Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-13 · Byla Nr. N1-110-898/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
N1-110-898/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00076-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis
Z. K.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-110-898/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00076-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nukentėjusiajai Z. K.,kaltinamajam V. M.,kaltinamojo atstovei pagal įstatymą A. M.,gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jekaterinai Steponavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų mokyklos 9 klasėje, nevedęs, neįgalus, iki nuteisimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izloiatoriuje – pataisos namuose, teistas 2 kartus:

1)Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 35 parų areštu;

2)Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3)Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

V. M. 2012-01-10, apie 18.00 val., Šiauliuose, ties K. Jankausko - J.Basanavičiaus gatvių sankryža, veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. K., tai yra rankomis ir kojomis suduodami tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai, iš nukentėjusiosios Z. K. pagrobė rankinę 20 Lt vertės, su joje buvusiu žibintuvėliu 10 Lt vertės, dviem piniginėmis 6 Lt vertės bendrai (vienos piniginės vertė 3 Lt), kumštinėmis pirštinėmis 10 Lt vertės, skėčiu 12 Lt vertės, nukentėjusiosios Z. K. vardu išduotais: pensininko pažymėjimu, kompensuojamų vaistų pasu, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 300 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele 25 Lt vertės, piniginę 10 Lt vertės su joje buvusia nukentėjusiosios Z. K. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. K. 393 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis V. M. teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad datos neprisimena buvo 2012 m. žiema, jis su kaimynu R. J. grįžo iš kaimo. Į kaimą jie išvažiavo mėlynu mikroautobusiuku 5 valandą ryto. Kai jie sustojo kieme, prie jų priėjo V. L.. Tuo metu R. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Kieme lipant iš automobilio prie jo priėjo V. L. ir pasiūlė jam mobiliojo ryšio telefoną, kurį prašė parduoti. Jis paėmė telefoną, nuėjo pas R. J. ir pasiūlė jam pirkti telefoną, R. J. jį nusipirko. Nukentėjusiosios nepažįsta, nėra jos matęs. Jos nemušė, smūgių nesudavė, rankinės neatėmė. Kodėl V. L. ir D. S. sako, kad tai jis apiplėšė nukentėjusiąją, nežino. Jis su D. S. nebendrauja, po įvykio ir iki įvykio nebuvo su juo susipykęs. Su V. L. buvo susipykęs, su juo pykstasi visą laiką. Jis neprisimena įvykio aplinkybių. Įvykis galėjo būti 2012-01-10. Jis matė kaip V. L. kažką išmetė prieš jam ir R. J. įvažiuojant į kiemą. Policija jį sulaikė praėjus daug laiko po telefono pardavimo. Jis parodė pareigūnams kur V. L. išmetė asmens tapatybės kortelę. Jis neklausė V. L. kieno kortelę jis išmetė. Civilinio ieškinio 503 Lt sumai nepripažįsta. Telefoną jis atidavė R. J., kur dabar yra telefonas jis nežino. Neatsimena už kiek pardavė telefoną. Jis dalyvavo V. L. ir D. S. apklausose ir girdėjo ką jie kalbėjo. Nežino kodėl jiems neuždavė klausimų. Rankinės jis nematė. Telefoną R. J. jis nešė į namus, tai matė V. L.. Jis vienas ėjo pas R. J. į namus. Tuo metu V. L. buvo šalia, o D. S. už kampo, jis tai matė. Laiško D. S. iš kalėjimo nerašė, nesakė kokius parodymus jam duoti. R. J. jam padavė pinigus, kuriuos jis atidavė V. L.. Kiek pinigų davė jis nepamena.

Nukentėjusioji Z. K. teisme parodė, kad 2012-01-10, netoli gyvūnų globos namų ją užpuolė tryse. Visi trys užpuolikai buvo vienodo ūgio. Buvo tamsu. Jų veidus matė, bet nelabai įsidėmėjo, matė silpnokai, nes ėjo be akinių, akiniai buvo tašėje. Du vaikinai buvo biškį šviesesni. Gal ir kaltinamasis buvo, bet tuomet jis buvo biškį mažesnis. 6 valandą ji laukė autobuso. Išlipo Gaisrininkų sustojime. Laikas buvo pusę septynių.

Teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 66, 73-74 b. l.)., nukentėjusioji patvirtino, kad 2012-01-10, apie 18 val., jai einant netoli J. Basanavičiaus- K. Jankausko gatvių sankryžos ji pajuto, kaip ją kažkas čiupo už striukės apykaklės ir pradėjo tempti nuo gatvės į šoną. Tada pamatė tris jaunuolius, kurie buvo apie 15-16 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, apsirengę tamsiais rūbais. Buvo tamsus paros metas ir toje vietoje gatvės žibintai nedegė, todėl ji vaikinų veidus matė patamsyje ir jų atpažinti negalėtų. Pavedę kiek į šoną jie ją pargriovę ant žemės visi trys pradėjo trypti kojomis, spardyti, nutraukė nuo peties buvusią rankinę rudos spalvos – 20 Lt vertės, su joje buvusiais: plastmasiniu žibintuvėliu – 10 Lt vertės, dviem piniginėmis, iš kurių viena buvo medžiaginė, pilkos spalvos – 3 Lt vertės ir medžiaginė vyšninės spalvos – 3 Lt vertės, piniginės buvo tuščios, megztomis, margos spalvos, kumštinės pirštinėmis – 10 Lt vertės ir sulankstomu, violetinės spalvos skėčiu – 12 Lt vertės, jos vardu išduotu pensininko pažymėjimu, kompensuojamų vaistų knygele, trimis beverčiais rašikliais. Vaikinai nutraukę rankinę, dar jai gulint ant žemės, pradėjo naršyti jos kišenes, iš kur pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, jo modelio nežino, jis buvo melsvos spalvos korpusu – 300 Lt vertės, su jame buvusia „Tele 2-Pildyk“ SIM kortele – 25 Lt vertės, nes pati kortelė kainavo 5 Lt, o jos papildymas 20 litų, taip pat iš kišenės pagrobė piniginę – 10 Lt vertės, su joje buvusia jos vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele. Viso pagrobė turto už 393 Lt. Iškraustę kišenes visi trys vaikinai nubėgo į „Garadoko“ pusę, t. y. į gyvenamųjų namų kvartalą, esantį šalia J. Basanavičiaus-K. Jankausko gatvėmis. Po mėnesio kažkokia moteris, gyvenanti vadiname „Garadoko“ rajone, į Nakvynės namus atnešė sulaužytą jos skėtį, kurį ji išmetė, nes jis buvo sulaužytas nepataisomai, ir jos vardu išduotą pensininko pažymėjimą. Moteris paliko raštelį, kad ji yra I. D.. „Garadoke“ gyvenančius jaunuolius, ji žino iš matymo, nes jie dažnai būna ir prie Nakvynės namų, tačiau ji negali konkrečiai įvardinti, kurie iš jų galėjo ją 2012-01-10 apiplėšti. Įvykio metu jaunuoliai suplėšė jos pusilgę striukę, kurios vertė 110 Lt, todėl jai iš viso padaryta turtinė 503 litų turtinė žala. Po užpuolimo sugedo jos striukės užtrauktukas, dėl to teko išmesti striukę. Telefono jai negrąžino, rankinės ir piniginės taip pat negražino. Jai grąžino tik pensininko pažymėjimą.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad dirba Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinėje policijoje. Kaltinamasis jam yra matytas kaip asmuo, pas kurį buvo atlikta krata, jei gerai atsimena, (duomenys neskelbtini) kratą atliko su kolega Bačiūnu. Gali būti, kad kaltinamasis nurodė, jog kažkokia tapatybės kortelė yra sandėliuke. Jie nuėjo į minėtą sandėliuką, kaltinamasis iš sandėliuko ištraukė tą asmens tapatybės kortelę. Neatsimena, ar kaltinamasis įvardijo kieno tai buvo asmens tapatybės kortelė. Tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. gegužės 9 d., jis kartu su kolega A. B. pas V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), atliko kratą, kurios metu buvo ieškomi iš Z. K. 2012 m. sausio mėnesį plėšimo metu pagrobti daiktai ir dokumentai. Namuose kratos metu buvo pats V. M. ir jo motina. Kratos metu namuose nei daiktai, nei dokumentai rasti nebuvo, tačiau V. M. pasakė, kad žino, kur yra užmesta moters vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė. Tada A. B. liko forminti kratos dokumentų, o jis kartu su V. M. nuėjo iki šalia namo esančio sandėliuko. Ten V. M. atitraukė vieną lentą ir iš sandėliuko iškrapštęs išėmė Z. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. V. M. paaiškino, kad čia ją numetė kažkokie tai berniukai, konkrečiai V. M. nenurodė, ir nei jam, nei kolegai A. B. neminėjo, kas būtent įvykdė Z. K. apiplėšimą ir kas išmėtė dokumentus. Apie V. M. parduotą mobiliojo ryšio telefoną nei jis pats, nei jo motina kratos metu taip pat nieko nepasakojo (1 t., 84-85 b. l.).

