- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-433-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17968-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- R. Š., A. S.
- Trečiasis asmuo
- Z. S., J. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovui D. S., jo atstovei advokatei N. Ž., atsakovui R. Š., jo atstovui advokatui T. V., trečiajam asmeniui Z. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atstovo advokato T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-701-475/2019 pagal ieškovo D. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. Š., A. S. ir A. S. ir atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovui D. S., atsakovams A. S. ir A. S. dėl pripažinimo teisės be bendraturčių sutikimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tretieji asmenys Z. S., J. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovų R. Š., A. S. ir A. S. sutikimų pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. rugsėjo mėn. parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektą atsidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 330/882 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovui nuosavybės teise minėtame projekte indeksu „a“ pažymėtą šio žemės sklypo dalį (330 m²) su tikslu prijungti ją prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu „1“ (552 m²), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtąją schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovų 1 875 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), o tretiesiems asmenims Z. S. (ieškovo motinai) ir J. Ž. (ieškovo seseriai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso su ginčo sklypu besiribojantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsidalijant pagal ieškovo schemą atsakovams tektų ginčo sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“ (552 m²), kuri būtų formuojama kaip atskiras žemės sklypas. Šis žemės sklypas atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise tektų toliau nurodytomis dalimis: A. S. ir A. S. - 111/552 idealioji dalis (bendroj jungtinė sutuoktinių nuosavybė) ir R. Š. - 441/552 idealioji dalis. Ieškovas siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančią ginčo sklypo dalį, ieškovo schemoje pažymėtą indeksu „a“, plotas - 0,0330 ha ir prijungti ją prie kito sklypo, tampant kartu su Z. S. ir J. Ž. kito sklypo bendraturčiu. Nurodė, kad tretieji asmenys sutinka ieškovo ginčo sklypo dalies prijungimu pagal ieškovo schemą prie kito sklypo. Ginčo sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovams, o ieškovas nuosavybės teise ginčo sklype neturi jokių nekilnojamųjų daiktų ar jų dalių. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus, prašydamas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, buvo pasirengęs derinti pozicijas ir ieškoti visiems priimtino varianto, tačiau sutarimo rasti nepavyko. Nurodė, kad atsakovas R. Š. su ieškovo pageidaujamu atsidalijimu nesutinka iš esmės, o atsakovų A. S. ir A. S. pozicija nenuosekli. Ginčo sklypo atidalijimas pagal ieškovo schemą atitinka tiek nusistovėjusią ilgalaikę faktinę naudojimosi ginčo sklypu tvarką, tiek ir bendraturčiams ieškovui ir atsakovams priklausančias idealiąsias nuosavybės dalis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovui R. Š. teisę be ieškovo D. S., atsakovų A. S. ir A. S. sutikimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planą - R. Š. paskiriant 330 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą B; R. Š. paskiriant dalį 222 m² ploto žemės sklypo, pažymėtą C; A. S. ir A. S. paskiriant dalį 222 m² ploto žemės sklypo, pažymėtą C; D. S. paskiriant 49 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą A1; D. S., paskiriant 281 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėta A2; atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime ir priešieškinyje nurodė, kad 1996 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu R. Š. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 444 m² (iš jų asmeninio naudojimo – 330 m², bendro naudojimo 111 m²) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Parduodamo žemės sklypo plotas, konfigūracija ir ribos buvo aiškiai nustatyti prie sutarties pridėtame namų valdos žemės sklypo ribų plane. Šiame plane nustatyta, kad 330 m² ploto žemės sklypas plane pažymėtas „B“ yra R. Š., 330 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas „A1“ ir „A2“ buvo L. J., o 222 m² ploto žemės sklypas, pažymėtas „C“ - bendro naudojimo. Su namų valdos žemės sklypo ribų planu sutiko visi bendraturčiai ir gretimų žemės sklypų savininkai (tame tarpe ir tretieji asmenys). Atsakovo nuomone, 1996 m. gruodžio 9 d. žemės sklypo planas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Su šia tvarka, žemės sklypų plotais, išsidėstymu ir ribomis sutiko ir pats ieškovas 1997 m. įsigydamas nuosavybės teise 330 m² ploto žemės sklypą (atsakovo pateiktame plane pažymėtą „A1“ ir „A2“). Įsigijęs nuosavybę ieškovas pasistatė tvorą tarp žemės sklypų atsakovo pateiktame plane pažymėtų „B“ ir „A2“. Iki šiol (per 24 metus) dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių išdėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę. Ieškovo siūlomas žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo būdai pažeistų nusistovėjusią tvarką, padarytų žalos, pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra neproporcingas ir nepagrįstas. Ieškovas siekia įteisinti jo neteisėtai pastatytą pastatą, ant jam priklausančio (plane pažymėto „A2“) ir valstybei priklausančio žemės sklypų bei galimai siekdamas įteisinti galimai neteisėtą statybą (rekonstrukciją) tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypų pertvarkymo projektą atsakovui priklausančio ir jo naudojamo žemės sklypo (atsakovo pateiktame plane pažymėto „B“) plotis sumažėtų 2,85 m. Be to, pagal ieškovo pateiktą žemės sklypų pertvarkymo projektą visiems atsakovams būtų sukurtas vienas bendro naudojimo sklypas, t. y. atsakovas R. Š. būtų priverstas leisti naudotis jo iki šiol asmeniškai naudojama žemės sklypo dalimi (plane pažymėta „B“) kitiems atsakovams.
Šalies argumentai
5. Atsakovai A. S. ir A. S. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį tenkinti visiškai, ieškinį atmesti. Atsakovų nuomone, ieškovo pateiktas projektas neatitinka racionalumo ir patogumo kriterijų bei iš esmės keičia tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atsakovo R. Š. pateiktas žemės sklypo planas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Su šia tvarka, žemės sklypų plotais, išsidėstymu ir ribomis atsakovai sutinka, kadangi visos šios aplinkybės atsakovams buvo žinomos prieš įgyjant žemės sklypą. Nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos atsakovai naudojosi ir naudojasi jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, būtent pagal atsakovo R. Š. pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plane nustatytą naudojimosi tvarką. Iki šiol (per 9 metus) dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių išdėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę. Naudojimosi žemės sklypais tvarka yra nusistovėjusi. Ieškovo siūlomas žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo būdai pažeistų nusistovėjusią tvarką, padarytų žalos, pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus. Ieškovo siūlomas atidalijimo būdas yra neproporcingas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pripažino ieškovui teisę be atsakovų sutikimų pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ (projekto vadovas — A. Č.) 2018 m. rugsėjo mėn. parengtą Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektą atsidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 330/882 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovui nuosavybės teise minėtame projekte indeksu „a“ pažymėtą šio žemės sklypo dalį (330 m²) tikslu prijungti ją prie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu „1“ (552 m²), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtąją schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo R. Š. trečiajam asmeniui Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. S. ieškovui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo A. S. trečiajam asmeniui Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės A. S.s ieškovui 625 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės A. S. trečiajam asmeniui Z. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų valstybei po 8,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 0,0882 ha), dalių. Ieškovui priklauso 330/882 dalys (atitinka 330 m² ploto); atsakovui R. Š. – 441/882 dalys (atitinka 441 m² ploto), atsakovams A. S. ir A. S. – 111/882 dalys (atitinka 111 m² ploto). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovams.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas R. Š. siekia atidalinti žemės sklypą pagal pateiktą MB „Geoaksis“ žemės sklypo atidalijimo schemą, kurioje numatoma suformuoti 4 žemės sklypus: 49 m², 222 m², 281 m² ir 330 m². Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo 3 punkte nurodyta, jog projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m².
9. Teismo vertinimu, nors atsakovo plane nurodyti žemės sklypų plotai ir atitinka idealiąsias žemės sklypo bendraturčiams priklausančias dalis, tačiau suformavus tokius atskirus žemės sklypus kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, nebūtų galimybės jų tinkamai naudoti pagal paskirtį, t. y., juose statyti naujų statinių ar rekonstruoti esamo pastato.
10. Teismas nurodė, kad žemės sklypo atidalijimas turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, atidalijimas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turėtų būti atliekamas taip, kad šalims priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, jeigu tik yra galimybė, neturėtų bendrai naudojamų plotų, servitutų ir pan., t. y. kad tarp šalių būtų kuo mažiau „susikirtimo taškų“.
11. Teismo vertinimu pagal ieškovo siūlomą sklypo atidalijimo variantą šalių „susikirtimo taškų“ praktiškai nelieka. Tuo tarpu atsakovo siūlomas žemės sklypo atidalijimo variantas, kai žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „A1“ (49 m² ploto) būtų priskirta ieškovui, neatitinka nurodyto „susikirtimo taškų“ principo, nes ji įsiterpia į atsakovų valdomas žemės sklypo dalis, yra prie pat atsakovų namo, ieškovui būtų apsunkintas patekimas ir naudojimasis žemės sklypo dalimi, pažymėta „A1“. Ieškovas šia sklypo dalimi nesinaudoja tikėtina dėl to, kad tai nėra racionalu.
12. Teismo nuomone, įgyvendinus ieškovo siūlomą projektą, sklypo izoliavimas nuo kitų atsakovų pasitarnautų konfliktų prevencijai, nes iki minimumo sumažintų šalių kontaktavimo galimybę. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai yra pateikti du skirtingi šalių turto atidalijimo variantai, turtas atidalijamas pagal tos šalies pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Nurodė, kad žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalintas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinti ilgainiui susiformavę šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės.
13. Teismas, įvertinęs abiejų ginčo šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus, padarė išvadą, jog tiek ieškovo, tiek atsakovo siūlomi atidalijimo būdai iš dalies neatitinka faktinės sklypo naudojimo padėties, kadangi pagal atsakovo siūlomą atidalinimo variantą ieškovui tektų žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A1“ (49 m² ploto), kuria jis nesinaudoja, o atidalinus pagal ieškovo siūlomą variantą, ieškovo šiuo metu valdomo sklypo, pažymėto indeksu „A2“, riba pasislinktų į atsakovo šiuo metu valdomo sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“.
14. Teismas konstatavo, kad abiejų šalių siūlomi atidalijimo būdai iš dalies neatitinka faktinės sklypo naudojimo padėties, tačiau ieškovo siūlomas atidalijimo būdas nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį, todėl ieškovo siūlomas atidalijimo būdas vertintinas kaip teisingesnis, sąžiningesnis ir racionalesnis.
15. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį visiškai, o priešieškinį atmetus, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui ir trečiajam asmeniui, ieškovo pusėje, Z. S. priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovo R. Š. atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti: pripažinti atsakovui R. Š. teisę be ieškovo D. S., atsakovų A. S. ir A. S. sutikimo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planą - R. Š. paskiriant 330 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą B; R. Š. paskiriant ½ dalį 222 m² ploto žemės sklypo pažymėtą C; A. S., A. S. paskiriant ½ dalį 222 m² žemės sklypo pažymėtą C; D. S. paskiriant 49 m² ploto žemės sklypą plane pažymėtą A1; D. S. paskiriant 281 m² ploto žemės sklypą plane pažymėtą A2; atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskirų žemės sklypų pagal 2019 m. sausio 21 d. MB „Geoaksis“ planą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas bei netinkamai kvalifikavo teisinius santykius;
16.2. Atsakovo pateiktas žemės sklypo planas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Su šia tvarka, žemės sklypų plotais, išsidėstymu ir ribomis sutiko ir pats ieškovas 1997 m. įsigydamas nuosavybės teise 330 m² ploto žemės sklypą (atsakovo pateiktame plane pažymėtą „A1 ir A2“). Įsigijęs nuosavybę ieškovas pasistatė tvorą tarp žemės sklypų atsakovo pateiktame plane pažymėtų B ir A2. Šios aplinkybės patvirtina tą faktą, kad ieškovui nuo 1997 metų buvo žinomos žemės sklypų ribos, žemės sklypų plotai bei išdėstymas. Jokių pretenzijų iki 2018 m. ieškovas nereiškė. Tai reiškia, kad tarp šalių nuo 1997 m. (per 24 metus) dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių išdėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę. Naudojimosi žemės sklypais tvarka yra nusistovėjusi;
16.3. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Dėl to šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai;
16.4. Ieškovas pateikė versiją, kad jis žemės sklypu (atsakovo pateiktame plane pažymėtu „A1“) nesinaudojo ir nesinaudoja. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nes konstatavo, kad ieškovas dalimi, pažymėta „A1“ nesinaudoja. Tokia teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams, kadangi visiškai neaišku kaip vietovės fotonuotraukos, kuriose nėra užfiksuota jokios ūkinės ar pan. veiklos rezultatų gali patvirtinti naudojimąsi ar nesinaudojimą žemės sklypu;
16.5. Atsakovas R. Š. savo žemės sklype (pateiktame plane pažymėta B) yra įrengęs vertingą gėlyną, šioje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir krūmai, stovi atsakovo statiniai bei laisvalaikio praleidimo įrenginiai. Šių aplinkybių patvirtinimui teismui buvo pateiktos fotonuotraukos. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas bei tretieji asmenys. Teismas dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino. Pagal ieškovo pateiktą ir teismo patvirtintą žemės sklypų pertvarkymo projektą atsakovui priklausančio ir jo naudojamo žemės sklypo (atsakovo pateiktame plane pažymėto B) plotis sumažėtų 2,85 metro, t. y. atsakovas prarastų galimybę naudotis jo sukurta nuosavybe;
16.6. Teismo patvirtintas ieškovo žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo būdai pažeistų nusistovėjusią tvarką, padarytų žalos, pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus. Teismas nevertino, kad ieškovas siekė įteisinti jo neteisėtai pastatytą pastatą, kuris nėra įregistruotas viešame registre ir dėl kurio nugriovimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas;
16.7. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypų pertvarkymo projektą visiems atsakovams būtų sukurtas vienas bendro naudojimo sklypas, t. y atsakovas R. Š. būtų priverstas leisti naudotis jo iki šiol asmeniškai naudojama žemės sklypo dalimi (plane pažymėta B) kitiems atsakovams, kurie niekada ja nesinaudojo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas iš esmės pritarė skundžiamo teismo sprendimo motyvams ir atsiliepime papildomai nurodė tokius argumentus:
17.1. 1996 m. vasario mėn. ginčo sklypo plane nurodytos naudojimosi tvarkos bendraturčiai (tiek buvę, tiek esami) faktiškai niekada nesilaikė, be to, naudojimo tvarka nėra registruota ir Registrų centre. 1996 m. vasario mėn. ginčo sklypo plane nurodyta naudojimosi tvarka nėra tinkamai išviešinta;
17.2. Ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A1“ naudojosi ne ieškovas, o ginčo sklype stovinčio gyvenamojo namo bendraturčiai, t. y. atsakovai. Atsakovai kaitalioja savo poziciją dėl sklypo dalies „A1“ naudojimo, todėl atsakovų pozicija šiuo klausimu yra nepatikima ir atmestina kaip nepagrįsta. Iš fotonuotraukų matyti, kad sklypo dalyje „A1“ atsakovai stato savo automobilius;
17.3. Ginčo sklypo dalimi „B“ naudojosi visi atsakovai, nes ji yra aptverta ir turi tik vieną bendrą įvažiavimą bei vienerius vartus, esančius ginčo sklypo dalies „B“ pradžioje. R. Š. nepagrįstai teigia, jog pagal ilgalaikę faktinę naudojimosi tvarką jis vienas naudojosi ginčo sklypo dalimi „B“. Tai papildomai patvirtina, kad nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi ginčo sklypu tvarka neatitinka 1996 m. vasario mėn. ginčo sklypo plane nurodytos naudojimosi tvarkos;
17.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovo pasiūlymų schema pažeidžia apelianto teises. R. Š. neįrodė, kokie objektai yra ginčo sklypo dalyje, kuri pagal ieškovo pasiūlymų schemą tektų ieškovui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šioje ginčo sklypo dalyje nėra registruota jokių statinių, nėra įrodymu apie objektus, kurių nebūtų galimybių iškelti į kitą ginčo sklypo vietą;
17.5. Priešieškinio reikalavimai suformuluoti netiksliai, nes atsakovams nuosavybės teise nepriklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);
17.6. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, jog R. Š. pasiūlymų schemoje ginčo sklypą siūloma dalinti į per mažus žemės sklypus, dėl ko nebūtų galimybės juos naudoti pagal paskirtį;
17.7. Atidalijimas pagal apelianto pasiūlymų schemą sukurtų sudėtingesnius bylos šalių tarpusavio teisinius santykius, nei esami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir provokuotų ginčų tarp esamų bendraturčių kilimą ateityje. Tai sudaro savarankišką pagrindą apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą visa apimtimi.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys Z. S. ir J. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Tretieji asmenys atsiliepime iš esmės pritarė teismo sprendime ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspęsta atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
20. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. ir kt. v. I. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-620-313/2015).
21. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių bendras plotas 0,0882 ha, ieškovui D. S. priklauso 330/882 dalys (atitinka 330 m² ploto); atsakovui R. Š. – 441/882 dalys (atitinka 441 m² ploto), atsakovams A. S. ir A. S. – 111/882 dalys (atitinka 111 m² ploto) (1 t., el. b. l. 8–9). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso atsakovams R. Š., A. ir A. S. (1 t., el. b. l. 10).
22. Ieškovas siekia pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ pertvarkymo projektą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančią ginčo sklypo dalį, pasiūlymų schemoje pažymėtą indeksu „a“, plotas - 0,0330 ha, su tikslu prijungti ją prie kito sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tampant kartu su trečiaisiais asmenimis Z. S. ir J. Ž. kito sklypo bendraturčiu (1 t., el. b. l. 14–15). Atsidalijant pagal pasiūlymų schemą atsakovams tektų ginčo sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“ (552 m²), kuri būtų formuojama kaip atskiras žemės sklypas (1 t., el. b. l. 18).
23. Atsakovas siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančią sklypo dalį pagal 2019 m. sausio 21 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Geoaksis“ planą - R. Š. paskiriant 330 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą B; R. Š. paskiriant dalį 222 m² ploto žemės sklypo, pažymėtą C; A. S. ir A. S. paskiriant dalį 222 m² ploto žemės sklypo, pažymėtą C; D. S. paskiriant 49 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėtą A1; D. S., paskiriant 281 m² ploto žemės sklypą, plane pažymėta A2.
24. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs abiejų ginčo šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus padarė išvadą, jog abiejų šalių siūlomi atidalijimo būdai iš dalies neatitinka faktinės sklypo naudojimo padėties, tačiau ieškovo siūlomas atidalijimo būdas nedaro neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai, nepaneigia nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalintino turto dalį, todėl ieškovo siūlomą atidalijimo būdą vertintino kaip teisingesnį, sąžiningesnį ir racionalesnį, todėl žemės sklypą atidalijo pagal ieškovo pateiktą projektą.
25. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas turėjo būti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Su šia tvarka, žemės sklypų plotais, išsidėstymu ir ribomis sutiko ir pats ieškovas 1997 m. įsigydamas nuosavybės teise 330 m² ploto žemės sklypą (atsakovo pateiktame plane pažymėtą „A1 ir A2“). Apeliantas nurodo, kad tarp šalių nuo 1997 m. dėl faktinio kiekvieno bendraturčio naudojamų dalių išdėstymo ir naudojimosi konfliktų nebuvo kilę, nes naudojimosi žemės sklypais tvarka yra nusistovėjusi. Be to, atsakovas nurodo, kad savo žemės sklype (pateiktame plane pažymėta B) yra įrengęs vertingą gėlyną, šioje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir krūmai, stovi atsakovo statiniai bei laisvalaikio praleidimo įrenginiai, todėl, apelianto nuomone, teismo patvirtintas ieškovo žemės sklypų pertvarkymo projektas ir atidalijimo būdas pažeistų nusistovėjusią tvarką bei atsakovo teises ir teisėtus interesus.
26. Byloje nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas R. Š. įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 444 m² (iš jų asmeninio naudojimo – 330 m², bendro naudojimo 111 m²) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie sutarties pridėtame namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad 330 m² ploto žemės sklypas plane pažymėtas „B“ yra R. Š. 330 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas „A1“ ir „A2“ buvo L. J., o 222 m² ploto žemės sklypas, pažymėtas „C“ - bendro naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tuo metu tarp bendraturčių buvo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, tačiau ji nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas plane nurodytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos bendraturčiai (tiek buvę, tiek esami) faktiškai niekada nesilaikė. Ieškovas ginčo sklype jokių nekilnojamųjų daiktų ar jų dalių neturi, todėl jis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A1“ nesinaudojo, šia sklypo dalimi naudojosi ginčo sklype stovinčio gyvenamojo namo bendraturčiai gyvenamojo namo eksploatavimui: atsakovai šioje sklypo dalyje parkuoja savo automobilius, joje įrengta žalioji zona ir lauko šviestuvas. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi ginčo sklypu tvarka neatitinka tos, kuri nurodyta plane prie 1996 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties.
27. Be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas pateiktą MB „Geoaksis“ žemės sklypo atidalijimo schemą, pagrįstai pažymėjo, kad joje numatoma suformuoti 4 žemės sklypus: 49 m², 222 m², 281 m² ir 330 m². Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priedo 3 punkte nurodyta, jog projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m². Nors atsakovo plane nurodyti žemės sklypų plotai ir atitinka idealiąsias žemės sklypo bendraturčiams priklausančias dalis, tačiau suformavus tokius atskirus žemės sklypus - savarankiškus nekilnojamojo turto objektus - nebūtų galimybės jų tinkamai naudoti pagal paskirtį, t. y., juose statyti naujų statinių ar rekonstruoti esamo pastato. Be to, pagal atsakovo pateiktą planą, jeigu žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „A1 (49 m² ploto) būtų priskirta ieškovui, ji įsiterptų į atsakovų valdomas žemės sklypo dalis, prie pat atsakovų namo, todėl ieškovui būtų apsunkintas patekimas ir naudojimasis šia žemės sklypo dalimi. Pagal atsakovo planą ieškovui tektų ne vientisa ginčo sklypo dalis, o dvi atskiros dalys, pažymėtos indeksais „A1“ 49 m² ir „A2“ 281 m². Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių priežasčių žemės sklypo atidalijimas pagal atsakovo planą būtų neracionalus ir nepatogus.
28. Nors atsakovas R. Š. teigia, kad jis ginčo sklypo dalyje „B“ yra įrengęs vertingą gėlyną, šio sklypo dalyje auga vaismedžiai ir krūmai, stovi atsakovo statiniai bei laisvalaikio praleidimo įrenginiai, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo minimų objektų atstumus iki ginčo sklypo dalių „B“ ir „A1“ ribos, nėra duomenų apie atsakovo statinius ginčo sklypo dalyje „B“, be to, ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šioje ginčo sklypo dalyje nėra registruota jokių statinių, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovo pasiūlytą planą padarys atsakovui žalos ar pažeis jo teisėtus interesus.
29. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo atidalijimo planą ginčo žemės sklypas dalijamas į dvi dalis, atitinka tiek ilgalaikę faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką tiek ir bendraturčiams ieškovui ir atsakovams priklausančias idealiąsias nuosavybės dalis, toks atidalijimas yra įmanomas įgyvendinti.
30. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pasiūlyta žemės sklypo atidalijimo tvarka nepažeidžia bendraturčių teisių, atitinka proporcingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų principus, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atidalindamas ginčo sklypą pagal ieškovo pasiūlytą planą priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
31. 2020-02-27 sąskaita faktūra Nr. ADV 2020/02/27-1 ir 2020-03-25 sąskaita faktūra Nr. ADV 2020/03/25-1 su apmokėjimo dokumentais (2020-03-02 DOK-6919 ir 2020-05-21 DOK-13978) patvirtina, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str., 98 str.).
32. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 28,02 Eur, todėl apeliacinį skundą atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,02 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 02 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.