Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-84-581/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
1S-84-581/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
  • 2.12.4Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams (BPK 439 str.)
1S-84-581/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. vasario 26 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2018–01–22 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2018–01–10 pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnyje (melagingų parodymų).

Pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl šio nutarimo panaikinimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018–02–26 nutartimi netenkino pareiškėjo skundo ir paliko nepakeistą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2018–01–22 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas savo skunde ir atsiliepime aukštesniajam teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimą perduoti kitai, o ne Vilniaus apygardos prokuratūrai. Skunde ir atsiliepime nurodo, kad kreipėsi į prokuratūrą dėl daugkartinių ir sunkių nusikaltimų dangstymo, dėl melagingų buvusio (duomenys neskelbtini) pirmininko A. S. daugkartinių melagingų skundų, parodymų ir persekiojimo už kritiką, tačiau tiek generalinė prokuratūra, tiek ir Vilniaus apylinkės teismas daug metų pridengia ir slepia nusikalstamą A. S. veiklą, atsisako vertinti jo (pareiškėjo) pateiktus įrodymus, visokiais būdais padeda išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, jog savo skunde nurodė esmines šio nusikaltimo aplinkybes – dar 2008 m. A. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas įvesti cenzūrą ir uždrausti pareiškėjui rašyti straipsnius, kuriuose, jis A. S., būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Teismas patenkino šį A. S. skundą ir įvedė cenzūrą. Nuo 2008 m. iki 2017 m. teismų sistema penkis kartus atmetinėjo jo prašymus panaikinti cenzūrą, masiškai klastodama savo nutartis. A. S. ne kartą neigė, jog yra susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimu ir davė melagingus parodymus, kurių teismas niekaip nevertino, o faktus vadina jo (pareiškėjo) „subjektyviais duomenimis“ arba nepagrįsta nuomone.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teisėjai A. S. 2017–07–20 nagrinėjant jo skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti tokie faktai, kuriuos lengva patikrinti – A. S. 2001 m. asmeniškai pataisė Akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą; pakoregavus įstatymą „(duomenys neskelbtini) “ pirkėjui nebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos kaip pirkėjas galės šią įmonę privatizuoti. A. S. teismo posėdžio metu prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė – neva jis nedalyvavo AB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavime. A. S. asmeniškai atliko esminį AB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo veiksmą – keitė įstatymą taip, kad šią įmonę galėtų įsigyti R. įmonė, o vėliau daugelyje bylų teigė, kad jis niekaip nėra susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo procesu ir niekaip šiame procese nedalyvavo. Tai yra melagingi A. S. parodymai.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat nieko nepasisakė dėl paminėtų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo ir atsiliepimo argumentus, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, prokuroro nutarimą bei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Pareiškėjo skunde minimuose procesiniuose sprendimuose yra išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnis numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2018–01–22 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl nusikalstamos veikos buvimo A. S. veiksmuose vertintini kaip akivaizdžiai neteisingi ir atsisakė pradėti tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tiek iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų pareiškėjo skundo ir atsiliepimo, tiek iš 2018 m. sausio 10 d. prašymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai matyti, kad pareiškėjas kaltina A. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje. Teigiama, kad A. S. teiginiai, jog jis niekada nedalyvavo ir nesikišo į AB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo procesą yra melagingi ir savo naują prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą A. S. atžvilgiu pareiškėjas grindė Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijų duomenimis.

Kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, tiriant pareiškėjo skundą prokuroras išsamiai išanalizavo pareiškėjo argumentus dėl Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teiktų privačių interesų deklaracijų, išnagrinėjo pateiktus minėtų deklaracijų priedus bei padarė išvadą, jog nebuvo gauta duomenų, kad A. S. 2008 metais turėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir pagrįstai atsisakė pradėti A. S. baudžiamąjį persekiojimą. Aukštesnysis teismas, pritardamas tiek skundžiamoje nutartyje, tiek prokuroro nutarime padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pateiktose A. S. deklaracijose nurodyti duomenys apie jo turėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas neatitinka A. S. nurodomų aplinkybių. Skunde apygardos teismui pareiškėjas nepateikė naujų, ikiteisminio tyrimo teisėjo nenagrinėtų faktų ar argumentų, todėl padaryti priešingas išvadas nei padarė prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra teisinio pagrindo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland ).

Pareiškėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 13 d. neskundžiama nutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo skundas dėl nurodytos bylos atnaujinimo buvo atmestas ir palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju nei prokuroras nutarimu, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi nenagrinėjo aukštesniajam teismui pateikto prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. S. atžvilgiu. Šis pareiškėjo prašymas nebuvo nurodytas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai adresuotame skunde, todėl dėl jo prokuroras 2018–01–22 nutarime nepasisakė ir šio prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiama nutartimi nenagrinėjo. Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, skundas nagrinėjamas tik dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų proceso veiksmų bei jo priimtų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus tokio pareiškėjo prašymo jo vertinimas aukštesniame teisme tampa teisiniu požiūriu negalimas, nes dėl jo nagrinėjimo iš esmės nėra įvykęs procesas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė