- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- I-10-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01728-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjai G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) darbo užmokesčio skirtumą, t. y. 21324,91 Lt, susidariusį tarp apskaičiuoto darbo užmokesčio ir išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 buvo privalu mokėti; 2) priteisti iš atsakovės įstatymo nustatyto dydžio – 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškino, kad ji STT tarnavo nuo 1998-01-05 kaip statutinė valstybės tarnautoja (pareigūnas). Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (toliau – ir Statutas) jos darbo užmokestį sudarė pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurie mokomi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Statuto nustatyta tvarka. Nuo 2005-09-01 ji buvo paskirta STT Administravimo valdybos Teisės skyriaus viršininko pavaduotoja (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15), o 2006-03-22 jai nustatyta tvarka buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija.
Pareiškėja tvirtino, kad pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų (inter alia statutinių) pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede. Iki 2009-05-01 jos pareiginės algos koeficientas (15 kategorija) buvo 7,8. Nuo 2009-05-01, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, VTĮ I priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTĮ 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu vėl buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, mažinimas palietė aukštesnės nei 10 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojus.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu konstatavo, kad VTĮ 1 priedas, kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai nuo 2009-05-01, VTĮ 1 priedas, kuriame buvo nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai nuo 2009-08-01 ir Statuto 30 str. 4 dalis tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai nuo 2009-08-01 – prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 str. 1 daliai, 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pagal tuo metu galiojusią Statuto 30 straipsnio redakciją pareiškėjai buvo skirtas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009-08-01 priedai už kvalifikacines kategorijas STT pareigūnams buvo sumažinti. Pareiškėjos vertinimu, buvo pažeista jos teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl atsakovė privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir sumažinto priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją dydžio. Pabrėžė, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė, todėl mano, kad turi būti taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (toliau – ir CK), ginančios kreditoriaus turtinius interesus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomai pažymėdama, kad prašo darbo užmokesčio nepriemoką priteisti už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-03-15 (atleidimo iš tarnybos data). Pažymėjo, kad iš šio laikotarpio išskaičiavus laikotarpį, kurį pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose, prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka susidaro už 2 m. 8 mėn., t. y. neviršija trejų metų ribos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pirmą kartą pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas 2009-05-01, įsigaliojus VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymui, kuriuo sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir 15 pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas sumažintas nuo 7,8 iki 7,6. 2009-08-01 įsigaliojus VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas antrą kartą, mažinant 11 ir aukštesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus – 15 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis sumažintas iki 7,41. Šio įstatymo 4 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareiginės algos koeficiento mažinimas galios iki 2010-12-31, bet koeficiento mažinimas buvo pratęsiamas ir numatytas iki 2013-09-30. Sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjai tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai.
Nurodė, kad pagal Statuto 30 str. 4 dalį (redakcija iki 2009-07-31) STT pareigūnams priedas pagal VTĮ už pirmą kvalifikacinę kategoriją sudarė 45 procentus pareiginės algos. 2009-07-17 priėmus Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, nuo 2009-08-01 STT pareigūnams priedas pagal VTĮ pirmą kvalifikacinę kategoriją buvo sumažintas iki 30 procentų. Šio įstatymo 3 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedo už pirmą kvalifikacinę kategoriją sumažinimas galios iki 2010-12-31, o vėlesniais pakeitimais nustatyta, kad galios iki 2013-09-30.
Atsakovė pabrėžė, kad mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi STT galėtų pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio skirtumą – 21324,91 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2009-05-01 sumažinus pareiginės algos koeficientą ir laikotarpiu nuo 2009-08-01 sumažinus priedą už pirmą kvalifikacinę kategoriją.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Pareiškėjos reikalavimą dėl palūkanų priteisimo vertino kaip išvestinį iš reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Nurodė, kad jei darbo užmokestis valstybės tarnautojui apskaičiuojamas vadovaujantis apskaičiavimo metu galiojančiais teisės aktais, tačiau vėliau paaiškėja, kad šie aktai prieštaravo Konstitucijai, šiuo atveju dėl ne viso darbo užmokesčio valstybės tarnautojui sumokėjimo jį mokančio asmens kaltės nėra, todėl palūkanos nepriteisiamos.
Teismo posėdyje atsakovės STT atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad STT direktoriaus 2005-08-11 įsakymu Nr. P-141 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų perkėlimo į kitas pareigas“ G. M. 2005-09-01 buvo perkelta į Administravimo valdybos Teisės skyriaus viršininko pavaduotojos (A lygis, 15 kategorija) pareigas (b. l. 176).
STT direktoriaus 2006-03-22 įsakymu Nr. P-84 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ pareiškėjai buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija (b. l. 177).