Liudytojas A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paaiškindamas, kad V. M. jiems nurodė, kur yra asmens tapatybės kortelė ir nuvedė prie to sandėliuko. Kaltinamasis jiems aiškino, kad tas sandėliukas yra niekieno. Į patį sandėliuką jie nepateko. V. M. įkišo ranką tarp sienos lentų ir pro tarpą ištraukė tą kortelę. Buvo patekta į patalpą, nes kortelė buvo viduje. V. M. įkišo ranką ir iš sandėliuko ištraukė kortelę. Neprisimena ką kalbėjo V. M., kai ištraukė kortelę. Galima į sandėliuką įmesti kortelę pro sienų plyšį, neįėjus į sandėliuko vidų. Atliekant kratą buvo kalba apie asmens tapatybės kortelę. Atidarius sandėliuko duris nebūtų pastebėję tos kortelės. Reikėjo žinoti, kur ta kortelė yra.

Liudytojas R. J. teisme parodė, kad V. M. yra jo kaimynas. Neprisimena ką sakė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino liudytojo R. J. parodymus, kad 2012-01-10, apie 19.00 val., netoli savo namų sutiko savo kaimyną V. M., kuris jam pasiūlė mobilų telefoną. Mobilus telefonas buvo tamsios spalvos, lyg „Nokia“ modelio, dabar nepamena atstumiamas ar atlenkiamas. Telefoną iš V. M. pirko už 15 Lt. Į telefoną jis įsidėjo savo kortelę Nr. 8-600 42300 ir telefonu naudojosi, vėliau įsidėjo kitą kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Telefonu pasinaudojo apie 2 savaites. Vėliau bendraujant su V. M. jis jam papasakojo, kad šį telefoną „nukirto“ iš kažkokios bobutės kartu su rankinuku. Smulkesnių aplinkybių jis jam nepasakojo, jis jo ir neklausinėjo. Pasiėmęs tą telefoną išsitraukė savo kortelę ir atidavė telefoną V. M., pasakė, kad nereikia jam problemų su policija ir vogtų daiktų jam nereikia. Kur vėliau V. M. padėjo tą telefoną jis nežino (1 t., 78-79 b. l.).

Pagarsinus parodymus liudytojas R. J. paaiškino, jog neprisimena ar davė tokius parodymus ar pasirašė po apklausos protokolu. Kartais turi problemų su atmintimi. Dėl to pas gydytojus nesikreipė, ligoninėje negulėjo. Neprisimena, ar pirko mobilų telefoną iš V. M.. Iš daugelio žmonių yra pirkęs mobilius telefonus. Jis su V. M. mama nebendrauja. Su V. M. nebendrauja dėl amžiaus skirtumo. Automobilio neturi, niekur nevažinėja. Apie įvykį nieko neprisimena.

Liudytoja I. D. teisme parodė, kad V. M. yra jos kaimynas. Ji rado pažymėjimą prie kaimynės D. M. garažo. Ji tą pažymėjimą nunešė į Nakvynės namus. Pažymėjimą nunešė Z. K.. Tai buvo 2012 m. vasario mėnesį, nes buvo sniego. Ji pastebėjo sniege numestą skėtį violetinės spalvos, kuris buvo sulūžęs. Dar rado kompensuojamų vaistų knygelę. Daiktus nunešė į Nakvynės namus. Nukentėjusioji dar paklausė, ar nerado telefono. Daiktus rado apie 15-20 metrų nuo V. M. namų. Skėtis ten gulėjo numestas ilgokai.

Kaltinamojo V. M. atstovė pagal įstatymą A. M. teisme parodė, kad 2012 m. gegužės 8, ar 9 d. ryte, apie 8.30 val. atvyko pareigūnai daryti kratos. Dėl ko daro kratą jie iš karto nepasakė. Vėliau vienas iš pareigūnų nuėjo daryti kratą, o kitas nuėjo į virtuvę ir pradėjo kalbėtis su V. M.. Girdėjo, kaip V. M. pasakė „neprisiimsiu svetimos kaltės, gana“. Pareigūnas pasakė, kad jei jis padės tyrimui, jam bus sušvelninta bausmė. Vienas pareigūnas pasiliko virtuvėje, o tas, kuris darė kratą, išėjo su V. M. į lauką prie sandėliukų, nes V. M. pasakė, kad matė kaip numetė kortelę, ar asmens pasą. Vėliau jie grįžo, pasirašė ką rado ir išėjo. V. M. važinėdavo kartu su R. J. į kaimus rinkti metalo laužo. Ji girdėjo, kaip V. M. pasakojo policijos pareigūnui, kad kai jis vakare apie aštuntą valandą grįžo namo kartu su R. J., kieme stovėjo D. S. ir V. L.. V. L. paprašė parduoti telefoną. V. M. paėmė telefoną ir nunešė R. J.. Dar sakė, kad V. L. pasakojo, kur numetė pasą, o apie tašę nieko nepasakojo. Sūnus sakė, kad V. L. jo paprašė parduoti telefoną R. J.. Neprisimena, kokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Atėję pareigūnai parodė orderį kratai daryti, pasirašytą prokurorės. Pareigūnai pasakė moters pavardę, kurios dokumentų ieško. Tačiau tiksliai neprisimena, kadangi pas juos kratos buvo daromos nuo kovo mėnesio. Kuomet ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nes buvo praėję mažiau laiko. Ankstesni jos parodymai yra tikslesni.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino A. M. 2012-05-23 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. balandžio mėnesio viduryje pas juos namuose buvo atliekama krata, kurios metu pareigūnai namuose nieko nerado. Pareigūnai jai ir jos sūnui V. M. paaiškino, kad ieško mobiliojo ryšio telefonų ir dokumentų apiplėštos močiutės, kuri buvo apiplėšta netoli Nakvynės namų. Tada jos sūnus pasakė, kad jis matė asmens tapatybės kortelę po laiptais, esančiais J. Basanavičiaus 146-ojo namo laiptinėje. Tada V. M. su vienu pareigūnu nuėję iki minėtosios laiptinės ir parsinešė kažkokios tai moters vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Tada V. M. papasakojo, kad 2012 metų sausio mėnesį, D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), parsinešęs rankinę, iš jos išėmęs mobiliojo ryšio telefoną, paprašė V. M. jį parduoti, o rankinę su dokumentais numetė (duomenys neskelbtini)namo pirmoje laiptinėje po laiptais, iš kur V. M. turbūt ir atnešė moters asmens tapatybės kortelę. Pats V. M. sakė, kad nusikaltimo neįvykdė ir jokios moters neapiplėšė, jis tą dieną rinko metalą. Po to V. M. papasakojo, kad jis telefoną pardavė jų name, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam R. J.. Mano, kad moterį sausio mėnesį galėjo apiplėšti kaimynystėje gyvenantis D. S., taip mano, nes taip jai pasakojo sūnus V. M. (1 t., 146-147 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi. D. S. ir V. L. yra jos kaimynai. Su jais apie šį įvykį ji nekalbėjo.

Liudytojas Andrejus Buitvydas teisme parodė, kad kaltinamasis jam nėra matytas. Nelabai atsimena įvykio aplinkybių dėl apiplėšimo J. Basanavičiaus gatvėje 2012 m. sausio mėnesį. Buvo gautas iškvietimas, buvo pranešta, kad buvo apiplėšta moteris einanti link nakvynės namų. Iš moters lyg tai buvo atimtas rankinukas. Nuvykus į J. Basanavičiaus gatvę, juos pasitiko senyvo amžiaus moteris ir paaiškino, kad ją apiplėšė, kad kažkokie jaunuoliai iš jos atėmė tašę. Neatsimena kiek jaunuolių buvo, trys ar keturi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino liudytojo A. Buitvydo 2012-05-29 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 metų sausio mėnesį tikslios dienos jau nepamena, dirbant kartu su kolega D. B., jau sutemus, gavo pranešimą, kad netoli K. Jankausko-J. Basanavičiaus gatvių sankryža apiplėšta moteris. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitikusi moteris, kuri jam pasirodė buvo šiek tiek neblaivi, papasakojo, kad trys jaunuoliai jai iš rankų išplėšė rankinę bei iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną. Moteris ją apiplėšusių jaunuolių požymių, t. y. aprangos nurodyti negalėjo, nes sakė, kad viskas įvyko labai staigiai, o be to, kad įvykis buvo tamsiu paros metu. Tačiau kiek pamena, moteris jiems minėjo, kad apiplėšė „Garadoke“ gyvenantys jaunuoliai, kurie siautėja tame rajone. „Garadokas“ yra J. Basanavičiaus-K. Jankausko ir Pakruojo gatvių sankirtoje. Jie kartu su moterimi apvažiavo jos nurodytą vietą, apžiūrėjo konteinerius, tikslu surasti išmestą rankinę ar kitus daiktus, tačiau nei įtariamųjų, nei pagrobtųjų daiktų nesuradę, moterį pristatė į Šiaulių miesto policijos komisariatą. Jie asmeniškai su kolega nukentėjusiajai girtumo nenustatinėjo, ji gal ir buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau jos pasakojimas abejonių nekėlė, nukentėjusioji kalbėjo aiškiai ir rišliai. Konkrečių įtariamųjų, t. y. jų vardų ir pavardžių jiems nukentėjusioji neįvardijo (1 t., 80-81., b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino nepilnamečio liudytojo V. L. 2012 m. rugsėjo 19 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad D. S. ir V. M. yra jo kaimynai ir draugai, su kuriais dažniausiai bendrauja. Ne visą laiką jie būna kartu, nes jis kieme gali būti iki 21 val. Vieną dieną jis su D. S. buvo kieme ir išėjo V. M.. Jie pabuvo ir V. M. jiems pasakė: „palaukit čia“, o pats nuėjo. Tuo metu jie buvo prie jo namo laiptinės. Po kiek laiko jis atbėgo, sakė „ateikit čia“. Jis buvo su „taše“ ir pradėjo ją kraustyti. Kai V. M. nuėjo nuo jų jis buvo be „tašės“, o grįžo gal už 10 min. su „taše“. Jie žiūrėjo, kas yra toje „tašėje“. Joje buvo parkeriai, visokių daiktų, o telefono „tašėje“ nebuvo, jį paskui V. M. išsitraukė iš kišenės. Jis ir D. S. pasiėmė po tušinuką, o V. M. – telefoną „Nokia“. Telefoną V. M. išsitraukė iš kišenės, o ne iš „tašės“. Jis sakė, kad „tašę“ atėmė. Paskui ją numetė link kareivinių. „Tašę“ rodė prie „skladukų“. „Tašę“ numetė į žoles, kur žmonės yra pasidarę daržus. Tuo metu sniego nebuvo. V. M. sakė, kad „tašę“ atėmė iš bobutės. Neklausė, ką ji padarė, kad atėmė jos „tašę“. V. M. sakė, kad tą bobutę sutiko prie sūpynių. V. M. nesakė, kur padėjo telefoną – gal pardavė. Jis su D. S. užpuolime nedalyvavo. Jis su R. J. išvykęs nebuvo. V. M. pasiėmė močiutės pasą ir sakė, kad žino, kas juos superka (1 t., 94-95 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino nepilnamečio liudytojo D. S. 2012 m. lapkričio 7 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kad įvykio dieną buvo su V. L. kieme, prie laiptinės. Nuo garažų, kur yra sūpynės, atbėgo V. M., jis pasakė „einam už namo“. Jie visi trys nuėjo už namo. V. M. turėjo rudą „tašę“, kurioje buvo tušinukų, banko kortelių, tik nežino, kieno vardu. V. M. „tašę“ turėjo jau atbėgdamas. Iš kur jis gavo ją – neklausė, nes ir taip viską suprato, iš kur ta „tašė“. „Tašėje“ buvo tušinukai, telefonas „Nokia“, banko kortelės. V. M. V. L. davė kelis tušinukus, o visą kitą pasiliko sau. Rankinę V. M. numetė arba į pusnis ar ji pakibo ant medžio, neprisimena to. Po to jie skirstėsi namo. Tuo metu jau buvo tamsu, grįžus namo buvo maždaug po septynių. Vėliau po įvykio buvo iškviestas į policiją. V. M. jam nesakė, ką reikia sakyti apklausoje – jis gal nežinojo, kai pirmą kartą jį kvietė į policiją. O atvykti antrą kartą į policiją gavo šaukimą. Sakė V. M., kad jį kviečia į policiją, tačiau nieko jis jam nesakė. Mamai sakė, kad neis į akistatą, nes jis gavo laišką iš V. M., kur jis rašė, kad reikia viską dėl „tašės“ „stumti“ ant V. L.. V. M. sakė, kad kitaip bus ragai, t. y. gal gaus į galvą. R. J. yra kaimynas. Tą laišką vėliau gal sudegino. Kai gavo laišką – išsigando, nes jei V. M. ką nors pasako, tai reiškia, kad taip ir bus (1 t., 115-116 b. l.).

Iš 2012-01-10 Z. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2012-01-10, apie 18 val. ji ėjo J. Basanavičiaus gatve, ties namu Nr. 144 pasuko į dešinę, t. y. į K. Jankausko gatvę ir paėjus prie jos pribėgo trys jaunuoliai ir pradėjo ją spardyti kojomis, ji nugriuvo ant žemės, tada jaunuoliai dar po kelis kartus jai spyrė į įvairias kūno vietas. Tada nuo peties nuplėšė rudos spalvos rankinę, kurioje buvo juodas plastmasinis žibintuvėlis, kompensuojamų vaistų pasas, pensininko pažymėjimas. Kol gulėjo ant žemės jaunuoliai iškraustė striukės kišenes ir iš jų ištraukė mobilų telefoną, su Tele 2 Pildyk sim kortele ir jos vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Pasiėmę daiktus jaunuoliai pabėgo (6 b. l.).

Iš 2012-01-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti J. Basanavičiaus – K. Jankausko gatvių sankirtoje, kur buvo padarytas nusikaltimas, sudaryta įvykio vietos schema (1 t., 8-10 b. l.).

Iš informacijos, gautos iš policijos duomenų bazės, matyti, jog pranešimas dėl galimo Z. K. apiplėšimos gautas 2012-01-10, 18.11 val. (1 t., 11-15 b. l.).

Iš duomenų apie telekomunikacijų ryšių duomenis matyti, kad nukentėjusioji Z. K. paskutinį kartą mobiliuoju telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi 2012-01-10, 18.09 val., o nuo 2012-01-10, 19.06 val. minėtu mobiluoju telefonu naudojosi abonentai, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 26-27 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. Fokino 2012-03-22 tranybinio pranešimo matyti, kad telefonų numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie praėjus valandai po vagystės buvo įdėti pavogtą telefoną, naudojasi R. J., gim. 1987 n., gyvenantis J(duomenys neskelbtini) (1 t., 28 b. l.).

Iš 2012-05-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. M. pateikė Z. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ( 1 t., 35 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. B. 2012-05-09 tarnybinio pranešimo dėl atliktų paieškos priemonių matyti, kad atlikus kratą pas V. M., kurios metu vogtų daiktų nerasta, V. M. išėjęs į lauką atnešė ir savo noru pateikė Z. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, bei paaiškino, kad šią kortelę jis matė besimėtančią namo kieme, kažkieno sandėliuke (1 t., 36 b. l.).

Iš duomenų apie telekomunikacijų ryšių duomenis matyti, kad Z. K. mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą buvo naudojama SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Ši kortelė priklauso R. J., telefonu jis naudojosi iki 2012-01-23, 11.50 val., po to telefonas naudotas nebuvo ir duomenų apie galimą panaudojimą ar jo būvimo vietą nėra žinoma (1 t., 43, 47, 51, 55 b. l.).

Iš 2012-01-16 specialisto išvados Nr. G 126/12(04), matyti, kad atlikus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tyrimą padaryta išvada, kad nukentėjusios Z. K. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (1 t., 57 b. l.).

2012-05-31 daiktų apžiūros protokolo užfiksuotas Z. K. vardu išduoto šalpos pensijos gavėjo pažymėjimas, kurį pateikė nukentėjusioji Z. K. (1 t., 58, 59-60 b. l.).

Iš nuteistojo V. M. susirašinėjimo apskaitos kortelės matyti, kad 2012-10-03, V. M. siuntė laišką D. S., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., 121-122 b. l.).

2012 m. spalio 2 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas V. M. atžvilgiu dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00076-12 nutrauktas, V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu dar nesant tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnį (1 t., 131-132 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2012-01-10, apie 18.00 val., Šiauliuose, ties K. Jankausko - J. Basanavičiaus gatvių sankryža, veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. K. - rankomis ir kojomis suduodami tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, iš nukentėjusiosios Z. K. pagrobė rankinę, su joje buvusiu žibintuvėliu, dviem piniginėmis, kumštinėmis pirštinėmis, skėčiu, nukentėjusiosios Z. K. vardu išduotais: pensininko pažymėjimu, kompensuojamų vaistų pasu, iš striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, piniginę, su joje buvusia nukentėjusiosios Z. K. vardu išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, tuo padarydami nukentėjusiajai Z. K. 393 Lt turtinę žalą, yra surinkta pakankamai. Kaltinime norodytas aplinkybes patvirtina posėdžio metu apklaustų nukentėjusiosios Z. K., liudytojų A. K., I. D., A.Buitvydo parodymai bei iš dalies liudytojo R. J. ir kaltinamojo atstovės pagal įstatymą A. M. parodymai, taip pat posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos, daiktų - dokumentų apžiūros, daiktų – dokumentų pateikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys. Nors kaltinamasis V. M. savo kaltę neigia, teigdamas, kad 2012-01-10, jam su kaimynu R. J. grįžus iš kaimo ir jiems lipant iš automobilio, prie jo priėjo V. L. ir paprašė parduoti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį jis pardavė R. J., V. L. prieinant prie jų, jis matė, kaip V. L. kažką eidamas įmetė į sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau policijos pareigūnams darant kratą pas jį namuose jis tai prisiminė ir parodė pareigūnams tą sandėliuką, kuriame jie rado nukentėjusiosios Z. K. asmens tapatybės kortelę, tačiau teismas tai laiko pasirinkta kaltinamojo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokių jo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Tai, kad kaltinamasis V. M. prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą - sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vienas, ko pasekoje ji pargiuvo, tada paėmė nukentėjusiosios rankinę, su jame buvusiais daiktais, iš jos striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo, patvirtina nukentėjusiosios Z. K. parodymai, kad ją užpuolę trys jaunuoliai sumušė ir atėmė rankinę su joje buvusiais daiktais bei iš kišenės ištraukė telefoną. Nors nukentėjusioji Z. K. negalėjo atpažinti ją užpuolusių asmenų, tačiau nustatyta, kad jos pagrobtuoju mobiliuoju telefonu praėjus mažiau nei valandai po apiplėšimo naudojosi V. M. pažįstamas R. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., 78-79 b. l.), kad 2012-01-10, apie 19 val., jis sutiko V. M., kuris jam pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurį nupirko už 15 Lt. ir, kad telefonu naudojosi apie 2 savaites, į jį buvo įsidėjęs dvi SIM korteles, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad vėliau bendraujant su V. M. pastarasis pasakojo, jog tą telefoną „nukirto“ iš bobutės kartu su rankinuku ir, kad tai sužinojęs R. J. iš telefono išsiėmė savo SIM korteles ir atidavė telefoną V. M., nes nenorėjo turėti problemų dėl vogtų daiktų. Liudytojo R. J. duotus parodymus patvirtina atliktos IMSI ir IMEI kontrolės (1 t., 25-27 b. l.), iš kurių matyti, kad į iš nukentėjusiosios Z. K. pagrobtą telefoną valandą po apiplėšimo buvo įdėta liudytojui R. J. priklausanti SIM kortelė, o paskutinį kartą telefonu buvo naudotasi 2012-01-23. Be to, kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nepilnamečių liudytojų D. S. ir V. L. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duoti parodymai, kad įvykio dieną jiems abiems būnant prie namo laiptinės priėjo V. M. su rudos spalvos rankine ir pakvietė juos eiti už namo, kur V. M. kraustė rankinę, kurioje buvo visokių kortelių, skėtis, telefonas, kurį pasiėmė V. M., o rankinę išmetė. Šių nepilnamečių liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos I. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad ji skėtį ir pensininko pažymėjimą rado prie kaimynės D. M. garažo, kuris yra apie 15-20 metrų nuo V. M. namų. Šių nepilnamečių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir juose esminių prieštaravimų nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi visiškai. Kaltinamojo nurodytų, aplinkybių, kad plėšimą padarė ne jis, o D. S. su V. L., nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Pažymėtina tai, kad paties kaltinamojo parodymai tarpusavyje yra prieštaringi - kaltinamasis posėdžio metu teigė, jog tą dieną kai V. L. jam pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną, matė, jog V. L. kažką išmetė link sandėliukų, tačiau ką, nematė, o vėliau, policijos pareigūnams darant kratą jo namuose kaltinamasis nurodė, kad žino kur yra moters asmens tapatybės kortelė, kad matė kaip ją ten numetė V. L., pareigūnams pats parodė ir ją padavė. Tokias aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklaustas kratą atlikęs pareigūnas A. K., patvirtindamas, kad V. M. pats nurodė vietą, kur buvo asmens tapatybės kortelė, kad nežinant kur ji buvo sandėliuke, jos nebūtų galima pastebėti. Tai, kad V. M. pareigūnams nurodė kur yra asmens tapatybės kortelė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaltinamojo mama A. M.. Šios liudytojos parodymais teismas reimiasi duotais ikiteisminio tyrimo metu ir ta apimtimi kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi ji yra kaltinamojo mama ir suinteresuota, jog sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės, be to visas aplinkybes sužinojo iš sūnaus. Nei A. M., nei kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad jis tą dieną kartu važiavo su R. J. pastarojo automobiliu, nepatvirtino R. J., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, paaiškindamas, kad jis neturi jokio automobilio. Šios aplinkybės rodo, jog V. M. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl teismas nustatydamas įvykio aplinkybes jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms – kad jis pardavė mobiliojo ryšio telefoną R. J., kad parodė kur yra asmens tapatybės kortelė ir ją pateikė pareigūnams, o kita jo parodymų dalimi teismas nesiremia ir vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

V. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, veikdamas su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtą – suduodami rankomis ir kojomis tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias nukentėjusios Z. K. kūno vietas, pagrobė iš nukentėjusiosios rankinę, su joje buvusiais daiktais, o iš nukentėjusiosios striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajai Z. K. bendrą 393 Lt turtinę žalą. Kaltinamasis suvokė, jog naudodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiosios turtą, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.

Z. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 503 Lt civilinį ieškinį (1 t., 75 b. l.), prašydamas iš kaltinamojo V. M. priteisti 503 Lt turtinės žalos, nes plėšimo metu buvo sugadinta jos striukė, kurios vertė 110 Lt, ir pagrobta turto už 393 Lt. Nukentėjusiosios Z. K. reikalavimas dėl 503 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas bylos medžiaga, turtinę žalą ji patyrė dėl nusikalstamų V. M. ir dar dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę V. M. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad V. M. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltininko kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę – teistas (1 t., 151-152, 157-163, 164-175 b. l.), teistumas neišnykęs, jam nustatytas vidutinis neįgalumas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai (1 t., 178 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 t., 179 b. l.), yra nepilnametis, naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog po šioje byloje įvykdytų nusikaltimų, padarė nusikaltimus nuosavybei (BK 180 str. 1d.,178 str. 2d., 180 str. 2d.), už kuriuos yra nuteistas 2012-07-30 ir 2012-09-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2013-03-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais, kas rodo, jog jis nėra linkęs taisytis laisvėje ir ignoruoja normalaus elgesio taisykles, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertindamas tai, kad V. M. yra labai jauno amžiaus, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Daiktiniai įrodymai – šalpos (socialinės) pensijos gavėjo (pensininko) pažymėjimas serija PP Nr. 018513, išduotas Z. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkės Z. K. nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), 2 kompaktiniai diskai su liudytojų V. L. ir D. S. apklausų įrašais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nuspren džia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį atliktą bei įskaitytą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013 m. gegužės 13 d.

Nukentėjusiosios Z. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. M., o jam neturinti pakankamai turto ar uždarbio, iš jo atstovės pagal įstatymą A. M., nukentėjusiosios Z. K. naudai 503 Lt (penkis šimtus tris litus) turtinės žalos atlyginimui, nustatant, kad A. M. pareiga pasibaigia sulaukus V. M. pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – šalpos (socialinės) pensijos gavėjo (pensininko) pažymėjimą serija PP Nr. 018513, išduotą Z. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkės Z. K. nuosavybei, 2 kompaktinius diskus su liudytojų V. L. ir D. S. apklausų įrašais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė