Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
1A-704-383-2011
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00351-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-704-383/2011

Teisėja Jūratė Petraškienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00351-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, nuteistajam M. S., vertėjai Žanetai Seliokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (J. J. sveikatos sutrikdymas) ir 145 str. 2 d. (J. J. bauginimas) ir jam paskirta bausmė:

- pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (J. J. sveikatos sutrikdymas) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant jį nuo 22 iki 6 val. būti namuose;

- pagal baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. (J. J. bauginimas) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, suimant M. S. teismo posėdžių salėje.

Priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, iš M. S., gim. 1962-03-18, 1170,77 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniasdešimt litų 77 ct) J. J. gydymo išlaidų; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (J. J. sveikatos sutrikdymas) už tai, kad jis 2010 m. balandžio 16 d. apie 04:30 valandą, apsvaigęs nuo alkoholio, Z. S. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), peiliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai J. J. į krūtinės sritį, tuo padarė jai krūtinės kairės pusės durtinę-pjautinę žaizdą, kuo nesunkiai sutrikdė J. J. sveikatą.

M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (J. J. bauginimas) už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki balandžio 23 d., būdamas Kauno mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, išsiuntė nukentėjusiajai J. J., buvusiai (duomenys neskelbtini), bauginančio turinio trumpąsias (SMS) žinutes į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją J. J..

Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, priimti naują nuosprendį – M. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 1 d. į BK 139 str. 1 d. ir taikyti BK 38 str. nuostatas, - susitaikymą su J. J., o pagal BK 145 str. 2 d. jį išteisinti. Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki baudžiamoji byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodoma, jog M. S. paskirta aiškiai per griežta bausmė, teismas nepakankamai ir netinkamai vertino nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, neatsižvelgė į nuteistojo ryšius, kas sudaro pagrindą teigti, jog buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir toks netinkamas baudžiamosios teisės normų taikymas lėmė neteisingos ir pernelyg griežtos bausmės parinkimą. Be to, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai vertino įrodymus, rėmėsi prielaidomis, todėl egzistuoja BPK 328 str. 1 ir 2 p. numatyti nuosprendžio pakeitimo pagrindai. M. S. pilnai prisipažino dėl J. J. sveikatos sutrikdymo, jis su ja susitaikė. Civilinio ieškinio J. J. nereiškia. Tačiau teismas netaikė BK 38 str. nuostatų, ir nepagrįstai neatleido M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 38 str. nuostatas. Be to, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė tyčia. Nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tik dėl neatsargumo, o ne tiesiogine tyčia. Tačiau teismas apsiribojo tik formaliu M. S. prisipažinimu, ir neatskleidė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų. Nėra nustatyta ir tiesioginės tyčios požymio, inkriminuojant M. S. BK 145 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Trumpųjų žinučių turinys, dėl ko nuteistas M. S., yra sunkiai suprantamas, dalis žodžių neturi lietuviško atitikmens, neaišku, kam žinutės yra adresuotos, jau nekalbant apie sistemingą bauginimą. Tačiau teismas konstatavo priešingai – kad šios žinutės sistemingai baugina J. J., naudojant psichinę prievartą. Byloje nebuvo nustatyta, iš kur buvo siųstos žinutės. Įtarime nurodytas tik Kauno miestas. Nėra nei vieno įrodymo, kad telefonai, iš kurių buvo siųstos bauginamo pobūdžio žinutės, priklausė ir šiais telefonais tuo laikotarpiu naudojosi M. S.. Nėra surinkta ir įrodymų, kad minėto turinio žinutes rašė būtent pats nuteistasis, o ne kitas asmuo. Todėl visos abejonės, ar M. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, turi būti aiškinamos jo naudai. Apylinkės teismas prielaidas, kad M. S. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 145 str. 2 d. požymių, nurodė kaip neginčijamus įrodymus, ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Be to, teismo šališkumą rodo M. S. paskirta bausmė. M. S. inkriminuotos veikos priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijos, straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tokia griežta laisvės atėmimo bausmė, kokia paskirta M. S., prieštarauja teisingumo principui. Nuteistasis Lietuvoje gyvena 10 metų, per visą šį laikotarpį įstatymų jis nepažeidė, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo vardu įregistruotą įmonę, kuri sėkmingai vykdo veiklą Lietuvoje, moka mokesčius, jis gauna pastovias pajamas. Būdamas izoliuotas, jis negali vadovauti savo įmonei. Nors jis yra išsituokęs, tačiau turi 4 nepilnamečius vaikus. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai paskyrė jam tokią griežtą bausmę. Teismas nesivadovavo BK 55 str., pagal kurį pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skiriama paprastai su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Be to, teismas netaikė BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo, ir nieko dėl to nemotyvavo. Bausmė turi būti proporcinga padarytam nusikaltimui, tačiau teismas į šį principą neatsižvelgė. Be to, teismo šališkumą rodo ir M. S. kardomosios priemonės pakeitimas, suimant jį teismo salėje. M. S. nepažeidė jam paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti, todėl jis suimtas nepagrįstai. Daroma išvada, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

M. S. gynėjo advokato skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai M. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir BK 145 str. 2 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnių sankcijas, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Teismas bausmę M. S. paskyrė, laikydamasis BK 54 str. įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pirmos instancijos teismas bausmės skyrimą motyvavo, atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė dvi nusikalstamas veikas - viena iš jų nesunkus nusikaltimas (J. J. sveikatos sutrikdymas), kita – apysunkis (J. J. bauginimas). Jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Sutrikdant J. J. sveikatą teismas nustatė vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Veikoje dėl J. J. bauginimo kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir kaltininko asmenybę - M. S. praeityje neteistas (2 t, b. l. 114), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą bei nedidelį chuliganizmą (2 t, b. l. 115), psichiatro ir priklausomybės ligų centro priežiūroje neįrašytas (2 t, b. l. 117, 120), kaltinamasis niekur nedirba, turi keturis nepilnamečius vaikus, tačiau kaip paaiškino pats, su jais negyvena. Buvusi kaltinamojo sutuoktinė R. S. nurodė, kad M. S. išlaikymo vaikams neteikia. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgė ir į liudytojų parodymus. Liudytoja R. S. nurodė, kad kaltinamasis yra konfliktiškas žmogus, paaiškino, kad jis paskutiniu metu grasina SMS žinutėmis ir jai. Nukentėjusioji J. J. nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu M. S. jai ir tolau grasina SMS žinutėmis. Toks kaltinamojo elgesys neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir parodo teismui, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo poelgių ir dėl jų nesigaili. Tai įvertinęs, dėl J. J. sistemingo bauginimo teismas M. S. paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, turi mažamečių vaikų, kuriems privalo teikti išlaikymą, todėl bausmės dydis parinko žemesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam dėl J. J. sveikatos sutrikdymo, atsižvelgė į tai, kad M. S. su nukentėjusiąja susitaikė, ir pagrįstai nusprendė, kad dėl šios veikos padarymo M. S. gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė. Ir parinko bausmės dydį, žemesnį už straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis. Paskirtąsias bausmes teismas teisingai subendrino, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskyrė galutinę 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę teisingai. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Švelninti ją įstatyminio pagrindo nėra.

Apeliantas prašo taikyti M. S. BK 38 str. nuostatas - susitaikymą su J. J., ir pagal BK 38 str.1 d. 4 p. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas pagrįstai netaikė M. S. atžvilgiu susitaikymo instituto. Teismas nenustatė visų būtinų BK 38 str. numatytų pagrindų, kad atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Nors M. S. M. S. prisipažino peiliu sužalojęs J., jis susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo ir su ja susitaikė, tačiau teismas nenustatė ketvirtos sąlygos, tai yra, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog M. S., 2010-04-16 sužalojęs J. J., tą pačią dieną pradėjo sistemingai bauginti J. J.. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes šias abi veikas padarė viena po kitos. Tai įvertinęs teismas nutarė, kad M. S. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ir toks teismo sprendimas yra teisingas.

Skunde prašoma M. S. išteisinti pagal BK 145 str. 2 d., teigiama, kad jis bauginamojo pobūdžio žinučių J. J. nesiuntė, ir nebuvo nustatyta tiesioginės tyčios požymio, inkriminuojant jam BK 145 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Argumentas nepagrįstas ir štai dėl ko. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. S. visgi siuntė tokio pobūdžio žinutes J. J.. Ji žinojo, kad telefonų numeriai, iš kurių buvo siunčiamos grasinančios žinutės, priklauso būtent M. S., vienas numeris iš pradžių buvo įvestas į jos telefoną, o iš kitų telefonų jis jai skambinęs. Ji neturėjo pagrindo netikėti jo grasinimais, kadangi jis peiliu sužalojo jos mamą, be to, grasinama buvo ne tik jai, bet ir jos draugui. Neblaivus M. S. buvo agresyvus. J. J. iš tikrųjų turėjo pagrindo bijoti M. S., kadangi grasinančios žinutės buvo pradėtos siųsti tą pačią dieną, kai buvo sužalota Jolitos mama. M. S. dėl grasinančio pobūdžio žinučių įrodyta ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų parodymais, netgi jo paties duotais parodymais, kita bylos medžiaga. Nustatyta, kad telefono kortelė numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio J. J. buvo siųstos SMS žinutės, buvo naudojama telefono aparate, kurio Imei numeris, (duomenys neskelbtini), tai yra tame pačiame telefono aparate, kuriame buvo naudojama ir kortelė su M. S. nurodytu jo kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (2 t.b.l.24). Kad telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas buvo M. S., patvirtina telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. S. išklotinės, iš kurių matyti, kad R. S. nuo 2010-02-01 iki 2010-05-01 su šiuo abonentu intensyviai bendravo. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. taip pat nurodžiusi, kad M. S. naudojosi tiek telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro pažymos matyti, kad telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 31 bei balandžio 1 d. buvo naudojamas telefono aparate, kurio Imei Nr. (duomenys neskelbtini), o 2010 m. balandžio 2-13 dienomis telefono aparate, kurio Imei (duomenys neskelbtini), tai yra tuose pačiuose telefono aparatuose, kuriuose buvo naudojamas ir kaip pats M. S. nurodė įtariamojo apklausos metu (2t.b.l.100) jam jau 3 savaites priklauso telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Visos trys SIM kortelės, iš kurių abonentų buvo grasinta J. J. (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010 m. balandžio mėnesį buvo naudojamos viename telefone (IMEI (duomenys neskelbtini)). Šių trijų abonentų Sim kortelės 2010 m. balandžio 2-23 dienomis buvo naudotos kitame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.55, 2t.b.l.32). Pastarajame telefono aparate taip pat buvo naudojamos ir Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kurių laikikliai rasti kratos pas M. S. namuose metu (2t.b.l.73-81, 88). Tokiu būdu nepagrįstas yra skundo argumentas, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad telefonai, iš kurių buvo siųstos bauginamo pobūdžio žinutės, priklausė ir šiais telefonais tuo laikotarpiu naudojosi M. S.. Tokiu būdu teisme ištirtų įrodymų visuma pagrindė, kad būtent M. S. siuntė J. J. kaltinime nurodytus bauginamojo pobūdžio SMS pranešimus. M. S. suvokė, kad savo veiksmais kelia nukentėjusiajai baimę dėl jos ir jos artimųjų gyvybės, sveikatos ir turto, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, ir to norėjo. Objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmens gyvybei ar turtui pavojingu būdu, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. BK 145 straipsnio 2 dalyje esanti „bauginimo“ sąvoka yra apibendrinamoji ir vertinamoji. Ši sąvoka sietina su šio straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardytais veikos objektyviosios pusės požymiais. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Grasinimui inkriminuoti pakanka, kad kaltininkas siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nukentėjusioji bijo kaltinamojo iki šiol. Be to, grasinamojo pobūdžio žinutės prasidėjo iš karto po to, kai buvo sužalota jos mama, todėl ji tikrai turėjo pagrįstą manymą, kad M. S. grasinimai bus realizuoti. Todėl BK 145 str. 2 d. numatyta veika M. S. inkriminuota pagrįstai.

Skunde nesutinkama ir su kitos nusikalstamos veikos kvalifikacija - nepagrįstai prašoma M. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 1 d. į BK 139 str. 1 d. BK 139 str. numatyta nusikalstama veika yra nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. O M. S. nuteistas už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ir tai padaryta teisingai. Pats nuteistasis pripažino, kad jis buvo neblaivus, labai susinervino, nes Ingrida buvo išjungusi telefoną, ir jos neradęs, iš pykčio smogė peiliu motinai. M. S., durdamas peiliu nukentėjusiai į kairę krūtinės pusę, suprato, kad bus sutrikdyta J. J. sveikata, ir to norėjo, todėl jo veika vertinama, kaip padaryta tiesiogine tyčia. Veikdamas tyčia M. S. padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. M. S., tyčia suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajai į krūtinę, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl jis atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Specialisto išvadoje Nr. G.1653/10(02) konstatuota, kad J. J. padarytas durtinis – pjautinis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Durdamas peiliu kitam asmeniui į krūtinę, kaltininkas negali nenumatyti pavojingų padarinių atsiradimo, negali jų nesuvokti. Tyčia M. S. veiksmuose nužudyti J. J. šioje byloje nenustatyta. Laikantis pozicijos, kad kaltininkas, suduodamas peiliu į krūtinės sritį, visada suvokia daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei ir dėl to numato, kad yra didelė tikimybė, jog nukentėjusysis mirs, nelogiška būtų daryti išvadą, kad jis veikė neatsargiai. Todėl šiuo atveju M. S. veika kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal padarinius.

Be to, apelianto nuomone, teismas netaikė BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo, ir nieko dėl to nemotyvavo. Šiuo klausimu pasisakytina tai, kad pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslų, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Kitaip tariant, teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Šiuo gi atveju M. S. veikė labai pavojingai kito asmens gyvybės atžvilgiu (dūris peiliu į krūtinę), kaltinamojo padaryti nusikaltimai susiję su fizinio smurto vartojimu bei grasinimu pavartoti fizinį smurtą, kaltinamasis nevertina kritiškai savo poelgių ir toliau grasina J. J., todėl teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliaciniame skunde keliamas kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo pagrįstumo klausimai nagrinėjami atskira baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka, suimtasis turi teisę apskųsti jam paskirtą kardomąją priemonę aukštesnės instancijos teisėjui. Kardomosios priemonės pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjimo dalykas apeliacinėje instancijoje, kuomet tikrinamas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas M. S. pripažino kaltu, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę ir pakeitė kardomąją priemonę griežtesne pagrįstai. BPK 307 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad teismas nuosprendžiu išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą. Kadangi M. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, tai apylinkės teismas pagrįstai nuosprendžiu pakeitė kardomąją priemonę į suėmimą.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

M. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas