Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Hidraulikos pasaulis“ skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutavusi J. G. įmonė „Sveteka“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valdsita“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė R. V., nesutikdama su pareiškėjos skundu, priėmė 2014-01-14 patvarkymą dėl pareiškėjos 2013-12-20 skundo, juo atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Palangos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas panaikino antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0074/11/19199 medžiagos nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-11-11 nutartį, kuria nutarta už J. G. įmonės „Sveteka“ skolą parduoti iš varžytinių pareiškėjai UAB „Hidraulikos pasaulis“ nuosavybės teise priklausančius ir Danske bankui A/S įkeistus daiktus: 546,45 kv. m bendro ploto pastatą – mechanines dirbtuves, unikalus (duomenys neskelbtini); 85,02 kv. m bendro ploto pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir kiemo statinius (kiemo aikštelę, atraminę sienelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius 0,0940 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismo 2009-09-02 nutartimi skolininkei J. G. įmonei „Sveteka“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valdsita“. Antstolė įkeistą turtą areštavo ir jį įkainojo 991 500 Lt suma. 2011-10-24 UAB „Lituka ir Ko" nustatė įkeisto turto rinkos vertę – 418 000 Lt. 2012-09-17 UAB ,,Ober-Haus“ atliko pakartotinę įkeisto turto vertinimo ekspertizę ir nustatė įkeisto turto rinkos vertę – 410 000 Lt, kuri patvirtinta 2013-11-21 antstolės patvarkymu Nr. S-13009889 dėl turto įkainojimo. Bankrutavusios J. G. įmonės „Sveteka“ bankroto administratorius 2003-02-08 pateikė antstolei pasiūlymą bankui įkeistą turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui UAB „Hidraulikos pasaulis“. 2013-11-27 išieškotojas pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki atskiro išieškotojo pranešimo. Antstolė 2013-12-02 patvarkymu Nr. S-13010228 sustabdė vykdomąją bylą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, padarė išvadą, kad antstolė nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą iki atskirojo išieškotojo pranešimo, ir tokius antstolės veiksmus pripažino neteisėtais, o skundžiamą antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo panaikino.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nes iš varžytinių parduodamas įkeistas turtas yra neteisingai įvertintas, todėl pardavus turtą už antstolės nurodytą vertę bus pažeisti jo, kaip išieškotojo, interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). CPK 634 str. 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Nepaisant to, kad vykdymo proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).

Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas, kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas.

Išieškotojas, vadovaudamasis CPK 627 str. 1 p., prašė antstolės sustabdyti išieškojimo veiksmus iš įkeisto turto iki atskiro išieškotojo pranešimo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad antstolis, gavęs tokį išieškotojo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, privalėjo, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, pagal jam suteiktus įgaliojimus nustatyti, ar yra pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą, įvertinti, ar toks jo veiksmas nepažeis teisėtų vykdymo proceso šalių teisių ir interesų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išieškotojo nurodytus argumentus dėl vykdomosios bylos sustabdymo, sprendžia, kad antstolė neteisingai išsprendė jos diskrecijai tenkantį klausimą ir nepagrįstai sustabdė išieškojimo veiksmus neapibrėžtam laikui. Išieškotojo nurodyti motyvai nesudarė antstolei pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolė neįvertino tokio procesinio veiksmo padarinių, neatsižvelgė į vykdymo proceso tikslus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš varžytinių parduodamo įkeisto turto vertė yra nustatyta. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas (CPK 681 str.). Tuo tarpu apeliantas teigdamas, kad pasikeitus nekilnojamojo turto rinkai, pasikeitė ir įkeisto turto vertė, objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti vykdymo proceso metu nustatyta įkeisto turto verte, nepateikė, į antstolę su prašymu perkainoti įkeistą turtą pasikeitus jo vertei nesikreipė. Vien apelianto nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįstas objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įkeisto turto vertė nustatyta neteisingai. Apelianto argumentai, kad pardavus įkeistą turtą už žymiai mažesnę kainą nei rinkos vertė bus pažeisti jo interesai, todėl turi būti sustabdytas išieškojimas iš įkeisto turto, nėra niekuo pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad varžytinių specifika yra ta, kad iš varžytinių turtas gali būti parduotas už žymiai didesnę kainą, nei bus nurodyta pradinė jo pardavimo kaina, todėl nėra pagrindo teigti, kad leidus parduoti turtą iš varžytinių bus pažeisti išieškotojo interesai.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos sąžiningumo, neatsižvelgė, kad pareiškėjos turtas įkeistas užtikrinant bankrutavusios J. G. įmonės „Svetkela“ skolos grąžinimą, dėl bankroto procese vykstančių teisminių ginčų bankui, kaip įkaito turėtojui, nebuvo pervestos visos lėšos už parduotą skolininko turtą, taip pat nebuvo aišku, ar lėšų pardavus visą turtą pakaks bent daliai banko reikalavimų padengti.

CPK 704 straipsnyje numatyta, kad iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytinių nutraukiamas ir varžytinės atšaukiamos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytinių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau pažymėtina, kad CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytinių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad bankrutavusios J. G. įmonės „Sveteka“ bankroto administratorius vadovaudamasis CPK 704 str. pasiūlė išieškotojui įkeistą turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui – UAB „Hidraulikos pasaulis“. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad už skolą iš varžytinių parduodamas ne skolininkei bankrutavusiai J. G. įmonei „Sveteka“, o įkeisto turto savininkei pareiškėjai UAB „Hidraulikos pasaulis“ priklausantis turtas, todėl šiuo atveju įkaito davėjas su skolininku yra subsidiariai atsakingas nuo įkeitimu užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos ir vykdomojoje byloje jie laikytini skolininkais (CK 4.195 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, skolininko siūloma pirkėja UAB „Hidraulikos pasaulis“, būdama įkaito davėja ir skolininke, atsakančia už skolą išieškotojui tik neperžengiant įkeisto turto ribų, negali būti laikoma tinkamu skolininko pasiūlytu pirkėju CPK 704 straipsnio prasme, nes, kaip jau minėta, ji pati yra skolininkė bei to šio turto savininkė, todėl toks turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas prieštarautų viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo ir teisėtumo principams. Pažymėtina, kad įkeisto turto savininkas turi galimybę panaikinti nuosavybės teisės į jo turtą ribojimus iki įkeisto turto realizavimo momento, tinkamai įvykdydamas įkeitimu užtikrintą prievolę išieškotojui, bet ne įsigydamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.225 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolei nebuvo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus išieškotojo prašymu, antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį vykdomosios bylos sustabdymą (CPK 627 str.), toks antstolės atliktas procesinis veiksmas prieštarauja vykdymo procese galiojančiam teisėtumo principui, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, kad vykdymo procesas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, aiškino bei taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.