug nesuvaržytų A. T. bei jos šeimos finansinės padėties.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į A. T. atstovės advokatės apeliacinį skundą Institucijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį, nes ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nei šių aplinkybių teisinis vertinamas, o tik tvirtinama, kad Institucijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu A. T. buvo paskirta per griežta nuobauda. A. T. atstovės advokatės įsitikinimu, jos atstovaujamajam, įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, turėjo būti paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimalaus dydžio bauda. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl to, ar A. T. nuobauda buvo paskirta laikantis ANK nuostatų, reglamentuojančių nuobaudų skyrimo klausimus.

10. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi asmeniui skiriamos baudos dydis, vertinant nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, yra skaičiuojamas nuo sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkio.

11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad A. T. buvo paskirta bauda, kurios dydis yra ženkliai mažesnis, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis, kuris yra trys tūkstančiai eurų. A. T. buvo paskirta bauda, kuri yra artimesnė minimaliai įstatyme numatytai šios nuobaudos ribai.

12. Skiriant nuobaudą buvo įvertinta tai, kad nėra nustatyta A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dar kartą atsižvelgti į nustatytą teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dar labiau mažinti jam paskirtos baudos dydį, kuri, kaip jau buvo minėta, yra artimesnė įstatyme numatytai minimaliai šios baudos ribai nei jos vidurkiui, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kodėl nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriant baudą, neva buvo įvertinta nepakankamai.

13. A. T. padarė administracinį nusižengimą, kuriuo keliama grėsmė asmens darbo ir socialinėms teisėms, išvengiama mokesčių, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto, iškraipoma konkurencija rinkoje, kurioje teisės pažeidėjo vadovaujama įmonė vykdo veiklą ir t. t. Nustatant skiriamos baudos dydį, visiškai pagrįstai buvo įvertinta tai, kad A. T. UAB „T.“ nelegaliai leido dirbti net aštuoniems asmenims, neteisėti veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. viso daugiau nei šešis mėnesius. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. T. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, asmenų nelegalus darbas įmonėje buvo įprasta praktika. Tuo pačiu pastebėtina, kad nustatant skiriamos baudos dydį, buvo atsižvelgta ir į tai, kad dalis nelegaliai UAB „T.“ dirbusių asmenų vėliau vis tik buvo įdarbinti įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. T. paaiškinimai, jog vairuotojai nebūdavo oficialiai įdarbinami, nes visų pirma reikėdavo įsitikinti, ar jie yra tinkami darbuotojai (juos išbandyti), du asmenys nebuvo oficialiai įdarbinti, nes buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas neatliko būtinų veiksmų, susijusių su šių asmenų įdarbinimu, tačiau šiems asmenims vis tiek buvo leista atlikti darbines funkcijas, vertinant juos kartu su septynių asmenų nelegalaus darbo laikotarpiais bei reisų skaičiumi (vairuotojai atliko nuo 10 iki 51 reisų), leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų A. T. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nustatant skiriamos baudos dydį buvo įvertinta ir tai, kad nėra duomenų apie tai, jog A. T. anksčiau būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn.

14. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, šio procesinio sprendimo 11-13 pastraipose aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. T. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta tinkamo dydžio bauda. Paskirtoji bauda nevertintina kaip aiškiai per griežta, paskirtąja bauda bus efektyviai užtikrintas kompleksinis ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudų tikslų įgyvendinimas.

15. Teigtina, kad aplinkybės, susijusios su A. T. šeiminėmis aplinkybėmis, turtine padėtimi, nėra pagrindas jam švelninti paskirtą baudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis 2 dalis). Taigi administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Čia pažymėtina ir tai, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, jog A. T. jam paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. balandžio 18 d. (b. l. 6), kas iš dalies leidžia daryti išvadą, jog paskirtoji bauda neriboja A. T. teisių daugiau, nei tai yra būtina įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, paskirtoji bauda kaip nors neproporcingai apsunkinta jo padėtį.

16. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų nei apie A. T. šeiminę padėtį, nei apie jo turtinę padėtį. Tuo pačiu konstatuotina, kad nei nepilnamečių vaikų turėjimas, nei minimalaus dydžio atlyginimo gavimas savaime neapibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nei teigiamai, nei neigiamai.

17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista, o A. T. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad A. T. paskirta nuobauda – 1500 Eur dydžio bauda neatitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo, jos dydis nėra tinkamas siekiamiems tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti teisės pažeidėjui paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. T. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis