- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-12
- Bylos Nr.
- 2K-96/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Josifas Tomaševičius, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nuteistasis
- R. V., D. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo R. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. G., tačiau nuosprendis dėl jo kasacine tvarka neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 1 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), prie savo namų pasikėsino už 700 Lt parduoti D. G. 4,111 g psichotropinės medžiagos MDMA, kurią jis, D. G. prašant, 2006 m. gegužės 30-31 d. (tiksli data ir vieta nenustatytos), apie 11 val., buvo įsigijęs iš nenustatyto asmens. R. V. nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes veika buvo kontroliuojama ir nutraukta teisėsaugos institucijų pareigūnų.
Be to, R. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 15 d., apie 11 val., toje pačioje vietoje pasikėsino už 2060 Lt parduoti D. G. didelį kiekį – 21,968 g - psichotropinės medžiagos MDMA, kurią jis, D. G. prašant, 2006 m. birželio 14 d., apie 20 val. (tiksli įsigijimo vieta nenustatyta), buvo įsigijęs iš nenustatyto asmens. R. V. šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes veika buvo kontroliuojama ir nutraukta teisėsaugos institucijų pareigūnų.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendį. Kasatorius teigia, kad baudžiamoji byla buvo tiriama šališkai, nesilaikant galiojančių teisės aktų – pažeidžiant BPK 44 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8 dalis, 45 straipsnį, 51 straipsnio 4 ir 7 punktus, 62 straipsnio 3 punktą, 64 straipsnio 3 ir 4 punktus, 96 straipsnio 4 punktą, 125 straipsnio 1 ir 3 punktus, 127 straipsnio 3, 4, 6 punktus, 145 straipsnio 3, 4 punktus, 147 straipsnio 3 punktą, 149 straipsnio 1, 7 punktus, 154 straipsnio 1 punktą, 159 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktus ir 3 dalį, 160 straipsnio 2 dalį, 161 straipsnio 1 dalį, 174 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 293 straipsnio 4 dalį, 301 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 4 dalį.
Kasatorius pripažįsta, kad, D. G. sukurstytas, iš jo nurodyto asmens įgijo psichotropinių tablečių ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kartu kasatorius nurodo, kad iš 2006 m. birželio 21 d. specialisto išvados Nr. 5669 matyti, kad kratos metu jo bute surastų tablečių sudėtyje yra 0,070 g psichotropinės medžiagos MDMA, o vienos tabletės bendras svoris yra 0,143 g ( T.1, b.l. 69-70 ). Taigi viena paimtoji tabletė identiška 300 vienetams tablečių, tą pačią dieną paimtų iš NVIM S. P.. Iš 2006 m. birželio 21 d. specialisto išvados Nr. 5612 matyti, kad 300 vienetų tablečių bendroji masė yra 58,381 g, o veikliosios medžiagos MDMA 21,968 g (T. 1 , b. l. 65-66). Taigi, anot kasatoriaus, 300 vienetų tablečių bendras svoris turėjo būti tik 42,9 g, o ne 58,381 g. Be to, iš 2006 m. birželio 2 d. specialisto išvados Nr. 4746 matyti, kad 20 vienetų tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 0,833 g (T.1, b. l. 13-14). Todėl, anot kasatoriaus paskaičiavimų, 300 vienetai tablečių turėjo sudaryti tik 12,499 g psichotropinės medžiagos MDMA. Kadangi dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 20 g veikliosios medžiagos MDMA, bendras psichotropinės medžiagos svoris buvo dirbtinai padidintas iki šio rodiklio. Būtent dėl šios priežasties į teismo posėdį nebuvo kviestas specialistas ar ekspertas, taip atimant bet kokią galimybę specialistui užduoti klausimus ir gintis nuo dirbtinai primestų sunkių kaltinimų.
Kasatorius taip pat teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne Tauragės rajone, kuriam teisminga ši baudžiamoji byla, o jo apklausos vyko nedalyvaujant advokatui, nors jis privalėjo dalyvauti atliekant procesinius veiksmus byloje. Šilutės rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 20 d. pratęsė kardomąją priemonę (suėmimą) ne jam, o asmeniui, turinčiam tik jo vardą ir pavardę. Šilutės rajono prokuroro 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas priimtas atgaline data, nes rugpjūčio 11 d. byla dar buvo Šilutės rajone. Nebuvo laikomasi BPK reikalavimų perduodant bylą Tauragės rajono apylinkės teismui (šį klausimą turėjo spręsti apygardos teismas). Baudžiamąją bylą perdavus Tauragės rajonui, PK tyrėjai R. V. motina pateikė kasatoriaus šešias charakteristikas, kuriose jis apibūdinamas teigiamai. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismui 2006 m. rugsėjo 18 d. pratęsiant kardomąją priemonę, tyrėja visas šias charakteristikas iš baudžiamosios bylos paėmė ir pasidėjo į stalčių, o advokatui prašant suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, teismas nereagavo ir suėmimą pratęsė. 2006 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo, kasatorius nedalyvavo, nors jis buvo perkeltas iš Šiaulių TI į Tauragės rajono policijos komisariato areštinę. Be to, ši Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis dėl kardomosios priemonės pratęsimo yra suklastota. Kasatorius teigia, vadovaujantis BPK 127 straipsniu, apylinkės teismas turi teisę pratęsti suėmimo terminą ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių; ilgesniam laikui suėmimo terminą gali pratęsti tik apygardos teismas; į posėdį turėjo būti kviečiamas suimtasis ir jo gynėjas.
Anot kasatoriaus, taikant NVIM buvo pažeisti operatyvinės veiklos ir BPK įstatymai, nes modelio dalyviai ne prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos, o patys ją dirbtinai sukūrė ir išprovokavo. Be to, tai, kad NVIM pats buvo iniciatorius, rodė ir techninių priemonių įrašai baudžiamosios bylos medžiagoje. Pagal kasatorių, tų techninių priemonių buvo naudojama daug, tačiau išlikusios tik tos, kurios palankios kaltinimui. Nors gynėjai pateikė teismui raštiškus prašymus leisti susipažinti su tariamais įrodymais (pareigūnų provokacinių veiksmų), tačiau teismas kategoriškai atsisakė tokius advokatų prašymus tenkinti. Taip teismas pažeidė teisę į veiksmingą gynybos užtikrinimą ir lygiateisį rungimosi principą, o tai yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos ignoravimas. Policijos pareigūnai D. P., S. M., G. S. ir R. T. patys organizavo, kad šalies piliečiai nusikalstų. Be to, teismo posėdžio metu pareigūnai, duodami parodymus, painiojosi ir melavo, teigė neprisimeną, nes praėjo nemažas laiko tarpas.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad pavojus visuomenės saugumui nekilo. Kasatoriaus teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas, nors veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis išlaiko sunkiai sergančią motiną ir nėra kam jos prižiūrėti. Nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nuo pat pradžių davė išsamius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką ir taip padėjo išaiškinti šią veiką bei ją padariusius asmenis. Be to, atsakomybę lengvinančia aplinkybe galėtų būti pripažinta ir tai, kad R. V. nusikalto dėl labai sunkios savo padėties – buvo vienintelis darbingas vyras šeimoje, prižiūrintis visą namų ūkį, sunkiai sergančią motiną ir močiutę. Atsižvelgiant į kasatoriaus asmenybę (anksčiau neteistas, teigiamai apibūdinamas, jauno amžiaus, išlaiko nedarbingus asmenis, padaręs vieną tęstinę veiką, buvo sukurstytas policijos pareigūnų), jam turėjo būti paskirta bausmė pagal BK 62 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
Kasatoriaus teigimu, jo, kaip įtariamojo, apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko nedalyvaujant advokatui, nors jo dalyvavimas buvo privalomas. Teisėjų kolegija, patikrinusi šiuos kasacinio skundo teiginius, neturi pagrindo konstatuoti, kad, atliekant apklausas, įstatymo garantuojama teisė į gynybą buvo pažeista. Bylos medžiaga rodo, kad pirmą kartą įtariamasis R. V. apklaustas 2006 m. birželio 16 d. dalyvaujant gynėjui K. S., kuris pasirašė apklausos protokole. Toliau apklausos vyko 2006 m. birželio 22 d. ir 2006 m. liepos 25 d. dalyvaujant advokatui A. B., kuris pasirašė apklausos protokoluose. Advokatas A. B. taip pat pasirašė ant 2006 m. liepos 25 d. pranešimo apie įtarimą, gynė įtariamojo interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Klausimai dėl įrodymų gavimo pažeidžiant įtariamojo teises apklausų metu nebuvo keliami nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vertindama kasatoriaus teiginius dėl BPK pažeidimų atliekant apklausas ikiteisminio tyrimo metu, kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pripažindamas R. V. kaltu, rėmėsi jo parodymais, duotais teisme, taip pat ir daugybe kitų įrodymų, surinktų byloje.
Kasatoriaus teigimu, jo teisė į gynybą taip pat buvo pažeista teismui nepatenkinus advokatų prašymų leisti susipažinti su operatyvinės bylos medžiaga (T. 3, b.l. 141). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesirėmė operatyvine informacija, su kurios turiniu negalėjo susipažinti kaltinamieji ir jų gynėjai. Teismas rėmėsi tarnybiniais pranešimais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, pinigų pažymėjimo ir perdavimo aktais, pakvitavimais, asmens ir daiktų apžiūros bei slapto sekimo protokolais. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta filmuota medžiaga, gauta atliekant operatyvinius veiksmus. Todėl kolegija konstatuoja, kad, teismas, atmesdamas kaltinamųjų advokatų prašymus leisti susipažinti su slapta operatyvinės bylos medžiaga, kaltinamųjų teisės į gynybą nepažeidė.
Kolegija, tikrindama kasacinio skundo teiginius apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne Tauragės rajone, kuriame turėjo būti atliktas, nustatė, jog R. V. ir D. G. padarytus nusikaltimus atskleidė ir ikiteisminį tyrimą pradėjo (2006 m. birželio 6 d.) Pagėgių PK KPNT poskyrio darbuotojai, ikiteisminį tyrimo veiksmams vadovavo Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras. 2006 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo perduotas Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai, o 2006 m. gruodžio 1 d. byla perduota Tauragės rajono apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija nerado pagrindo konstatuoti, kad kasatoriaus teisė į gynybą butų pažeista arba kad ikiteisminis tyrimas atliktas pažeidžiant BPK normas.
