Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ( toliau – LKT), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas LKT Šiaulių kalėjime (toliau – Šiaulių kalėjimas) pažeidžiat teisės aktų reikalavimus, nes: 1) nuo 7,49 iki 22,85 kv. m. ploto kamerose, kuriose jis buvo laikomas kartu su kitais nuo 1 iki 6 asmenų, jam nebuvo užtikrinamas vienam asmeniui priskirtinas minimalus nemažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas; 2) kamerų sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas jo privatumas, nes sanitarinio mazgo patalpa buvo atskirta tik 1,5 m aukščio užuolaida, pro kurią jausdavosi nemalonūs kvapai ir jos tarpus jį matydavo kiti kameroje esantys asmenys; 3) kamerų sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų, nes buvo mažesni nei leistinas 1,42 kv. m. ploto, be ventiliacijos, atviri (neatitverti iki kameros lubų įrengta pertvara, atitveriančia sanitarinį mazgą nuo kitu kameros patalpų), jų sienos, grindys nepadengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga ir kamerose sklisdavo tualetui būdingas nemalonus kvapas, kuriuo jis buvo priverstas kvėpuoti, o sanitariniame mazge pradėdavo veistis sveikatą žalojantis pelėsis, grybeliai; 4) jam priskirta lova yra per 20-30 metų senumo, aprūdijusi, trumpa, dėl ko kojos rėmėsi į lovos galo stipinus, teko miegoti susilenkus, nusidaužomos kojos, kartais susitrenkiama ir galva, paskausdavo nugarą ir kaklą, blogai išsimiegodavo, dėl dviaukštėse lovose neįrengtų kopetėlių jam tekdavo lipti per kito nuteistojo patalynę, dėl to kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais; 5) kameros baldai (stalas, taburetės, suoliukai) netikdavo Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų: stalai iš kelių lentų, nelygūs, aprūdiję, nepritaikyti 2 ir daugiau nuteistųjų naudojimui, suoliukai aprūdiję ir dėl to gadino rūbus, tekdavo laukti eilės pavalgyti, dėl ko maistas atšaldavo; 6) kamerose nebuvo užtikrinama higienos normas atitinkanti patalpos temperatūra bei ventiliacija, dėl ko ant kameros sienų kaupėsi drėgmė, pelėsis, grybelis. Kamerų patalpų temperatūra žiemą siekė tik 10-14 laipsnių šilumos, o vasarą – 35 laipsnius karščio. Kalėjimo administracija atsisakė jo prašymu išmatuoti kameros temperatūrą. Kamerų patalpos vėdinamos tik per langą. Dėl higienos normų neatitinkančios kamerų temperatūros, ventiliacijos, drėgmės, pelėsio ir grybelio: jam nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, karščiavimai; 7) kamerose nebuvo užtikrinamas higienos normas atitinkantis apšvietimas: natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas ir jų visai neapšvietė, langą užgožė grotos; kamerų langų stiklai nešvarūs, tačiau dėl uždėtų grotų jis pats negalėjo prieiti jų nusivalyti ir tokiu būdu palaikyti kameros patalpų švarą, o jo prašymai kalėjimo administracijai dėl langų išvalymo buvo atmetami; dirbtinis apšvietimas taip pat neatitiko higienos normų, nes šviestuvai netvarkingi, iš keleto lempų ne visos degė (perdegusios). Mano, jog dėl netinkamo kamerų apšvietimo jam pasireiškė sveikatos problemos, negalėjo skaityti knygų, nes labai išvargdavo, perštėjo akys, liejosi ar tapdavo neryškus vaizdas; 8) nesuteikdavo galimybės pasinaudoti dušu ir nusiprausti šiltu vandeniu po sporto užsiėmimų ir tokiu būdu nesuteikdavo galimybės jam palaikyti tinkamą asmens higieną, nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN) 30.6 punkte nustatyta, kad prie sporto salės turi būti dušas, 44 punkte – jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše ir neriboja prausimosi dažniau esant galimybei ir jo trukmės, o Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose (2006) valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punkte numatyta, jog turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma kiekvieną dieną, tačiau nerečiau kaip 2 kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai; 9) prausiantis dušuose neužtikrinamas privatumas, nes dušo kabinos įrengtos taip, jog, nors dušų kabinos pertvaromis ir atskirtos, tačiau konstrukciškai įrengti vienas prieš kitą ir neatskirti durimis ar užuolaidomis, todėl nuteistieji mato vieni kitus besiprausiančius ir, norėdami nusiskusti ar pasinaudoti muilu, nuogi turi eiti skustis prie poros dušo patalpoje esančių veidrodžių bei muilo dozatorių, kurie įrengti ne kiekvienoje dušo kabinoje, tačiau tik 1 ar 2 dušo patalpoje; 10) neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos – iškvietimo mygtukai, nepagrįstai teisinantis, jog kalėjimo patalpos negali būti rekonstruojamos įrengiant šią sistemą, nes yra saugoma kultūros vertybė; 11) neįrengti pasikalbėjimo su pareigūnais moduliai pagal kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą; 12) nebuvo užtikrintos sąlygos, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 126, 127 straipsnių nuostatas, galėtų ne mažiau kaip 8 ar 5 valandas per parą užsiimti prasminga nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, nes Šiaulių kalėjimo pareigūno buvo sudarytas užimtumo grafikas tik 1 valandos trukmės užimtumui 1-2 kartus per savaitę, kas kenkia jo gerovei, nes jis ištisomis paromis laikomas kameroje; 13) neišduodami spaudos periodiniai leidiniai, tokiu būdu izoliuojant jį ir suvaržant jo integraciją į visuomenę; 14) pažeidė jo BVK 45 straipsnyje reglamentuotą teisę atlikti religines apeigas – jis nebuvo nuvedamas pareigūnų į koplyčią, negalėjo pasimelsti, susitikti su kitais religinės bendruomenės nariais ir kunigu, dalyvauti apeigose; 15) Šiaulių kalėjimo administracija jam nesudarė galimybės įgyti profesiją; 16) nuteistųjų skambinimo ir pasikalbėjimo interneto telefonija patalpose pokalbių metu neužtikrinimas jo privatumas ir pokalbių neliečiamumas, nes pareigūnai mato kur skambinama bei pokalbius girdi tiek pareigūnai, tiek pat koridoriumi, kur įrengti taksofonai, praeinantys ar skambinimo kompiuterinės sistemos patalpose esantys kiti nuteistieji; 17) netvarkingi, be suoliukų pasivaikščiojimo kiemeliai ir pareiškėjui nebuvo užtikrinti tinkamos trukmės pasivaikščiojimai; 18) jo, kaip bausmę atliekančio kalėjimo režimo kalinimo sąlygomis, atžvilgiu Šiaulių kalėjime buvo taikoma negatyvi diskriminacija pagal jo gyvenamąją (bausmės atlikimo) vietą, jis buvo laikomas ženkliai blogesnėmis sąlygomis negu tai pačiai teisinei kategorijai ir tam pačiam teisniam režimui priskirti kiti nuteistieji, atliekantys bausmes kalėjimo režimo sąlygomis kituose Lietuvos kalėjimuose, kuriuose nuteistieji gali naudotis prižiūrėtojo iškvietimo sistema, pasikalbėjimo moduliais, kamerose naudotis spintelėmis, klausytis radijo taško, gauti spaudos, turi kamerose įrengtą atskirą higienišką tualetą su atskira ventiliaciją; 19) ilgiau nei 45 dienas buvo kalinimas vienutėje dėl nepertraukiamo drausminių nuobaudų ir saugumo priemonių taikymo; 20) pareigūnai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neinformavo pareiškėjo apie artimojo mirtį, dėl ko jis neteko galimybės laiku pateikti prašymą dėl trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos ribų suteikimo dėl artimojo giminaičio mirties (BVK 105 straipsnis); 21) nesuteikė pareiškėjui galimybės pasirinkti, kurioje pataisos įstaigoje atlikinėti bausmę ir neinformavo jo artimųjų apie pareiškėjo (nuteistojo) perkėlimą į kitą laisvės atėmimo vietą.