Pagal teismui pateiktą 2013-09-03 pažymą Nr. 14-61, atsižvelgiant į visus pareiškėjai darbo užmokesčio priskaičiavimui reikšmingus duomenis (atostogų, nedarbingumo laikotarpius, apmokėjimą už darbą naktį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis) matyti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013 m. kovo mėn. susidarė 21324,91 Lt darbo užmokesčio nepriemoka (b. l. 167–168). Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos dydžio nėra.
Pagal DK 27 str. 1 dalį ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
DK 27 str. 2 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Be to, ieškinio senačiai taikomos CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 str. 5 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nereglamentuoja terminų, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokio termino nenustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. DK 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu DK 27 str. 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo (2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-638/2005, LVAT biuletenis Nr. 8, 2005, p. 316-329).
Kadangi pareiškėja į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdama terminų – 2010-06-09, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti, teismas konstatuoja, kad pareiškėja turi teisę teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo.
DK 301 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Į bylą pateikta STT pažyma patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. (1 m. 2 mėn.) nedirbo, nes, kaip posėdžio metu pareiškėja nurodė, buvo vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjos prašoma priteisti suma – 21324,91 Lt susidarė už 2 m. 8 mėn., t. y. neviršija trejų metų (b. l. 167–168).
STT pareigūno darbo užmokestis yra mokamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka.
Pagal 2003-04-01 įstatymu Nr. IX-1409 patvirtinto Statuto 30 str. 1 dalį STT pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos.
Pagal VTĮ (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1689 redakcija (nuo 2009-02-01 iki 2009-05-01)) 1 priedą pareiginės algos koeficientas (16 kategorija) buvo 7,8.
Pagal VTĮ (2009-04-23 įstatymo redakcija (nuo 2009-05-01)) 1 priedą pareiginės algos koeficientas (15 kategorija) buvo 7,6.
Pagal VTĮ (2009-07-17 įstatymo Nr. XI-363 redakcija (nuo 2009-08-01)) 1 priedą pareiginės algos koeficientas (15 kategorija) buvo 7,41.
Pagal Statuto 30 str. 4 dalį (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1620 redakcija (nuo 2008-07-01 iki 2009-08-01)) STT pareigūnams priedas pagal VTĮ už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudarė 45 procentus pareiginės algos.
Pagal Statuto 30 str. dalį (2009-07-17 įstatymo Nr. XI-364 redakcija (nuo 2009-08-01)) STT pareigūnams priedas pagal VTĮ už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudarė 30 procentų pareiginės algos.
Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino, kad: Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin„ 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
STT statuto 30 str. 4 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3919) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;
STT statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 str. 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3919; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4303; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7034; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7997) prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsniui, 48 str. 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2008-12-19 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatyme Nr. XI-85 nustatyta, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 Lt.
2009-07-17 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo, įstatyme Nr. XI-360 nustatyta, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 yra 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 Lt.
2009-12-02 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatyme Nr. XI-515 nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos į (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 Lt.
2010-06-30 Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatyme Nr. XI-942 nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2011 metais – 450 Lt.
Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį atsakovas – tai institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškė reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo STT, t. y. institucijai, kuri ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjos darbdavys bei mokėjo pareiškėjai darbo užmokestį.
LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010-06-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, kt.) ne kartą pažymėta, kad ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbą) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose nustatytas socialines garantijas. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-09 administracinėje byloje Nr. A-520-1788/2013 pažymėjo, kad nors pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimo klausimus, t. y. pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė Kauno miesto savivaldybės administracijai mokant pareiškėjui darbo užmokestį teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 dalies (2009 m. liepos 17 d. redakcija), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo (2009 m. liepos 17 d. redakcijos) nuostatas bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 str. ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) nuostatos, tačiau šioje byloje nėra keliamas žalos atlyginimo klausimas, o sprendžiama dėl reikalavimo priteisti ginčo laikotarpiu neteisėtai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.
Teismas, įvertinęs nuoseklią LVAT praktiką, daro išvadą, kad darbo užmokesčio nepriemoka priteisiama iš STT. Kaip jau buvo minėta, pateikta atsakovės pažyma patvirtina, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-03-15 (išskyrus laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2013 m. sausio mėn.) susidarė 21324,91 Lt darbo užmokesčio nepriemoka, kuri priteistina iš STT.
Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti įstatymo nustatyto dydžio 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pabrėžė, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė, todėl, pareiškėjos vertinimu, turi būti taikomos ir CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus.
Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybės pareigūno atlyginimo dalį plačiąja prasme kyla iš darbo (tarnybos), o ne civilinių teisinių santykių, todėl šiuo atveju Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatyto dydžio palūkanų priteisimą skolininkui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, netaikytinos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009; 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-40/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-22/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas priteisti įstatymo nustatyto dydžio 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos G. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. M. iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 21324,91 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis litus 91 ct) valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką (iki mokesčių) už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2011-11-30 ir už laikotarpį nuo 2013-02-01 iki 2013-03-15.
Kitoje dalyje pareiškėjos G. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.