Dėl specialisto išvados patikimumo
Kasatoriaus teigimu, jo įsigytų ir parduotų psichotropinės medžiagos MDMA svoris 2006 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5612 buvo dirbtinai padidintas iki didelio kiekio rodiklio – daugiau kaip 20 g, nors, jo apskaičiavimu, turėjo būti tik 12,499 g. Kolegija, susipažinusi su šia specialisto išvada, nerado pagrindo suabejoti atlikto tyrimo sąžiningumu ir taikyta ištirtų psichotropinių medžiagų bendrosios masės nustatymo metodika. Jokio būtinumo kviesti į teismą specialistą, atlikusį tyrimą, nebuvo, be to, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, tokio prašymo pateikta nebuvo.
Dėl suėmimo pratęsimų teisėtumo
Nagrinėdama kasatoriaus teiginius apie įstatymo pažeidimus, padarytus pratęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį bei 127 straipsnio 9 dalį, bylą perdavus į teismą, suėmimo pratęsimo ar pakeitimo klausimus sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šioje stadijoje nustoja galioti reikalavimas, kad, jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, pratęsimo klausimą sprendžia apygardos teismas. Prokuratūra perdavė bylą Tauragės rajono apylinkės teismui 2006 m. gruodžio 1 d., todėl apylinkės teismas, 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi pratęsdamas suėmimą, BPK reikalavimų nepažeidė. Kasatoriaus teiginiai, kad tokio posėdžio nebuvo ir teismo nutartis suklastota, paliekami nenagrinėti.
Kasatoriaus teiginys, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 20 d. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą – ne jam, o asmeniui, turinčiam tik jo vardą ir pavardę, nepagrįstas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartimi suėmimas buvo pratęstas R. V., tik dėl techninės klaidos buvo įrašyti ne jo, o kito įtariamojo D. G. anketiniai duomenys. Ši klaida buvo ištaisyta Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ir tai niekaip nesuvaržė įtariamojo teisių bei nesukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.
Susipažinusi su Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, kuria kasatoriui buvo pratęstas suėmimas, kolegija taip pat BPK reikalavimų pažeidimo nenustatė.
Dėl duomenų, gautų taikant nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, įrodomosios reikšmės
Anot kasatoriaus, taikant nusikalstamos veiklos imitavimo modelį buvo pažeisti operatyvinės veiklos ir BPK įstatymai, nes modelio dalyviai ne prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos, o patys ją dirbtinai sukūrė ir išprovokavo. Bylos medžiaga rodo, kad provokacijos versiją kaltinamųjų ir jų gynėjų buvo keliama nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad iš visos filmuotos medžiagos bei pardavimų metu darytų pokalbių įrašų matyti, jog kaltinamųjų laisvė pasirinkti teisėtą elgesio variantą nebuvo suvaržyta. Atvirkščiai, iš byloje esančių pokalbių suvestinių matyti, kad D. G. ir R. V. buvo įsitraukę į psichotropinių medžiagų apyvartą ir jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neatsitiktinai ir niekieno neverčiami. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nusikalstamos veiklos imitavimo modelio taikymo teisėtumą, konstatavo, kad jis pritaikytas pagrįstai ir teisėtai ir jo taikymo metu surinkta informacija turi įrodomąją galią.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus dėl neva buvusio provokavimo nusikalsti, nerado pagrindo suabejoti nusikalstamos veiklos imitavimo modelio įgyvendinimo teisėtumu ir surinktos informacijos įrodomąja reikšme. Bylos medžiaga rodo, kad informacija apie nusikalstamą veiklą platinant psichotropines medžiagas gauta veikiant pagal nusikalstamos veiklos imitavimo modelį Nr. 3.4.S-10s/2006, kurį 2006 m. gegužės 23 d. sankcionavo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. 2006 m. birželio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismas patenkino prokuroro prašymą ir leido S. P. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius slaptus veiksmus prieš D. G. Atliekant šiuos veiksmus buvo gauta įrodymų ir dėl R. V. padarytų nusikalstamų veikų. Operatyviniai veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti, duomenų apie tai, kad S. P. provokuotų nuteistuosius nusikalsti, nėra.
Dėl bausmės skyrimo
Nepagrįsti yra kasatoriaus teiginiai dėl neva neteisingai paskirtos bausmės ir nepagrįsto atsisakymo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog kasatorius pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių jis atsisakė duoti parodymus, vėliau prisipažino, po to vėl pareiškė savo kaltės nebepripažįstąs. Galiausiai, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kasatorius nenurodė, iš ko pirko psichotropines medžiagas, šis psichotropinių medžiagų tiekimo šaltinis liko neišaiškintas. Be to, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas BK 62 straipsnio įtvirtintais pagrindais yra teismui suteikta galimybė, bet ne pareiga. Kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas R. V. bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.