Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-331-331/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: eI3-331-331/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00302-2019-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui
Suinteresuotas asmuo: VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-331-331/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00302-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 14.10; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atsovei D. G.,atsakovo atstovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuotas asmuo VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 388 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio (toliau – ir Poskyris) 2018 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą Nr. M-7 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjai priskaičiuoto 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2015 metais.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 388.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėja, vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2015 m. spalio 1 d. sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/15/094 pagrindu, buvo pavedusi kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” (toliau – Organizacija, PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-6563 (toliau - Patvirtinimas). Šis Organizacijos išduotas Patvirtinimas patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2015 m. realizavo savo teisę į jai priklausančią mokestinę lengvatą. Pareiškėja gavo 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau - Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytą Patvirtinimą. Departamento Poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė pastabas ir argumentavo, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau - ir Mokestis) sumą.

2.2. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatų, kadangi šis administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Sprendime nurodoma, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl pareiškėjai atsirado mokestinė prievolė - apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį už 2015 m. Ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas iš to neturi ir negali kilti neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikintas pareiškėjai Organizacijos išduotas Patvirtinimas, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą nėra pareiškėjos neteisėtu veiksmu ar kaltės. Sprendimu pareiškėja įpareigojama antrą kartą sumokėti į jau sumokėtą faktinio atliekų tvarkymo kainą, t. y. pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Sprendime ir Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD sprendimu pareiškėja turėjo įvykdyti mokestinę prievolę - apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį, tikslinant deklaracijas, tačiau deklaracijų nepatikslino ir Mokesčio nesumokėjo. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus RAAD raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 buvo informuota, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai, taip pat pareiškėjos buvo prašyta iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir susimokėti Mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konkrečiu atveju yra išaiškinęs, kad Vilniaus RAAD sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, todėl tiek Sprendime, tiek ir Patikrinimo akte daromos nepagrįstos ir neteisėtos išvados. Pareiškėja pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi pareiškėjos pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai.

2.3. Kaip ir nurodo pats Departamentas skundžiamame Sprendime, pareiškėjai mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį atsirado dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos išrašytą Patvirtinimą pareiškėjai. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuris buvo pagrindas skundžiamo Sprendimo priėmimui, šiuo metu yra apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. el-142-789/2019. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo pagrindu buvę kiti Vilniaus RAAD sprendimai panaikinti UAB “Metrail” išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, taip pat yra apskųsti teismui ir administracinės bylos dėl jų teisėtumo nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurios Vilniaus RAAD prašymu sustabdytos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų / nepadarytų teisės aktų pažeidimų (nusikaltimų), juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB “Metrail” Organizacijai išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose. Nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti. Taip pat nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra panaikinti. Įmonė sumokėjusi Mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai pareiškėja Sprendimo pagrindu verčiama sumokėti Mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Vilniaus RAAD sprendimas ir jį sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme (t. y. sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas). Iš Organizacijos skunde dėl Vilniaus VRAAD Sprendimo neteisėtumo, matyti, kad Organizacija šio administracinio akto negaliojimą grindžia visais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. nurodytais pagrindais, t. y. Organizacijos įsitikinimu, Vilniaus RAAD sprendimas: 1) yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.); 2) yra neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.); 3) yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.); 4) yra neteisėtas, nes poveikio priemonės buvo pritaikytos nesant kaltės ir neteisėtų veiksmų (ABTĮ 91 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtą, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu, todėl Sprendimas naikintinas.

Šalies argumentai

2.4. Pareiškėja pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nutarties 106 punkte pažymėjo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Bendrovė nesutinka su tokia LVAT išvada, nes LVAT nutartimi buvo panaikintas Vilniaus RAAD sprendimas dalyje dėl patvirtinimų, kurie PTO buvo išduoti gamintojams/importuotojams pasibaigus 2013-2015 mokestiniams metams. Tai reiškia, kad judriniai faktai - atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų paskirstymas įvyko 2014-2016 metų laikotarpiu. Tuo tarpu Aprašas, kurio pagrindu Vilniaus RAAD priėmė sprendimą ir LVAT motyvuoja savo nutartį įsigaliojo tik nuo 2017 metų vasario 15 dienos. Vadinasi teisinio poveikio priemonė buvo pritaikyta tik vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu, kas akivaizdžiai pažeidžia lex retro non agit principą. Taip pat tokia LVAT nutartimi pažeidžiamas ūkio subjektų priežiūros minimalios administracinės naštos principas, įtvirtintas Sprendimo priėmimo metu galiojusiame Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje ir nustatantis, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą; poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu (ultima ratio) poveikio priemonės yra proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai.

2.5. Bylos kontekste aktualu tai, ką LVAT pažymėjo nutarties 128 punkte, pasisakydamas kad byloje nesprendžiamas gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, o vertinamas Vilniaus RAAD sprendimo, kuriuo patvirtinus Patikrinimo aktą atitinkami VšĮ „PTO“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti išduotais neteisėtai ir negaliojančiais, teisėtumas bei pagrįstumas. Atitinkamai, tik šioje individualioje byloje turi būti įvertintas Bendrovės apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą klausimas, patvirtinant, kad Bendrovė 2015 metais teisėtai pasinaudojo teise į mokesčio už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis lengvatą. Kaip nurodyta Bendrovės 2019 m. sausio 10 d. skunde, 2017 m. gruodžio 27 d. Bendrovė gavo Vilniaus RAAD pranešimą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD sprendimu Bendrovei išrašytas PTO Patvirtinimas yra laikomas netekusiu galios. Departamento Poskyris atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pateikė pastabas su prašymu netvirtinti Patikrinimo akto. Tačiau Departamentas į pastabas neatsižvelgė ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir patvirtino mokėtiną 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Departamento ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis apie Bendrovės padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y.: patikrinimą atlikusi institucija iš viso netyrė Bendrovės faktinės veiklos, susijusios su pareigų, kylančių jai, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojui. Bendrovė, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2015 m. spalio 1 d. sudarė su PTO kaip kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/15/094, kurios pagrindu PTO buvo pavesta vykdyti Bendrovei nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. PTO, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo Bendrovės pakuočių atliekų tvarkymą ir išdavė Bendrovei 1.145 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001- 5513-6563 (toliau - Patvirtinimas). PTO išduotas Patvirtinimas patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis juo Bendrovė 2015 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Ginčijamu Sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovės teisė į lengvatą panaikinta, nes panaikintas PTO patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001 -5513-6563, kuris išrašytas remiantis UAB “Metrail” 2015 m. birželio 3 d. dokumentu Nr. 1514VI0008-4994-5513. Tačiau neįvertinta, tai, kad UAB „Metrail" dar 2015 m. liepos 21 d. išbraukta iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo, tuo tarpu Bendrovė buvo įregistruota tik 2015 m. rugsėjo 21 d. Atitinkamai, nesuprantama kaip Departamentas galėjo ginčijamu Sprendimu nustatyti, kad Bendrovei PTO patvirtinimas buvo išduotas UAB „Metrail“ 2015 m. birželio 3 d. dokumento Nr. 1514VI008-4994-5513 pagrindu. Taip pat Departamentas patikrinimo metu apkritai netikrino, ar Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme ir kitų teisės aktų jai nustatytų pareigų. Ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi Bendrovė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Bendrovė pažymi, kad dėl to, jog Sprendimu buvo panaikintas Bendrovei PTO išduotas Patvirtinimas, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai PTO, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Bendrovės, nei PTO - Bendrovės sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nepaisant to, Departamentas ginčijamu Sprendimu Bendrovei nustatė antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors Bendrovė jau buvo sumokėjusi mokestį už atliekų sutvarkymą. Departamento siekis, kad Bendrovė antrą kartą sumokėtų daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, kad Bendrovei yra skiriama sankcija ir taikoma atsakomybė, nesant jos kaltės. Bendrovė nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų, o teisės aktų pažeidimus galimai padarė UAB „Metrail“, su kuriuo Bendrovė neturi ir neturėjo jokių teisinių santykių.

2.6. LVAT byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus RAAD PTO patikrinimą už 2013-2015 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo patikrinimas atliekamas už praėjusius metus ir pradedamas ne anksčiau kaip Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytam Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikimo terminui pasibaigus. Pasibaigus 2015 metų mokestiniam laikotarpiui, PTO pažeidimai iki atitinkamai 2016 metų liepos 1 d. nustatyti nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik Bendrovei pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui. Bendrovei skundžiamu Sprendimu mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus beveik trejiems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Bendrovė, neturėjo nei teisės nei pareigos kontroliuoti atliekų tvarkytojų veiklos ar jų išduodamų dokumentų teisėtumo ar pagrįstumo. Net ir norėdama atlikti tam tikrą atliekų tvarkytojų ar organizacijų priežiūrą ar kontrolę Bendrovė kaip gamintojas ir privatus juridinis asmuo neturėjo ir neturi tam jokių priemonių ar teisių. Priešingai įstatyminė pareiga vykdyti atliekų tvarkytojų ir organizacijų priežiūrą ir kontrolę yra išskirtinai pavesta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Šiuo konkrečiu atveju, Bendrovė, pasinaudodama teisę į mokesčio lengvatą neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo abejoti tiek UAB „Metrai“, tiek PTO vykdoma veikla, tiek jų išduodamų dokumentų teisėtumu. Bendrovei, kuri veikė teisėtai ir sąžiningai negali būti perkeliamos PTO ar UAB „Metrail“ galimai netinkamos veiklos vykdymo pasekmės, nes tai nesuderinama su pamatiniais teisinės valstybės principais. Byloje jokių duomenų apie Bendrovės ar PTO neteisėtus veiksmus, sudariusius galimybę Bendrovei pasinaudoti mokestine lengvata, nėra. Patikrinimo akte tokie pažeidimai nekonstatuoti, apsiribota faktinių aplinkybių apie PTO ir UAB „Metrail“ dokumentų negaliojimo konstatavimu, nevertinant nei Bendrovės, nei PTO veiksmų. Tai, kad valstybės įstaigos neužtikrino ir/ar netinkamai užtikrino tinkamą teisinį reguliavimą ir atliekų tvarkytojų kontrolę, nesant jokių Bendrovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) negali būti pagrindas Bendrovės atsakomybei kilti ir juolab pagrindas finansinei sankcijai atsirasti.

2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Įmonė žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-142-789/2019 dėl Vilniaus RAAD sprendimo. Atsižvelgiant į tai, Departamentas dėl Organizacijos atžvilgiu priimto sprendimo nepasisakys, nes tai nėra šios bylos ginčo objektas. Departamento 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimu Įmonė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m. mokestinį laikotarpį. Departamentas, atlikdamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21d. raštu Nr. (38- 19)-VR-1.7-9639 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teikta deklaracija (forma FR0524) bei Ataskaita apie Organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus.

3.1. Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2015 m. Įmonė į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio už 2015 m. nemokėjo. Vilniaus RAAD sprendimu panaikino Organizacijos Įmonei išduotą 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-6563, išrašytą 1,145 t metalinės pakuotės. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Įmonę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m. mokestinį laikotarpį. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčių nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu įvertinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad įmonė neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo (perdirbimo) užduoties - 2015 metais sutvarkyti 54 proc. į vidaus rinką išleistos metalinės pakuotės atliekų. Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už 2015 m. į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 2 231 Eur. Mokėtino mokesčio dydis paskaičiuotas įvertinus mokesčio sumažinimo koeficientą (dFAK-dDEK) ir atsižvelgiant į 2015 m. mokestiniu laikotarpiui įvykdytą metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduoties procentą. Po atlikto mokestinio patikrinimo buvo surašytas Patikrinimo aktas ir įteiktas pareiškėjai. Pareiškėja pateikė rašytines pastabas nurodydama, kad laiku ir tinkamai įvykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, o tai, kad buvo panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra pareiškėjos kaltės. Nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD sprendimas, Departamentas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 16 d. nuostatas, atliko patikrinimą ir nustatė Įmonei mokestinę prievolę.

3.2. Patikrinimo metu Įmonė nepateikė jokių kitų įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 str., Patikrinimo aktas ir 2 231 Eur mokestinė prievolė už 2015 m. laikotarpį patvirtinta Sprendimu. Mokestinė prievolė - pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjai. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta tik sumokėti mokestinę prievolę už 2015 m. laikotarpį. Organizacijos išrašytas patvirtinimas apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažintas negaliojančiu remiantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359, 55 punktu (suvestinė redakcija (2017-05-17 - 2017-12-31), galiojusi 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotoj ai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

3.3. Departamentas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose teigia, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, nes susipažinus su 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927- 525/2022, minėto sprendimo turinį vertinant kartu su Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54, Vilniaus RAAD sprendimu bei Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 turiniu, matyti, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl PTO pareiškėjai 2016 m. vasario 4 d. išrašyto 1,145 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6563, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad PTO pareiškėjai 2016 m. vasario 4 d. išrašytas 1,145 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-6563, Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu panaikintas pagrįstai ir teisėtai. Departamento Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra pagrįstas ir teisėtas. 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutartis įtakos Departamento Sprendimu patvirtinto mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės (metalinės) atliekomis dydžiui (2 231 Eur) neturi.

3.4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimo, paaiškinimų nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 388, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas dėl priskaičiuoto 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2015 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiuotas 2 231 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metus.

6.1. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus ir netekusios galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo Patvirtinimus, kuriuos išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, ir nepatikslino 2015 m. deklaracijos (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. ir nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. dl-370/lK-230 patvirtinto Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. reikalavimo. Kadangi pareiškėja neatliko mokestinės prievolės, kurios terminas buvo nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-12- 19 rašte Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 - iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 (galiojanti redakcija) 7 p., kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34— str., pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti tvarkos aprašo 14 p., ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį, nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų tvarkos aprašo 14 p., ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos, apskaičiuota 2015 m. mokestinio laikotarpio mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma yra 2 231 Eur.

6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).

7. Pareiškėja už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja 2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

8. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Vilniaus RAAD sprendimo 1 punktu nusprendė, jog patvirtinimai, nurodyti 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto 1 priede (už 2015 m.), laikomi išrašytais neteisėtai. Patikrinimo akto 2017 m. lapkričio 8 d. 1 priede nurodytas pareiškėjai išrašytas Patvirtinimas už 1,145 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 m. Departamento Poskyris atlikęs patikrinimą, priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo nustatė, jog pareiškėja nesumokėjo 2 231 Eur mokesčio už 2015 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą metalinę gaminių pakuotę. Ginčijamu Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir pareiškėja įpareigota sumokėti 2 231 Eur sumą. Departamentas 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 atliko neplaninį PTO patikrinimą ir dalyje dėl 2015 m. ataskaitinio laikotarpio nustatė, jog Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti patvirtinimai (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, kuria buvo remtasi 2017 m. lapkričio 8 d. atliekant PTO patikrinimą. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjai išrašyto Patvirtinimo paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 m. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT nepanaikino Vilniaus RAAD sprendimo dalies, kuria pripažinta, jog pareiškėjai išrašytas Patvirtinimas yra išrašytas neteisėtai, taip pat į tai, kad pareiškėja nustatytu terminu nesumokėjo Sprendimu nustatyto mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 m., todėl mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu pagrįstai apskaičiuotas.

9. Teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

10. LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. spalio 19 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2015 metų laikotarpį (2 231 Eur) patvirtino ginčo Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 metais pareiškėjai apskaičiavo mokestį ir už 2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas už 2015 metus.

12. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotas Patvirtinimas.

13. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.

14. Tačiau, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus RAAD sprendimą dalyje dėl pareiškėjai PTO išrašyto Patvirtinimo už 2015 metus, kurį PTO išrašė UAB ,,Metrail“ išrašyto dokumento pagrindu paliko nepakeistą, todėl Vilniaus RAAD sprendimu panaikintas Patvirtinimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 2 231 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 metų mokestinį laikotarpį, tai atsispindi Patikrinimo akte, kuris patvirtintas ginčijamu Sprendimu. Taigi, pareiškėja turi mokėti 2 231 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metų mokestinį laikotarpį.

15. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose dėl LVAT nutarties nurodo, kad nesutinka su LVAT išvada, kadangi LVAT nutartimi buvo panaikintas Vilniaus RAAD sprendimas dalyje dėl patvirtinimų, kurie PTO buvo išduoti gamintojams/importuotojams pasibaigus 2013-2015 mokestiniams metams, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų paskirstymas įvyko 2014-2016 metų laikotarpiu, o Aprašas įsigaliojo nuo 2017 m. vasario 15 d., todėl teisinio poveikio priemonė buvo pritaikyta tik vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu, kas akivaizdžiai pažeidžia lex retro non agit principą. Taip pat pažeidžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja iš esmės kvestionuoja LVAT nutartį, tačiau teismas neturi pareigos kvestionuoti LVAT nutarties, kuri turi prejudicinę galią. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja aukščiau nurodytais teiginiais reiškia nesutikimą su LVAT nutartimi, teismas plačiau dėl šių teiginių nepasisakys, kadangi neturi pagrindo nesutikti su LVAT nutartyje padarytomis išvadomis.

15.1. Taip pat pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Departamentas Sprendimu nustatė antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, o tai reiškia, kad Bendrovei yra skiriama sankcija ir taikoma atsakomybė, nesant jos kaltės.

15.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

15.3. Pažymėtina, kad pareiškėja ir skunde nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose taikyto mokesčio dydį vertino kaip įpareigojimą antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, tačiau, kaip minėta, Vilniaus RAAD sprendimu panaikino pareiškėjai išrašytą Patvirtinimą, kurį LVAT minėtoje nutartyje paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jai taikoma sankcija ir taikoma atsakomybė, nėra laikytinos pagrįstomis, kadangi Patvirtinimas buvo panaikintas, kas sudaro pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis. Be to, pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie tai, kad atliekos buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sumažinti pareiškėjai nustatyto mokesčio dydį.

16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė