Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, vertėjai Danutei Jurčienei, kaltina­ma­jam H. B., jo gynėjui advo­katui Kazimierui Juknai, viešame teisiamajame posėdyje išna­gri­nė­jo baudžiamąją bylą, kurioje H. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Armėnijos Respublikoje, armėnas, Armėnijos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta Armėnijos Respublika, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo ko­dek­so 291 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis H. B. pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punkto reikalavimus, 2010 m. lapkričio 18 d. apie 18.40 val., Kybartų mieste, Vilkaviškio rajone, 10 D kvadrate, Kybartų užkardos saugomoje teritorijoje, geležinkelio bėgiais, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeidamas pasienio kontrolės punktą, neturėdamas asmens dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką.

Tuo padarė nusi­kals­ta­mą veiką, numatytą Baudžiamojo ko­dekso 291 str. 1 d.

Kaltinamasis H. B. kaltu prisipažino. Parodė, kad jis norėjo išvykti gyventi ir dirbti į Europą. Kad vykstant į Europos sąjungos šalis reikia turėti Šengeno šalių vizą žinojo, tačiau vizos neturėjo. Jis iš Armėnijos atvyko į Kaliningradą ir gyveno pas gimines. 2010 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Latvijos ambasadą Kaliningrade norėdamas gauti vizą, tačiau vizą išduoti jam atsisakė. Tuomet jis sugalvojo per valstybės sieną pereiti neteisėtai. Iš Černiševskio ėjo pėsčiomis geležinkeliu ir 2010 m. lapkričio 18 d. apie 18.40 val. ėjo geležinkelio bėgiais, peršoko tvorą ir ėjo toliau. Po to buvo sulaikytas pasieniečių. Kad perėjo valstybės sieną neteisėtai, jis suprato. Dėl padaryto gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu H. B. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje ir paaiškino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, apie ką buvo davęs parodymus (b.l. 25-29).

Liudytojo R. S. parodymais, iš kurių matyti, kad 2010-11-18 apie 18.30 val. tikslaus laiko nepamena, jis per Kybartų kelio postą iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vyko į Lietuvą. Kadangi Kybartų mieste buvo nuleista geležinkelio pervaža, jis sustojo. Tuomet prie jo automobilio priėjo tamsaus gymio, jam nepažįstamas vyras, kuris rusų kalba pasiteiravo kur yra traukinių stotis ir paprašė iki jos pavežti. Asmens nei vardo nei pavardės nežino. Pavežė jį iki autobusų stoties ir parodė kur eiti link traukinių stoties. Asmeniui išlipant privažiavo pasieniečiai ir pristatė į Kybartų užkardą. Kaip vėliau sužinojo, jo pavežtas asmuo buvo nelegaliai patekęs į Lietuvą, tačiau kada ir kur nežino (b.l. 21-22).

Liudytojo R. U. parodymais, iš kurių matyti, kad 2010-11-18 apie 18.45 val. suveikė signalizacinė sistema, kuri sumontuota nuo valstybės sienos iki geležinkelio PKP prieigų. Išvykus tikrinti signalizacinės sistemos, prie geležinkelio pervažos pastebėjo į baltos spalvos automobilį įsėdantį nenustatytą asmenį. Važiuojant paskui automobilį VW PASSAT valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė apie 18.55 val. J. Basanavičiaus gatvėje, prie autobusų stoties ir nustatė, kad automobilyje, vairuojamame R. S. gim. (duomenys neskelbtini) sėdėjo tamsaus gymio asmuo, kuris prisistatė Armėnijos piliečiu H. B., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas pilietis su savimi turėjo Armėnijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) be vizos. Pilietis paaiškino, kad į Lietuvą atvyko eidamas pėsčiomis geležinkelio tiltu iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (b.l. 24).

Iš 2010-11-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-11-18 apie 18.45 val. suveikė signalizacinė sistema, kuri sumontuota nuo valstybės sienos iki geležinkelio PKP prieigų. Išvykus tikrinti signalizacinės sistemos, prie geležinkelio pervažos buvo pastebėta, kad į baltos spalvos automobilį įsėdo nenustatytas asmuo. Važiuojant paskui automobilį VW PASSAT valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdžius 18.55 val. J. Basanavičiaus gatvėje, buvo nustatyta, kad automobilyje, vairuojamame R. S. sėdėjo tamsaus gymio asmuo, kuris prisistatė Armėnijos piliečiu H. B., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas pilietis su savimi turėjo Armėnijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) be vizos. Pilietis paaiškino, kad į Lietuvą atvyko eidamas pėsčiomis geležinkelio tiltu iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (b.l. 2).

Iš 2010-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad valstybės siena eina Lieponos upeliu per kurį yra gelžbetoninis tiltas, kuriuo eina geležinkelio bėgiai (b.l. 3-7).

Iš išrašo iš duomenų bazės „LR sienos kirtimai“, matyti, kad duomenų apie H. B. gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nėra (b.l. 52).

Iš 2010-11-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Armėnijos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas H. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra vizos, suteikiančios teisę pereiti valstybės sieną (b.l. 8-20).

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, kurie atitinka liudytojų paro­dy­mus, kitus bylos dokumentus. As­mens dokumento, tinkamo teisėtam valstybės sienos perė­ji­mui, H. B. neturėjo. To­dėl teis­mas sprendžia, kad jo kaltė padarius inkriminuotą nusi­kals­tamą veiką yra įrodyta.

H. B. perėjo išorinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdamas pa­sie­nio patikrinimo bei neturėdamas teisėtam sienos perėjimui patvirtinančių dokumentų, todėl jo veiks­mai teisingai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), neteistas. Teismas pripažįsta jo at­sakomybę leng­vinančia aplinkybe, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra. Neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jis išsituokęs, išlaiko 1 vaiką. At­sižvelgdamas į šias aplin­ky­bes ir nusikaltimo padarymo aplin­ky­bes ir paskatas, teismas spren­džia, kad kal­ti­na­ma­jam skirtina arešto bausmė, ku­rios trukmė nu­statytina mažesnė negu bausmės vidur­kis, artima baus­mės mi­ni­mu­mui (Baudžiamojo kodekso 61 str.).

H. B. buvo sulaikytas 2010 m. lapkričio 18 d. (b. l. 32), vėliau suimtas (b. l. 48-49). Skiriant arešto bausmę į bausmės laiką įs­kai­ty­ti­nas kal­ti­na­mo­jo su­lai­ky­me ir suėmime iš­būtas lai­kas (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 66 str.).

Kadangi kaltinamajam skirtinos arešto bausmės trukmė neviršys iš­bū­to sulaikyme ir suėmime lai­ko, pri­pažintina, kad H. B. baus­mę atliko. Šiomis aplinkybėmis kardomoji priemonė kal­ti­na­ma­jam – suė­mi­mas – panaikintina, pa­leidžiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje (Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dekso 309 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., teisėja

nusprendė:

H. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti 48 (keturiasdešimt aštuoniom) parom arešto.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaičius H. B. su­lai­ky­me ir su­ėmime išbūtą laiką – nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki šios dienos laiky­ti jį bausmę atlikusiu.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir H. B. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam – nuo nuos­pren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.