Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-366-2012

Teisėjas Gytis Stasevičius Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00181-2011-4

Procesinio dokumento kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų A. D. ir K. R. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta daliniu sudėjimo būdu su Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta dešimt mėnesių 17 dienų trukmės laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta atlikti pataisos namuose;

K. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 187 str. 3 d. areštu trisdešimčiai parų; pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, skirtos pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., prie pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. paskirtos bausmės pridėta apėmimu būdu subendrintos bausmės dalis ir nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. R. nuteistas ir už tai, kad jis 2011 m. gegužės 21 d., apie 23.00 val., sudaužęs lango stiklą, įsibrovė į A. T. ir A. K. priklausantį namą, esantį Anykščių m., (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė A. T. ir A. K. priklausantį dujų balioną, kurio kaina 250 litų, o nuo dviejų viryklių pavogė 6 degiklius, kurių vieno vertė 10 litų, o bendra kaina 60 litų, padarydamas A. T. ir A. K. bendrą 310 litų turtinę žalą, bei tais pačiais veiksmais sudaužė A. T. ir A. K. priklausančio namo, esančio Anykščių m., (duomenys neskelbtini), lango stiklą, kurio vertė 100 litų, išlaužė namo duris, kurių vertė 100 litų, ir sugadino 200 Lt nedidelės vertės svetimą turtą.

A. D. ir K. R. nuteisti už tai, kad bendrai veikdami ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2011 m. liepos 16 d., apie 1.00 val., atsegę M. V. sodybos, esančios Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusio automobilio „VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tentą, iš jo pasikėsino pavogti svetimą, uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 60 litrų dyzelinio kuro, supilto į tris 20 litrų plastikinius bakus, kurio vieno litro kaina 4,33 Lt, o bendra vertė 259,87 Lt, 10 litrų plastikinę talpą su 10 litrų tepalų, kurių bendra vertė 193 litai, 10 litrų talpos plastikinę talpą su 10 litrų A-95 markės benzinu, kurio vieno litro kaina 4,68 Lt, o bendra vertė 46,80 Lt; viso kėsinosi pavogti uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio turto už 505,60 Lt, ir iš M. V. priklausančio ūkinio pastato kėsinosi pavogti sudedamą kėdutę, kurios kaina 30 litų, 4 meškeres, kurios vienos kaina 25 litai, o bendra vertė 100 litų, meškerę, kurios kaina 900 litai, 2 meškeres, kurios vienos kaina 200 litų, o bendra vertė 400 litų, dviratį, kurio kaina 50 litų; viso pasikėsino pavogti M. V. turto už bendrą 1480 litų sumą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti sodybos savininko M. V., kuris K. R. sulaikė, o A. D. pabėgo.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl A. D. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. D. neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo švelninti paskirtą bausmę ir bausmės vykdymą atidėti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. D. už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.).

Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį ir stadiją (padarytas vienas apysunkis nebaigtas tyčinis nusikaltimas), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (iš savanaudiškų paskatų), tinkamai įvertino A. D. asmenybę (psichiatro dispanserinėje įskaitoje neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, ankščiau teistas, turintis neišnykusį teistumą). Nustatęs atsakomybę lengvinančių (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančių (BK 60 str. 1 d. 1,9 p.) aplinkybių buvimą, nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų, teismas motyvuotai parinko laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Pažymėtina, jog apylinkės teismo buvo įvertinta ir tai, jog nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir reali turtinė žala nepadaryta, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikalstamas sumanymas neįgyvendintas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. D. valios – nukentėjusysis nutraukė kaltininkų veiksmus.

Apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 64 str. nuostatų, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikydamas įstatymo leidžiamą palankiausią apeliantui – dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdą, pridėjo tik dalį neatliktos bausmės. Tokiu būdu A. D. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta, yra teisinga, atitinka nuteistojo asmenybę.

