Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-09-10 · Administracinė byla Nr. I-7558-473/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-09-10
Bylos Nr.
I-7558-473/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė
Pareiškėjas
UAB „Autotopus“
Atsakovas
Valstybinei
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Ingrida Meiduvienė
Kategorijos
  • 9.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7558-19/2007Procesinio sprendimo kategorija 9.7.1; 61
Administracinės bylos kategorija 1.5VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovėms S. S. ir advokatei Ingridai Meiduvienei, atsakovo atstovui Š. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Autotopus“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau - Komisijos) 2007-04-18 sprendimą Nr. S-64-(7-46/2007), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) 2007-02-09 sprendimas Nr. 69-34.

Skunde (b.l. 3-6) nurodo ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovės S. S. ir advokatė Ingrida Meiduvienė paaiškino, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Inspekcija), vykdydama Komisijos 2006-06-22 sprendimą Nr. S-286-(7-247/2006), pakartotinai patikrino UAB „Autotopus“ 2002-04-05 - 2005-01-31 laikotarpio mokesčių, kitų įstatymuose numatytų įmokų į biudžetą ir fondus apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą ir surašė 2006-09-25 patikrinimo aktą Nr. 07-06-32-62, kuriame dėl nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų papildomai apskaičiavo 4282,41 Lt Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 528,44 Lt GPM delspinigių, 25,96 Lt įmokų į Garantinį fondą, 5,80 Lt šių įmokų delspinigių, 4412 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų, 1946,55 Lt sumažino GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų sumą. Inspekcija 2006-11-20 sprendimu Nr. (11.l-47)-SA-23 patvirtino šias patikrinimo akte apskaičiuotas sumas bei paskyrė (30 proc.) 1285 Lt GPM ir 8 Lt įmokų į Garantinį fondą baudas bei 8824 Lt VSD įmokų baudą. Nurodo, kad nesutikdami su Inspekcijos sprendimu, 2006-12-06 pateikė skundą VMI. VMI išnagrinėjusi minėtą skundą 2007-02-09 sprendimu Nr. 69-34 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2006-11-20 sprendimo Nr. (ll.l-47)-SA-23 nurodymą, tačiau pakeitė Inspekcijos 2006-11-20 sprendimo Nr. (1 l.l-47)-SA-23 dalį dėl GPM baudos, t. y. vietoj nurodytos sumokėti į biudžetą 1285 Lt GPM baudos, paskyrė sumokėti 701 Lt GPM baudą. Sumažindama Inspekcijos paskirtą baudą Paaiškina, kad nesutikdami su tokiu VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija 2007-04-18 sprendimu Nr. S-64-(7-46/2007) patvirtino VMI 2007-02-09 sprendimą Nr. 69-34. Nurodo, kad šiuo skundu skundžia Komisijos 2007-04-18 sprendimą Nr. S-64-(7-46/2007). Sprendime Komisija patvirtino VMI išvadą, kad bendrovė, turėdama tikslą sumažinti mokėtiną į biudžetą mokesčio sumą, su savo darbuotojais sudarė automobilių nuomos sutartis, kuriose nustatytas nuomos mokestis yra tokio dydžio kaip darbuotojams mokamas darbo užmokestis, todėl dalį už automobilių nuomą mokėtų sumų priskyrė bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui, nuo kurių priskaičiavo papildomus mokesčius. Mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti faktinių aplinkybių. Nurodo, kad nuomos santykiai pagal su įmonės darbuotojais sudarytas nuomos sutartis yra realūs, todėl nėra pagrindo juos laikyti darbo santykiais. Nesutinka su mokesčių administratoriaus taikytu nuomos mokesčio apskaičiavimo metodu, pagal kurį kiekvieno mėnesio automobilių nuomos mokestis vienai darbo dienai apskaičiuojamas pagal automobilių kelionės lapuose nurodytas faktiškai važiuotas dienas. Mano, kad toks skaičiavimas neįmanomas sudarant nuomos mokestį nes niekados negalima tiksliai nustatyti, kiek išsinuomotas automobilis faktiškai važiuos. Nesutinka su Komisijos teiginiu, pareiškėjas neuždirbo iš automobilio „Mersedes-Benz 300" nuomos pajamų. Nurodo, kad atliekant tokius paskaičiavimus reikia įvertinti visą laikotarpį, kada „Mersedes-Benz 300" buvo naudojamas įmonės veikloje, o ne vieną mėnesį, kaip skaičiuoja Komisija. Nesutinka, kad nebuvo pateikta pavyzdžių, kad nors vienas automobilis, kurį naudojo nuomai, buvo išnuomotas visas mėnesio darbo dienas. Nurodo, kad buvo išnuomota automobilių ir visą mėnesį (už automobilio „Chevrolet Laceti" nuomą per vieną mėnesį gauta 2000 Lt nuomos pajamų). Mano, kad aplinkybė, kad bendrovės mokamas nuomos mokestis už nuomojamus automobilius beveik tokio paties dydžio kaip ir darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, atlyginimai, neleidžia daryti išvados, kad šios sumos yra susijusios su darbo santykiais. Nurodo, kad nuomos sutartys buvo sudarytos ne su visais, o tik su trimis darbuotojais. Nuomos sutartys pasirašytos ne priimant darbuotojus į darbą, o atsiradus automobilių poreikiui. Nuomos mokesčio už nuomojamus automobilius dydis aptartas nuomos sutartyse, jis yra vienodas neatsižvelgiant į darbuotojų užimamas pareigas, darbo krūvį, išsilavinimą. Darbuotojų darbo užmokestis sudarius automobilių nuomos sutartis nesumažėjo. Mano, kad darbo sutarties ar darbo užmokesčio vertinimas ar analizavimas nėra mokesčių administratoriaus kompetencija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės S. S. ir advokatė Ingrida Meiduvienė prašė skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 16-18) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Š. J. paaiškino, kad nagrinėjant UAB „Autotopus“ mokestinę bylą buvo nustatyta, kad pareiškėjos darbuotojas G. Š. 2003-11-03 sudarė lengvojo automobilio „VW Passat" (pagamintas 1988 metais) nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojui buvo mokamas 890 Lt nuomos mokestis per mėnesį (t. y. apie 30 Lt už parą). Pagal 2004-06-01 nuomos sutartį pareiškėja tomis pačiomis sąlygomis iš savo darbuotojo M. K. išsinuomojo automobilį „Opel Vectra" (pagamintas 1992 metais), o 2004-07-01 automobilį „Audi 100" (pagamintas 1988 metais) iš A. G. . Inspekcija, atlikusi nuomojamų automobilių kelionės lapų analizę nustatė, kad šiais automobiliais buvo važiuota ne visas 30 dienų, kaip pagrįsdama automobilių kainą savo apskaičiavimuose nurodė pareiškėja, o mažiau. Todėl Inspekcija padarė išvadą, kad 2003 m. lapkričio - 2004 m. gruodžio mėnesiais pareiškėjos darbuotojams faktiškai buvo išmokamas ne automobilių nuomos mokestis, o dalis darbo užmokesčio. Tuo metu, kai buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, G. Š. ir A. G. mėnesinis darbo užmokestis buvo 800 Lt, o M. K. - 500 Lt. Šie asmenys iš automobilių nuomos gaudavo daugiau pajamų, nei atlyginimą už darbą. Nurodo, kad pareiškėja turėjo pakankamai lengvųjų automobilių, kuriuos galėjo naudoti savo veiklai, tačiau siekdama sumažinti mokėtinus mokesčius ir gauti mokestinę naudą nuomojosi automobilius iš savo darbuotojų. Mano, kad aplinkybė, jog vykdant ūkinę komercinę veiklą sutartys sudarinėjamos vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, nereiškia, kad mokesčių teisė absoliučiai pripažįsta bet kokią sandorio kainą. Mokesčių teisė nustato reikalavimą sąžiningai apskaičiuoti mokesčio bazę, mokesčio dydį bei nustato sąlygas, kada mokesčių administratorius turi teisę mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą. Nurodo, kad mokesčių administratorius nevertino su darbuotojais sudarytų darbo sutarčių turinio ir darbuotojams