Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-06 · Administracinė byla Nr. I-2609-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-06
Bylos Nr.
I-2609-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00287-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2609-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00287-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 6 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui R. J.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3000 Eur neturtinės žalos (b.l.4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) jis buvo paskirtas atlikti bausmę į 8 būrį, į kurį jis atsisakė eiti gyventi 2015 m. gruodžio 22 d., nes tokį apsisprendimą lėmė labai rimtos priežastys, t. y. dėl sutuoktinės kaltės. Dėl to pareiškėjui Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.2746 buvo paskirta drausminė nuobauda, t. y. 15-ai parų jis buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Pataisos namų administracija, prieš priimdama nutarimą ir skirdama nuobaudą, privalėjo atlikti išsamų tyrimą, kurio metu turėjo paaiškėti ar pareiškėjo atisakymas gyventi paskirtame būryje buvo pagrįstas, ir tik tada skirti nuobaudą, tačiau to nepadarė. Paskirtos drausminės nuobaudos ir bausmės pasekmės buvo ypač skaudžios, nes atlikdamas nuobaudą baudos izoliatoriuje pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, skambinti, pasimatyti su artimaisiais, pirkti prekių, sportuoti, judėti, žiūrėti televizoriaus, žaisti stalo žaidimų, naudotis kompiuteriu ir kt. nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinę kančią, jautė pastovią prislėgtą emocijos būseną, orumo pažeminimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 8-10).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimui nuo 2015 m. gruodžio 23 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 2746 15-os parų laikotarpiui buvo patalpintas į baudos izoliatorių. Nuobaudą atliko kameroje Nr.22. Baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais ir kt. Pasivaikščiojimas gryname ore ribojamas iki 1 valandos (BVK 146 str. 2 d.).

Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.

Atsakovo nuomone, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas. Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 75 str. 7 d.), byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jam Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2746 buvo nepagrįstai paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu neteisėtais pareigūnų veiksmais buvo skiriama drausminė nuobauda. Nurodo, kad dėl rimtų priežasčių, t. y. sutuoktinės kaltės, negalėjo bausmės atlikti 8 būryje, todėl už administracijos nurodymų nevykdymą jam buvo skiriama drausminė nuobauda.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Marijampolės PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.317/1263 nutarta nuteistąjį R. J. uždaryti į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, nes jis 2015 m. gruodžio 22 d. atsisakė atlikti bausmę administracijos paskirtame būryje ir pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus (b. l. 13, 14).

Pareiškėjui R. J. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2746 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d. 17.00 val. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje ir pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus (b. l. 15, 16).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame būryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimą, o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atsisakęs vykdyti minėtą Marijampolės PN administracijos reikalavimą, būtų jį apskundęs BVK 143 straipsnio 8 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 09 01 iki 2016 03 01) nustatyta tvarka, numatančia, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą eiti gyventi į paskirtą būrį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nuobauda pareiškėjui už nurodytą pažeidimą paskirta pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Minėta, kad nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK (143, 183 straipsniai) ir jį įgyvendinančių teisės aktų, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas, t. y. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

Tuo tarpu iš pareiškėjo 2015 m. gruodžio 22 d. paaiškinimo Nr. 60/05-3055 dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį matyti, jog jo atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą iš esmės nebuvo siejamas su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui, o pagrįstas abstrakčiu teiginiu, kad priežastis jis yra nurodęs š. m. gruodžio 11 d. paaiškinime ir tos priežastys nėra išnykę (b. l. 74). Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame 8 būryje, 2016 m. sausio 8 d. buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr.36/06-11 „Dėl nuteistojo R. J. teisėtų administracijos nurodymų nevykdymo“ (b. l. 69-77). Tarnybinio tyrimo metu apklaustas pareiškėjas atsisakymo priežastimi nurodė, kad 8 būryje turi priešų, kuriuos įvardinti kategoriškais atsisakė, bei turi problemų dėl žmonos kaltės, kurios neva žinomos administracijos darbuotojams. Papildomai apklausus 8 būrio nuteistuosius, nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtame būryje, kad šiame būryje jis galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti ar kad kas nors jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtą (b. l. 70). Ir nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, jog jis 8 būryje turi problemų dėl sutuoktinės kaltės, ir prašė liudytoja apklausti sutuoktinę, tačiau liudytojos parodymai nagrinėjamu atveju esminės teisinės reikšmės, vertinant būtent pareiškėjo atsisakymą BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, neturi. Jau buvo paminėta, kad pareiškėjas laiku nepasinaudojo BVK numatytu pažeistų teisių gynybos būdu ir šiuo metu tokios galimybės nebeturi, o Taisyklių 205 punkto nuostatos skiriant Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2746 drausminę nuobaudą pareiškėjui nebuvo pažeistos.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 2746 nurodytą jam inkriminuotą bausmės atlikimo režimo pažeidimą, todėl nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Taigi nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, naudotis kompiuteriu, pasimatyti, pirkti prekių, žaisti stalo žaidimų, judėti, klausytis radijo ir kt.

BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje laiškų rašymas, skambinimas telefonu negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėta ir tai, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinę kančią, jautė pastovią prislėgtą emocijos būseną, orumo pažeminimą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialias Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 20, 21), kuriose nenurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios sveikatos ar psichinės sveikatos būklės jam atlikus paskirtą drausminę nuobaudą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė