Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams ir 8750 Lt (70 MGL) dydžio bauda.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio įžanginės dalies pašalintas teiginys „bausmę atlikęs“; D. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti ir jų platinimo) paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki ketverių metų septynių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti) ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėjus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą platinti ir jų platinimo), 214 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (to paties teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi neišieškota bauda pakeista 40 parų areštu), galutinė subendrinta bausmė D. Z. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams vienuolikai mėnesių ir 20 dienų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas D. K. kasacine tvarka nesiskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– iki 2007 m. rugsėjo 10 d., (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo patalpose – rūsyje, šalia sandėliuko Nr.17, palubėje esančioje nišoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 14 g amfetamino, bei plastikinį maišelį su 99 vnt. rožinės spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 6,366 g MDMA, ir jas tą pačią dieną, 11.00 val., pardavė D. K. už 1200 Lt;

– 2007 m. rugsėjo 29 d., (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo patalpose – rūsyje, šalia sandėliuko Nr.17, palubėje esančioje nišoje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – 44 vnt. gelsvos spalvos tablečių su logotipu „G“, kurių sudėtyje buvo 5,563 g MDMA, iš jų 14 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,772 g MDMA, kol tą pačią dieną, 20.15 val., įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai; 2007 m. spalio 1 d., tose pačiose rūsio bendrojo naudojimo patalpose, nišoje, esančioje tarp perdengimo sijos ir ją laikančios kolonos, turėdamas tikslą platinti neteisėtai laikė 30 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 3,791 g MDMA, kol tą pačią dieną, 10.00 val., jos surastos ir paimtos D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu.

D. Z. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d., (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo patalpose – rūsyje, šalia sandėliuko Nr.17, palubėje esančioje nišoje, neteisėtai laikė devynias netikras elektronines mokėjimo priemones – magnetinių banko mokėjimo kortelių ruošinius, kol tą pačią dieną, 20.15 val., atliekant įvykio vietos apžiūrą, jos buvo surastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

D. Z. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d., savo bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. vardu, su įklijuota D. Z. nuotrauka, kol tą pačią dieną, 19.10 val., jį pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

D. Z. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 29 d., (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo patalpose – rūsyje, šalia sandėliuko Nr.17, palubėje esančioje nišoje, laikė netikrus dokumentus: automobilio „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) prancūzišką registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, 19.10 val., jį pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, bei automobilio „Toyota RAV 4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. vardu, kol tą pačią dieną, 20.15 val., įvykio vietos apžiūros metu, jį rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad vertindami įrodymus teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto nuostatų, pagal kurias apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neatsakė į pagrindinius jo apeliacinio skundo argumentus, t. y. nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pagrįstai pripažinta, jog D. Z. įvykdė nusikalstamas veikas, už kurias ir nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą, nepadarė esminių BPK pažeidimų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalies nuostatų laikymosi

Kasaciniame skunde nuteistasis D. Z. teigia, jog nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, jo kaltė grindžiama netinkamai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pasak kasatoriaus, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, o tai reiškia, kad nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma ginčijant pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasatorius savo skunde išdėsto aplinkybes, dėl kurių, jo manymu, turėjo būti atmesti jį kaltinantys nuteistojo D. K. bei liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai, kuriais grindžiama kasatoriaus kaltė ir į kuriuos apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie nuteistojo D. Z. kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti, jie prieštarauja bylos duomenims bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. Z. skundą, nurodė bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu, išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir paaiškino, kuo remdamasis šiuos argumentus atmeta.

Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl D. Z. kaltės, ne pakartojo apkaltinamojo nuosprendžio motyvus, o dar kartą išnagrinėjo ir aptarė nuteistojo ginčijamus duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip teismas išsamiai nurodė, kokiais D. K. parodymais, patvirtinančiais konkrečius D. Z. padarytų nusikalstamų veikų faktus, remiasi, ir kodėl šie parodymai atitinka tikrovę. Vertinant D. K. parodymų patikimumą motyvuotai paneigtos D. Z. keliamos versijos apie priežastis, dėl kurių esą D. K. jį melagingai kaltina. Pastarojo parodymai įtvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, sutampa su asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, akistatos su D. Z. protokoluose užfiksuotais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarti ir kiti bylos įrodymai, kuriais grindžiama D. Z. kaltė ir kurie atitinka D. K. parodymus, t. y. liudytojų V. Ž., A. M., R. J. parodymai, rašytiniai bylos dokumentai – įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai, specialistų išvados, fonoskopinės ekspertizės akto išvados. Minėtų įrodomųjų duomenų vertinimas kaip patikimų taip pat motyvuotas, išvados apie tai padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, kurias apibrėžia BPK 20 straipsnio nuostatos. Remiantis šiais tarpusavyje sugretintais, vieni kitus atitinkančiais bei papildančiais įrodymais nustatyta, kad D. Z. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir platino psichotropines medžiagas, taip pat neteisėtai laikė netikras elektronines mokėjimo priemones (magnetinių banko mokėjimo kortelių ruošinius) bei netikrus dokumentus – vairuotojo pažymėjimą, automobilių registracijos liudijimus. Išvadas, nustatant faktines aplinkybes apie šių daiktų laikymo vietą ir kad juos laikė būtent D. Z., apeliacinės instancijos teismas grindė teisėtais būdais gautais duomenimis, argumentuotai konstatavus šių duomenų pakankamumą nuteistojo kaltei įrodyti. Dėl to ir apelianto (kasatoriaus) prašymo tirti pateikiamas rūsio, kur rasti įkalčiai, nuotraukas (vėliau padarytas jo žmonos), netenkinimas neturėjo įtakos išsamiam ir visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui. D. Z. pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų padarymą liudijančios faktinės aplinkybės, nurodytos teismų sprendimuose, atitinka įrodymų turinį, o šių įrodymų patikimumas konstatuotas, atsižvelgus tiek į kaltinančias, tiek į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas teisinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reikalaujančių įvertinti įrodymus pagal teisėjų vidinį įsitikinimą, pagrindžiant tai išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nuteistojo apeliacinis skundas išnagrinėtas patikrinus bylą tiek, kiek to buvo prašoma, t. y. nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, o priimtas nuosprendis atitinka BPK nuostatas, nes teismo išvados yra išsamiai motyvuotos. Tai, kad nuteistojo šios išvados ir teismų sprendimai netenkina, dar nereiškia, kad jie neteisingi ir priimti ar surašyti pažeidžiant BPK normų reikalavimus.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas; šis nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. Z. kasacinį skundą.