Atsižvelgiant į tai, kad A. D. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigai, praėjus vos porai mėnesių, apylinkės teismas pagrįstai A. D., kaip recidyvistui, skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis dėl savo nusikalstamo elgesio išvadų nedaro ir BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytomis švelnesnėmis bausmėmis (bauda, areštu arba laisvės apribojimu) nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai ir įgyvendinta jos paskirtis. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis deklaratyviai žada pasitaisyti ir nebedaryti nusikaltimų, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. A. D. darydamas naują nusikaltimą turėjo suvokti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą ir iš to išplaukiančias dėsningas, neigiamas pasekmes.

Pagal LR BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. D. anksčiau teistas net keturis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusi teistumą. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą nėra pagrindo manyti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.

Dėl K. R. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu K. R. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą iš automobilio „VW Transporter“ atsegus mašinos kėbulo tentą ir ūkinio pastato), prašo jį išteisinti.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant apelianto K. R. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. Apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertintų įrodymų visuma: nuteistojo A. D., nukentėjusiojo M. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo (I t. 35-37 b.l.) ir kiti byloje esantys duomenys.

Apelianto teiginiai, jog jis buvo toks girtas, kad nebūtų įstengęs padaryti nusikaltimo, todėl į jokį turtą nesikėsino, atmestini kaip nepagrįsti. Iš nutarimo laikinai sulaikyti asmenį (I t. 58 b.l.) matyti, kad K. R. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje. Nukentėjusysis M. V. tiesiogiai nurodė K. R. kaip asmenį, kuris kėsinosi pagrobti jo turtą. 2011-07-16 apklausos protokole nukentėjusysis parodė, kad prie automobilio „VW Transporter“ pamatė stovintį vyriškį, kuris rankose laikė 7 meškeres, kurios ankščiau buvo sudėtos ūkiniame pastate (I t. 38 b.l.). Iš daiktų apžiūros protokole matyti, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo M. V. gyvenamojo namo kiemą, jame prie ūkinio pastato atidarytų durų ant žemės guli 7 įvairios meškerės (I t. 35-27 b.l.). Visos šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad K. R. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuteistojo neblaivumas vykdant nusikalstamą veiką neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam paskirta galutine dviejų metų laisvės atėmimo bausme, teigdamas, jog ji yra per griežta. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo argumentais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant BK 54 str. reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų bei kitų materialiųjų teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui K. R. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, teisingai nustatė jų dydį.

Skirdamas nuteistajam bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį ir stadiją (padarytas apysunkis baigtas nusikaltimas, tiesiogine iš anksto suplanuota tyčia; padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas; padarytas apysunkis tyčinis nebaigtas nusikaltimas), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (iš savanaudiškų paskatų), tinkamai įvertino kaltininko asmenybę (nedirbantis, psichiatro dispanserinėje įskaitoje neįrašytas, administracine tvarka nebaustas, ankščiau teistas, turintis neišnykusį teistumą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą (BK 59 str. 1 d. 2 p., BK 60 str. 1 d. 1,9 p.), ir nepažeisdamas BK 61 str. nuostatų, už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai.

Bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, esant idealiai nusikalstamų veikų (BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.) sutapčiai taikė bausmių apėmimą ir prie pagal BK 178 str. 2 d. 22 str. 1 d. paskirtos bausmės, taikant apeliantui palankiausią bausmių bendrinimo būdą – dalinio sudėjimo būdu, pridėjo tik keturių mėnesių dalį iš paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl skundžiamu nuosprendžiu tiek už atskiras nusikalstamas veikas K. R. paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.

Nuteistasis K. R. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo net devynis kartus (I t. 89-93 b.l.) teistas už nusikaltimus nuosavybei. Jo atžvilgiu buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet tai neužkirto kelio pakartotinų nusikalstamų veikų darymui. Toks K. R. elgesys rodo, kad jis nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir yra linkęs nusikalsti. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, bei teisingai jo atžvilgiu netaikė BK 75 str. nuostatų. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantas turi seną, 82 metų mamą, kurios nėra kam daugiau prižiūrėti, šiuo atveju negali būti laikoma išskirtine, suteikiančia pagrindą sušvelninti nuteistojo padėtį, ji egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu bei nesukliudė apeliantui daryti nusikalstamas veikas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos tinkamai, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistųjų A. D. ir K. R. apeliacinius skundus atmesti.