Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė Vida Žerlauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui A. S. procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Byla išnagrinėta rašytiniame teismo posėdyje, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta bylos šalims, Valstybės įmonei Registrų centrui. Iki teismo posėdžio papildomų rašytinių paaiškinimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini) ir B. S., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. E. S. ir B. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Salantų rajono CBAĮB. Skuodo rajono notarų biuras pareiškėjui 1999 m. vasario 25 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 860) piniginiam indėliui su procentais, laikytam LTB Skuodo skyriaus Mosėdžio poskyryje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat valstybės taikomai kompensacijai už indelius, buvusius LTB Skuodo skyriaus Mosėdžio poskyryje, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono notarų biuro notarė Vida Žerlauskienė išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 1643) žemės sklypams: 0,3200 ha, 0,1500 ha, 0,3500 ha ir 09600 ha, esantiems (duomenys neskelbtini) kurie įregistruoti ieškovo, A. S., vardu, remiantis išduotu papildomu paveldėjimo teisės liudijimu. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas kitam E. S. palikimą sudarančiam turtui: gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini) ieškovui, neišduotas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad B. S. mirė (duomenys neskelbtini) Jo palikimą pagal testamentą priėmė jo sūnus A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarė S. N. 2005 m. balandžio 15 d. išdavė A. S. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 1-1365). Nustatyta, kad gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, 1980 m. kovo 25 d. sutartimi įgyti (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti E. S. vardu. B. S. ir E. S. santuoka nutraukta nebuvo, tačiau ieškovo teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvai negyveno kartu, nes B. S. paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika ir apibendrinant išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

7. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovo motina (duomenys neskelbtini), esančius statinius įsigijo asmeninėmis lėšomis ir valdė kaip asmeninę nuosavybę. Ieškovas jo nurodomas aplinkybes, grindžia tuo, kad jo motina įgijo turtą savo asmeninėmis lėšomis, sumokėjo 4000 rublių, sutaupytų iš darbo užmokesčio ir kompensacijos už nukeltus pastatus ir želdinius. Ieškovo motina su jos sutuoktiniu nuo 1969 m. (duomenys neskelbtini) nepalaikė jokio tarpusavio ryšio, netvarkė bendrai reikalų, neturėjo jokių bendrų poreikių ir interesų. Iš byloje pateiktų Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Skuodo rajono Notėnų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomų (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982, 1983-1985, 1986-1990 m. ūkinių knygų išrašų, nurodytų duomenų apie E. S. šeimą ir turėtą turtą, matyti, kad E. S. Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaime gyveno su ieškovu, sūnumi A. S. ir dukra A. S..

8. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo tėvas B. S. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) būtų reiškęs turtinius reikalavimus į ieškovės įgytą nekilnojamą turtą esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo sandorio dalyvis jį įgyjant. Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti mamos E. S. vardu.

9. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, byloje nėra kitų duomenų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus faktus. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nurodytų duomenų visuma apie turto naudojimo pobūdį, turto įsigijimo laiką, pagrindą ir aplinkybes, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ginčo turtą ieškovo motina E. S. buvo įgijusi ir valdė, kaip asmeninę nuosavybę, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas (CK 3.88 straipsnis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl nekilnojamo turto ieškovui pretenzijų niekada nereiškė, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Konstatuoti nesąžiningą atsakovo elgesį nėra pagrindo, jo procesinis elgesys buvo tinkamas, byloje nagrinėjamu atveju jo negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi (taip pat ir procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. S. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.