nustatyto darbo užmokesčio dydžio pagrįstumo, o tik palygino darbuotojams nustatyto per mėnesį darbo užmokesčio dydį su tiems patiems darbuotojams sumokėtomis sumomis už automobilių nuomą ir vertino būtent pastarųjų sumų dydžio pagrįstumą. Paaiškino, kad Inspekcija apskaičiavo automobilių nuomos kainą vienai parai (dalinant 890 Lt sumą iš 30 mėnesio kalendorinių dienų), nes pareiškėja savo paskaičiavimuose, grįsdama mėnesinį nuomos kainos 890 Lt dydį, rodė būtent 30 dienų laikotarpį, nors vykstant šiam mokestiniam ginčui, pareiškėja pabrėždavo, kad automobilius naudojo tik darbo dienomis. Pareiškėja per laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. apskaičiavo 24030 Lt nuomos mokesčio. Pakartotinio patikrinimo metu Inspekcija apskaičiavo 11053 Lt nuomos mokesčio. Inspekcija skirtumą, tarp sutartyse numatytos, pareiškėjos išmokėtos nuomos sumos ir patikrinimo metu apskaičiuotos nuomos sumos, priskyrė pareiškėjos dirbančiųjų su darbo santykiais susijusioms apmokestinamoms pajamoms. Už laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. pareiškėjai papildomai apskaičiuota 12977 Lt darbo užmokesčio, kurį pareiškėja savo darbuotojams mokėjo kaip automobilių nuomą. Nuo šio darbo užmokesčio papildomai apskaičiuota 4282,41 Lt GPM. Nuo papildomai apskaičiuoto 4282,41 Lt GPM paskirta 1592 Lt šio mokesčio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuo patikrinimo metu apskaičiuotos automobilių nuomos 12977 Lt sumos, priskirtos pareiškėjos dirbančiųjų su darbo santykiais susijusioms apmokestinamoms pajamoms, buvo išskaičiusi ir sumokėjusi į biudžetą 1946,55 Lt GPM (15 proc.), pareiškėjai paskirta nuo priskaičiuoto trūkstamo mokesčio 2335,86 Lt (4282,41 -1946,55) bauda , t.y. vietoj Inspekcijos sprendime paskirtos 1285 Lt GPM baudos, pareiškėjai skirta 701 Lt GPM bauda. Nuo papildomai apskaičiuoto 12977 Lt darbo užmokesčio apskaičiuota 25,96 Lt įmokų į Garantinį fondą suma bei 5,80 Lt šių įmokų delspinigių bei paskirta (30 %) 8 Lt šių įmokų bauda. Nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto 12977 Lt darbo užmokesčio, pareiškėjai apskaičiuota 4412 Lt VSD įmokų bei paskirta dviguba šios sumos dydžio bauda, t. y. 8824 Lt.

Atsakovo atstovas Š. J. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais pagrindais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Inspekcija vykdydama Komisijos 2006-06-22 sprendimą Nr. S-286-(7-247/2006), pakartotinai patikrino UAB „Autotopus“ 2002-04-05 - 2005-01-31 laikotarpio mokesčių, kitų įstatymuose numatytų įmokų į biudžetą ir fondus apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą ir surašė 2006-09-25 patikrinimo aktą Nr. 07-06-32-62, kuriame dėl nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų papildomai apskaičiavo 4282,41 Lt Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), 528,44 Lt GPM delspinigių, 25,96 Lt įmokų į Garantinį fondą, 5,80 Lt šių įmokų delspinigių, 4412 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokų, 1946,55 Lt sumažino GPM nuo su darbo santykiais nesusijusių pajamų sumą. Inspekcija 2006-11-20 sprendimu Nr. (11.l-47)-SA-23 patvirtino šias patikrinimo akte apskaičiuotas sumas bei paskyrė (30 proc.) 1285 Lt GPM ir 8 Lt įmokų į Garantinį fondą baudas bei 8824 Lt VSD įmokų baudą (Mokestinė byla Nr. 6.11-05-(7-46/2007) b.l. 14-18). Atsakovas VMI 2007-02-09 sprendimu Nr. 69-34 nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2006-11-20 sprendimo Nr. (ll.l-47)-SA-23 nurodymą, tačiau pakeitė Inspekcijos 2006-11-20 sprendimo Nr. (1 l.l-47)-SA-23 dalį - vietoj nurodytos sumokėti į biudžetą 1285 Lt GPM baudos, paskyrė sumokėti 701 Lt GPM baudą (Mokestinė byla Nr. 6.11-05-(7-46/2007) b.l. 6-8).

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo 2007-02-09 sprendimo Nr. 69-34 ir jame pareiškėjui pritaikytų mokestinių sankcijų. Sprendime atsakovas konstatuoja, kad 2003 m. lapkričio – 2004 m. gruodžio mėnesiais pareiškėjas sudarymas automobilių nuomos sutartis su trimis savo darbuotojais minėtų nuomos sutarčių pagrindu faktiškai išmokėdavo jiems darbo užmokestį. Todėl sprendimu apmokestina dalį pareiškėjo darbuotojams išmokėtų pajamų kaip darbo užmokestį.

Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje apibrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas numato, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. To paties įstatymo 69 straipsnis detalizuoja šio principo taikymą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Nustatyta, kad ginčijamu atveju analizuodamas pareiškėjo sandorius mokesčių administratorius taikė turinio viršenybės prieš formą principą. Padaręs išvadą, kad pareiškėjo darbuotojų automobilių nuomos kaina neatitinka tikrosios rinkos kainos, mokesčių administratorius perskaičiavo automobilių nuomos mokestį pagal pareiškėjo kelionės lapuose nurodytas faktiškai važiuotas dienas ir skirtumą tarp sutartyse nurodytos, pareiškėjo išmokėtos nuomos sumos ir patikrinimo metu apskaičiuotosios, priskyrė pareiškėjo darbuotojų su darbo santykiais susijusiomis apmokestinamomis pajamoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindas analizuojant automobilių nuomos kainas buvo automobilių kelionės lapai (Mok. b.l. 30).

Teismas pažymi, kad būtina sąlyga teisingam turinio viršenybės prieš formą principo taikymui yra faktinių aplinkybių atskleidimas ir neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų atkuriamos iškreipiamos ar slepiamos aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, surinkimas. Šalių paaiškinimais ir byloje esančia medžiaga nustatyta, kad mokesčių administratorius atlikdamas mokestinį patikrinimą (Mok b.l. 29-35) nebandė nustatyti kurie įmonės darbuotojai ir kokiais tikslais naudojosi nuomojamais automobiliais, ar automobiliais buvo naudojamasi savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, neanalizavo kitų su faktine automobilių nuoma ir jų naudojimu nuomos laikotarpiu susijusių aplinkybių (kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prašymų dėl avansinio apmokėjimo už kuro sąnaudas ir kt.). Mokesčių administratorius daro išvadą, kad automobilių nuomos kainos neatitiko tikrosios rinkos kainos ir tokiomis kainomis įmonei buvo nuostolinga nuomotis automobilius iš darbuotojų, tačiau pareiškėjo mokestinėje byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius sudarytų su darbuotojais automobilių nuomos sutarčių kainas būtų lyginęs su rinkoje sutinkamomis nuomos kainomis pagal analogiškas sutarčių sąlygas. Mokesčių administratorius analizavo automobilių nuomos pelningumą trumpuoju laikotarpiu (t.y. pagal paskaičiuotą mėnesio nuomos mokesčio dydį), tačiau neanalizavo, ar tokia automobilių nuoma galėjo atsipirkti per visą laikotarpį, kuomet buvo nuomojami automobiliai, taip pat nebuvo analizuojamas tokios nuomos tikslingumas pagal nuvažiuotą kilometražą. Mokesčių administratorius priimdamas teisines pasekmes pareiškėjui sukėlusius sprendimus rėmėsi įmonės atliktų sandorių ekonominio efektyvumo analize, tačiau nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, ypač tų, kurios pagrįstų galutinę išvadą, kurios pagrindu buvo pritaikyta sankcija – su automobilių nuomą gautas pajamas priskirti su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Pastebėtina, kad vien tik formalus ekonominio efektyvumo faktoriaus vertinimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu atkuriant iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Galimas sąmoningas ar apsimestinis pareiškėjo neūkiškumas ar nemokėjimas efektyviai prognozuoti įmonės ekonominių poreikių, net ir įrodžius jo buvimo faktą, pats savaime neįrodo mokesčių įstatymus pažeidžiančios veiklos fakto. Tam būtina surinkti konkrečius ir neginčijamus faktinius įrodymus.

Byloje nustatyta, kad trys pareiškėjo darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys dirbo skirtingose pareigose (detalių vadybininkas, autošaltkalvis ir komercijos direktorius). Mokesčių administratorius dalį už automobilių nuomą išmokėtos pinigų sumos priskirdamas su darbo santykiais susijusioms pajamoms, neanalizavo šių pareigybių funkcijų, tuo metu darbo rinkoje nusistovėjusių darbo užmokesčio dydžių, darbuotojų pasiūlos Panevėžio mieste, kitų aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti, kad konstatuota mokestinė nauda yra susijusi būtent su darbo santykiais. Taip pat nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad minėtos nuomos sutartys buvo pasirašytos ne priimant darbuotojus į darbą. Darydamas išvadą, kad įmonė ginčijamu laikotarpiu turėjo pakankamai savų automobilių, todėl nebuvo tikslo jų nuomotis iš darbuotojų, mokesčių administratorius neatsižvelgė į faktą, kad įmonei priklausantys automobiliai buvo skirti nuomos paslaugoms teikti, o iš darbuotojų nuomojami automobiliai buvo nuomojami tikslu tenkinti įmonės vidines administracines funkcijas.

LR Civilinio kodekso 1.87 straipsnis numato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pažymėtina, kad norint paneigti nuomos sutartyse nurodytų sąlygų atitikimą tikrajam sutarties turiniui atsakovas turi įrodyti, jog darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas kaip nuompinigiai, t.y. kad nuomos sutartys yra apsimestinės, sudarytos kitam sandoriui pridengti. Atsakovas priimdamas 2007-02-09 sprendimą Nr. 69-34 pareiškėjo su darbuotojais sudarytų automobilių nuomos sutarčių dalies, kuriose automobilių nuomos kaina viršijo nuomos rinkos vertę, apsimestine nelaikė, tuo šias sutartis dalinai pripažindamas tinkamais ūkinę veiklą pagrindžiančiais dokumentais. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad dalis už automobilių nuomą išmokėtų pinigų buvo išmokama kaip darbo užmokestis. Pastebėtina, kad mokesčių administratorius darbo santykiams priskyrė tik tam tikrą nuompinigių dalį, jos dydį nustatydamas pagal jo skaičiavimais rinkos kainas atitinkančias sumas, tuo iš dalies pripažindamas tarp pareiškėjo ir jo darbuotojų susiklosčiusių nuomos santykių pagrįstumą ir teisėtumą. Atsakovas nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių turinio viršenybės prieš formą principo taikymą ginčijamu atveju. Nagrinėjamu atveju įrodinėjant, kad mokesčio mokėtojo nuomos sandoris buvo sudaromas turint tikslą gauti mokestinę naudą, nebuvo iki galo išnagrinėtos visos faktinės aplinkybės, nesurinkta pakankamai įrodymų, kad nuomos santykiai buvo apsimestiniai.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija, konstatuoja, kad mokesčių administratorius nepagrįstai paskaičiavo ginčijamas mokesčių nepriemokas, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-02-09 sprendimas Nr. 69-34 yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybės, neteisėtas, todėl naikintinas. Taip pat naikintinas ir šį sprendimą patvirtinantis Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007-04-18 sprendimas Nr. S-64-(7-46/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Autotopus“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-02-09 sprendimą Nr. 69-34.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007-04-18 sprendimą Nr. S-64-(7-46/2007).

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėLiudmila ZaborovskaEgidija Smalakienė