Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorė 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ADP1-593 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) atleido pareiškėją iš pareigų, už tai, kad tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, buvo neblaivus tuo pakenkdamas Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui, diskreditavo valstybės tarnyba ir padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Todėl nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

11. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, tinkamai jos pagrįstos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėjas nurodytu laiku darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus (nors skunde teigė, jog tokia jo būsena galėjo būti iš vakaro vartojant alkoholinius gėrimus), nes kaip jau minėta aukščiau, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2020 m. spalio 4 d. Departamente, 14.53 val. Smolensko g, 15, Vilnius, alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510,, pareiškėjui nustatė 0,70 promilių girtumą, vadovaujantis VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2020 m. spalio 4 d. 14.53 val. iki darbo laiko pabaigos ir surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas.

12. Tačiau ginčas kyla dėl to, ar paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui (ne per griežta), ar yra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

13. 4LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams. (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

14. VTĮ 33 straipsnio 4 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibūdinimas yra pateiktas Įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje - šiurkščiu pažeidimu laikomas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybes tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybes ir savivaldybes institucijos ir įstaigos autoritetą. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Aprašas, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

16. Atsakomybė už buvimą neblaivaus tarnyboje gali būti taikoma tada, kai nustatoma papildoma aplinkybė, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tarnyboje, savo darbo vietoje buvo neblaivus, vadinasi, padarė tarnybinį nusižengimą, nes valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

17. Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju įstaigos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, nes pareiškėjo darbas susijęs su klientų aptarnavimu, pas jį lankosi žmonės įvairiais klausimais, jis bendrauja su kitais Departamento darbuotojais. Tokių pareigų vykdymas esant pastebimai neblaivaus gali įžeisti paslaugų besikreipiančio asmens, ar kito valstybės tarnautojo (atliekančio kitokias pareigas) orumą ir diskredituoti įstaigą.

18. Pareiškėjas suvokė, jog jis tarnyboje neblaivus, t. y. šių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 5.20 punktą, kuris numato, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, nebūti apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų; taip pat 15.1 punktą - elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal tai sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos sistemą ir pareigūnus; 15.3 punktą, kuris įpareigoja privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija; vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ADl-70 ,,Dėl vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" 4 punktą, kuriame numatyta, kad ,,darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų ar toksinių medžiagų. Be to, pareiškėjas, pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Darbo metu būdamas neblaivus prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į Departamento veiklą, kenkė jos reputacijai, autoritetui (esant pareiškėjui, kuris turi būti pavyzdžiu kitiems asmenims, darbe neblaiviam, ką tuomet galima manyti apie kitus Departamento darbuotojus). Kaip yra pažymėjęs LVAT, darbo metu buvimas neblaivaus savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (LVAT administracinėje byloje A822-573/2009). Todėl, toks valstybės tarnautojo elgesys pats savaime žemina ne tik įstaigos, kurioje jis dirba, bet ir valstybinės sistemos autoritetą, todėl pareiškėjo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Taigi atsakovas, nustatęs Valstybės tarnybos 33 straipsnio 4 dalyje nustatytą atleidimo pagrindą, pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

19. Pareiškėjo argumentai, kad jis nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, bendravo tiriant tarnybinį nusižengimą, darbo metu tarnybinio automobilio nenaudojo, šaunamojo ginklo neturėjo, tarnybinės uniformos nedėvėjo, su pašaliniais asmenimis nebendravo, Departamento įvaizdžiui, jo autoritetui nepakenkė, vertintini kaip mėginimas išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tokį pareiškėjo elgesį buvo informuota visuomenė internetiniame puslapyje https://www, diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/nuo-budejimo-nusalintas-neblaivus-aplinkos-apsaugos-deparatmento-988790|(2020-10-04publikuotas straipsnis su antrašte „Nuo budėjimo nušalintas neblaivus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas“ ir internetiniame puslapyje lrttps://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/l0/04/news/i-darba-atejo-girtas-nusalintas-neblaivus-aplinkos-apsaugos-departamento-darbuotojas-165699(2020-10-04)publikuotas straipsnis su antrašte „Į darbą atėjo girtas: nušalintas neblaivus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas“. Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigūno galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Visuomenė mano, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

20. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais būtų ribojama tokia valstybės tarnautojų su valstybės tarnyba nesusijusi veikla – kitas darbas (verslas), taip pat politinė, visuomeninė veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir valstybės tarnautojų privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas valstybės tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, trukdytų valstybės tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenktų valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, jas diskredituotų.

21. LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl tarnybinių ginčų, yra konstatavęs, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė - sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, LVAT administracinėse bylose Nr. A520-2635-2012; Nr. A552-2748-2012, Nr. A520-971-2013).

22. Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai, anksčiau jokių nuobaudų neturėjo, visas paskirtas užduotis atlikdavo gerai ir laiku, tarnyboje buvo iniciatyvus, todėl atleidimas iš tarnybos negali būti laikomas teisinga ir proporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas darbo vietoje buvo neblaivus, dėl to nušalintas nuo tarnybos, apie tai informuota visuomenė per masines informacijos priemones, neįtakoja padaryto nusižengimo ir nusižengimu padarytos žalos bei vertintini tik kaip pareiškėją charakterizuojanti medžiaga. Pareiškėjo sunkinanti aplinkybė yra tai, jog padarytu nusižengimu pažeistas viešasis interesas.

23. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad yra aktuali praktika Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo M. S. atvejis, kuomet jis neblaivus vairavo automobilį, teisėjui buvo skirtas griežtas papeikimas, o ne atleidimas, įtakos šiam ginčui neturi, nes kiekviena byla yra individuali.

24. Pažymėtina, kad LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo Įsakymo ir Išvados turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

25. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Aprašo reikalavimų ir terminų Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2020 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. ADP1-593, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

26. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas negali būti grąžintas į Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto pareigas.

27. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.