- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 1-114-633/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- O. R. S., D. S., V. S.
- Kaltinamasis
- R. M., M. B., A. B.
- Advokatai
- Vytautas Šilingas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiems O. R. S. (ji ir civilinė ieškovė), D. S., V. S., V. S., gynėjui advokatui Vytautui Šilingui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturi, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), darbingas visiškai, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.;
M. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), darbingas visiškai, nedirbantis, teistas : 1) 2010-07-14 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.;
A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), darbingas visiškai, nedirbantis, - šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas : 1) 2009-02-27 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., - paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, 2) 2009-07-17 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 10 mėn. laisvės apribojimo, 2009-11-23 teismo nutartimi bausmė pakeista į 45 paras arešto, 3) 2009-12-15 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 64 str., - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2009-12-23 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str., - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2010-05-14 Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., 64 str., - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2013-11-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji R. M., M. B. ir A. B. 2013-09-01 apie 15.50 val., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ieškodami kito pašalinio nukentėjusiajai asmens, atvirai ir neteisėtai, - prieš O. R. S. norą ir valią, stipriai traukdami duris ir tuo išlupdami iš vidaus užkabinto kablio tvirtinimą, įsibrovė į O. R. S. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), grasinančiai reikalavo pasakyti ar ji yra jų ieškomo asmens motina, kur yra šis asmuo.
Šiais veiksmais kaltinamieji R. M., M. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d.
Be to, kaltinamieji R. M., M. B. ir A. B. 2013-09-01 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, V. S. namų atvirame kieme, kitų asmenų akivaizdoje, - viešoje vietoje, elgdamiesi įžūliai ir rodydami nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, dėl telefoninio pokalbio metu kilusio žodinio ginčo, - iš asmeninių paskatų, tyčia užpuolė ir sudavė daugybinius smūgius kumštimis ir kojomis į veidą, galvą ir kt. kūno vietas D. S., po ko stojusiems jį ginti V. S. spyrė į veidą, V. S. spyrė į ranką ir sudavė kumštimi į galvą, taip bendrai mušdami padarė : D. S., - veido ir dešinės ausies sumušimą, kraujosruvą veide, V. S., - paviršinę muštinę žaizdą smakre, nežymiai sutrikdė D. S. ir V. S. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą V. S., taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamieji R. M., M. B. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu pagal šiuos kaltinimus prisipažįstantis, kad gailisi ką padaręs, apie nusikaltimų įvykius paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su pusbroliais B. gėrė alų, D. S. paskambino buvusiai sugyventinei, pas kurią jie gėrė ir pokalbių telefonu metu jie susipyko, todėl su pusbroliais nutarė nuvažiuoti pas D. S. į namus ir jį sumušti, nes jautėsi įžeisti. Pažįstamas R. K. juos atvežė į (duomenys neskelbtini), jo parodymu išleido prie siuvimo fabriko. Jie visi trys nuėjo į kiemą namo, kuriame kaip manė gyvena D. S.. Lauko durys buvo užkabintos iš vidaus, neradę skambučio teigia beldę į duris, tačiau niekas neatsiliepęs ir neatidaręs. Manydami, kad D. S. taip slepiasi nuo jų, jie stipriai traukė duris į save ir jos atsidarė, kas nutiko užraktui teigia nežiūrėję. Į namo vidų pirmiausiai užėjęs jis pats ir M., pastarasis klausinėjo viduje rastą lig tol nepažinotą nukentėjusiąją O. R. S., kur yra D., ar ji jo mama, nukentėjusio teigusi, kad toks čia negyvena. Jie dar apsidairė pirmo aukšto patalpose, jis pats palipo laiptais ir iki antro aukšto, niekur D. S. neradę, visi išėjo į lauką, išsivedė ir nukentėjusią. Čia visiškai atsitiktinai ant gretimos sodybos kiemo jie pamatė ieškotą D. S., pirmas į tą kiemą nubėgo M., jis pats iš paskos, A. paskutinis. Jam įbėgus į kiemą, M. jau mušėsi su D. S., jis pats spyrė D. S., šis nuvirto, po to dar pora kartų smogė kumštimi kažkur į krūtinę, prieš V. S. ir V. S. jis pats neprisimena smurtavęs, taip pat nematęs, kad tai būtų padarę kt. bendrininkai. Išsigandę ką padarė visi pasišalino ir tuo pačiu automobiliu parvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po įvykio nukentėjusius D. S., V. S. ir V. S. atsiprašė, su jais susitaikė, visiškai atlygino jų prašytą žalą, buvo nuvykę atsiprašyti bei taikytis ir pas nukentėjusią O. R. S., tačiau ši jų nesileido.
2. Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu pagal šiuos kaltinimus irgi prisipažįstantis, gailisi ką padaręs, apie nusikaltimų įvykius davė analogiškus paaiškinimus kaip ir kaltinamasis R. M., papildomai nurodydamas, kad atbėgęs į D. S. kiemą jis iš karto sudavė jam 2-3 kartus kumštimi į veidą, jiedu susikibo, nuvirto ant žemės, D. S. po to mušė ir kt. du atbėgę jo bendrininkai, jam dar grumiantis su D. S., kažkas jam iš už nugaros sudavė metaliniu semtuvėliu per galvą, išsigandę ką padarė visi trys pabėgo.
3. Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu pagal šiuos kaltinimas taip pat prisipažįstantis, kad gailisi ką padaręs, apie nusikaltimų įvykius davė analogiškus paaiškinimus kaip ir kt. du kaltinamieji, papildomai nurodydamas, jog jis pats atbėgęs paskutiniu į D. S. kiemą, sudavė jam kumštimi ir spyrė į veidą, galvą, tuo pat metu atgalia ranka sudavė ar tai įspyrė koja bandžiusiam D. S. ginti V. S., muštynių įkarštyje galėjo kliūti ir V. S., jis matė, kad D. S. mušė ir kt. du kaltinamieji.
4. Nukentėjusioji O. R. S. paaiškino, jog įvykio metu kambaryje žiūrėjo televizorių, lauko duris kaip paprastai buvo užsikabinusi kabliu iš vidaus, tačiau buvo atidarytas į kiemą langas ir mananti, kad beldimą būtų girdėjusi. Tačiau visiškai netikėtai triokštelėjo ir atsidarė lauko durys, kai ji atsikėlė pasižiūrėti, virtuvėje sutiko visus tris lig tol nepažinotus kaltinamuosius. Šie labai agresyviai, piktai buvo nusiteikę, vis klausė, ar turi sūnų vardu D., kur šis yra, ji atsakiusi, jog tokio vaiko neturi ir toks asmuo čia negyvenantis. Kaltinamasis M. B. ją nusivedė į kiemą apžiūrėti ar Darius nesislepia garaže. Jau lauke ji garsiai samprotavo kur gali gyventi toks vaikinas Dariaus vardu ir užsiminė apie gretimą buvusios veterinarinės ligoninės pastatą. Tada pirmas į tą kiemą ir nubėgo tas pats M. B., po to matė, kad į V. S. kiemą nubėgo ir kt. du kaltinamieji. Ji pati išsigandusi nuėjo ieškoti pagalbos pas kaimynus Mačaičius. Eidama atgal namo matė, kad ant V. S. kiemo nukritęs jos sūnus D. S. ir visi trys kaltinamieji jį muša bei spardo.
5. Nukentėjusysis D. S. paaiškino, kad prieš įvykį išgėręs paskambino buvusiai sugyventinei ir vaiko motinai į (duomenys neskelbtini), ši davė kalbėti kaltinamiesiems, pokalbių metu jie susipyko, kaltinamieji pagrasino, kad atvažiuos ir jį sumuš. Jis po to su motina ir jos sugyventiniu buvo kieme ir rūkė. Pirmas į jų kiemą įbėgo M. B., puolė jį mušti, sudavė smūgius, jiedu susikibo ir grūmėsi, antruoju pribėgęs R. M. jam taip pat sudavė daugybinius smūgius, paskutiniu atbėgęs A. B. įspyrė jam į galvą ir jam aptemo sąmonė. Prieš tai jis dar spėjo pamatyti, kad kažkuris iš kaltinamųjų spirdamas jo motinai į ranką išmušė mobilų telefoną, nes ši ketinusi skambinti policijai, po med. pagalbos suteikimo jam, dar matė, kad yra sutvarstyta ir V. S. galva. Jis patvirtinantis, kad po įvykio kaltinamieji jį ir kt. šeimos narius atsiprašė, jie susitaikė, jiems pilnai atlygino žalą.
6. Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad pirmas į kiemą atbėgęs kaltinamasis M. B. užpuolė ir mušė kumščių smūgiais posūnį D. S., jis norėdamas šį apginti, pagriebė atsitiktinai pasitaikiusį metalinį semtuvėlį ir juo sudavė šiam kaltinamajam per galvą. Tuomet kitas kaltinamasis, kuris nespėjo pamatyti, jam spyrė į galvą ir aptemo sąmonė. Atsigavo tik suteikus greitąją med. pagalbą, sugyventinė V. S. teigė, kad kažkuris iš kaltinamųjų jai įspyrė į ranką ir išmušė telefoną, kuriuo norėjusi kviestis policiją. Jis taip pat patvirtinantis aplinkybes dėl kaltinamųjų atsiprašymo, susitaikymo ir žalos atlyginimo.
7. Nukentėjusi V. S. nurodė, jog pirmas į kiemą atbėgo ir užpuolė sūnų kumščių smūgiais M. B., jiedu susigrūmė. Ji ėmė šaukti liautis ir kad skambinanti į policiją, tuomet prie jos prišokęs kaltinamasis R. M. spyrė jai į ranką ir telefoną jai išmušė, po to dar 1 kartą sudavė ranka į paausį. Dar iki šio momento ji matė, kad sūnų norėjęs ginti V. S. sudavė semtuvėliu M. B. per galvą prie ausies. Po to į kiemą atbėgus ir A. B., jie jau visi trys mušė jos sūnų, vienas iš kaltinamųjų po smūgio semtuvėliu spyrė jos sugyventiniui į galvą ir šis krito be sąmonės, po to kaltinamieji visi pabėgo. Ji taip pat patvirtinanti aplinkybes dėl kaltinamųjų atsiprašymo, susitaikymo ir žalos atlyginimo.
8. Liudytojas R. K. paaiškino, kad kaltinamųjų prašymu juos atvežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), išleido ir laukė prie Siuvimo fabriko, kaltinamieji buvo įpykę ir vis kartojo, kad jų „gaidžiais nevadins“. Pirmiausiai jie visi nuėjo į vieną kiemą, po to nubėgo į gretimą, užtruko apie 15 min., kai grįžo, jis matė, kad buvo apdaužyta M. B. ausis, jie kalbėjo, kad sumušė kažkokį Darių.
9. Liudytojai Š. M. ir B. M. patvirtino, jog į jų namus atbėgusi nukentėjusi S. buvo išsigandusi, teigė, kad pas ją į namus buvo įsibrovę trys vyrai, ieškodami D., išlupo durų vidinį kablį. Jie matė, kad V. S. kieme visi trys kaltinamieji mušė kumštimis ir kojomis nugriuvusį D. S., taip pat įspyrė V. S. ir V. S., V. S. irgi nugriuvo. Š. M. iškvietęs telefonu policiją ir greitąją med. pagalbą.
10. Liudytojas A. S. patvirtino, kad įvykio vakarą paskambinusi išsigandusi mama O. R. S. pranešė, jog išlupę vidinio kablio tvirtinimą į jos namus buvo įsibrovę trys nepažįstami vyrai ieškodami kažkokio D., neradę, vedęsi ją laukan, iš ten nubėgo į gretimą buvusios veterinarinės ligoninės pastato kiemą. Rytojaus dieną jis atvykęs pats matė, kad buvo išlupta iš staktos iš vidinės durų pusės kablį laikiusi vinis, užraktą sutaisė. Mama jam taip pat sakė, kad įsibrovėliai, ieškodami D. apieškojo namo patalpas, lipę ir į antrą aukštą.
11. 2013-09-01 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykių vieta yra (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini) (O. R. S.) ir namo Nr. (duomenys neskelbtini) (V. S.) kieme. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) laukujos durys rastos atidarytos, ant jų iš vidinės pusės rastas kabantis kablys, kurio antrą galą įtvirtinanti vinis išlupa iš staktos, - joje likusi 0,5 cm diametro skylė. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas apaugęs žole, vietomis plikas gruntas, 6 m atstumu nuo namo vakarų kryptimi ant žolės rasti kraujo lašai (b. l. 5-8, 1 tome).
12. 2014-02-24 asmenų parodymų atpažinti pagal jų nuotraukas metu nukentėjusi O. R. S. atpažinusi iš bendrųjų veido bruožų visus tris kaltinamuosius kaip nusikaltimo įvykio metu į jos namą įsibrovusius asmenis (b. l. 13-15, 16-19, 20-22, 1 tome).
13. 2014-03-10 asmenų parodymų atpažinti pagal jų nuotraukas metu nukentėjusi V. S. atpažinusi pagal bendruosius veido bruožus kaltinamuosius M. B. ir A. B., kaip užpuolusius ir sumušusios jos sūnų D. S. (b. l. 59-61, 62-64, 1 tome).
Žemesnės instancijos teismas
14. 2014-01-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1/14(09) nustatyta, jog nukentėjusiam D. S. klinikiniais duomenimis konstatuota veido ir dešinės ausies sumušimas, kraujosruva veide, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 2013-09-01, nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, nuo to asmuo galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 44, 1 tome).
15. 2014-01-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2/14(09) nustatyta, kad dėl bylos aplinkybėmis prieš ją pavartoto fizinio smurto nukentėjusi V. S. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 66, 1 tome).
16. 2014-03-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 18/14(09) nustatyta, jog nukentėjusiajam V. S. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė žaizda smakre, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 73, 1 tome).
17. Nukentėjusių D. S. ir V. S. sužalojimų faktus patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių duomenys (b. l. 82-84, 1 tome).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Dėl kaltinamųjų parodymų. Kaltinamieji kaltais dėl pareikštųjų jiems kaltinimų pagal BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. pareiškė prisipažįstantys, nors duodami teisme parodymus patys tiksliai nepatvirtino ir nenurodė aplinkybių, kokiomis smurtavo prieš nukentėjusius V. S. (A. B.) ir V. S. (R. M.), tačiau kartu kategoriškai tokio smurto galimybės ir nepaneigė, pastarosios yra visiškai patikimai nustatytos visuma bylos faktinių duomenų – tiek pačių nukentėjusių, tiek liudytojų Š. M., B. M. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, nukentėjusios V. S. atpažinimu teisme kaltinamojo R. M. ir kt. Dėl kitų esminių bylai teisingai išspręsti reikšmingų nusikaltimų įvykių aplinkybių kaltinamųjų parodymai iš esmės atitinka kitus bylos duomenis, nustatytus iš aukščiau vardintų įrodymų šaltinių, yra jais patvirtinti bei ir patys, kaip viena iš įrodymų rūšių, patvirtina šiuos (kitus) bylos duomenis (nukentėjusių ir liudytojų parodymus, atpažinimų, įvykio vietų apžiūros duomenis, teismo medicinos specialisto išvadas) kaip teisingus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų. Teismo vertinimu, šių asmenų paaiškinimai apie nusikaltimų įvykių aplinkybes aptariamų kaltinimų apimtyje (BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.) yra nuoseklūs, pakankamai, kiek tai leido pati įvykio situacija, išsamūs, jie papildo ir patvirtina vieni kitus. Kadangi tiek nukentėjusieji (išskyrus D. S.), tiek liudytojai nė vieno iš kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo (matė pirmąjį kartą), asmeninių santykių neturėjo, todėl teismas sprendžia nenustatęs jokių, net netiesioginių duomenų, kurie duotų pagrindo abejoti šių asmenų, įskaitant ir D. S., parodymų patikimumu ir juolab jais išviso netikėti.
Visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių aptariamų kaltinimų (BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.) apimtyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamieji, savo pobūdžiu viešoje vietoje ir su įvykiu nesusijusių kitų asmenų akivaizdoje, tačiau išskirtinai iš asmeninių paskatų dėl tik ką įvykusio žodinio konflikto telefoninių pokalbių metu, pradėto paties nukentėjusio D. S., daugybiniais rankų ir kojų smūgiais sumušė nukentėjusįjį D. S. bei jį, kaip faktinės šeimos narį, stojusius ginti motiną V. S. ir patėvį V. S., bendru mušimu sukeldami visiems trims nukentėjusiems fizinį skausmą, o D. S. ir V. S., - dar ir nežymiai sutrikdydami jų sveikatą, taip pat sutrikdydami tokiais savo veiksmais ir viešąją tvarką. Be to, dar prieš tai, negavę būsto šeimininkės sutikimo įeiti, radę jos namų duris užkabintas iš vidaus kabliu, suvokdami savo veiksmų neteisėtumą, tyčia atvirai sugadinę kablio užraktą ne tik įėjo į nukentėjusios O. R. S. būstą (gyvenamąjį namą), tačiau ir be jos leidimo vaikščiojo, apžiūrinėjo namų vidaus patalpas, tokiu savo elgesiu, agresyvia kalba ir laikysena gasdino garbaus amžiaus būsto savininkę.
Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamų kaltinimų pagal LR BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. apimtyje aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Nors kaltinamajame akte visiems trims kaltinamiesiems be aptartų kaltinimų buvo pareikštas dar ir kaltinimas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad jie neteisėto įsibrovimo į nukentėjusios O. R. S. namus metu slapta pagrobė jos 1500 Lt vertės tris stirnos ragus, tačiau nuo pastarojo kaltinimo teisiamajame posėdyje valstybės kaltintojas atsisakė. Teismas sprendžia, kad šis atsisakymas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas teisiamajame posėdyje patikrintais ir papildomai gautais bylos duomenimis, - vieninteliai duomenys, ir tai savo prigimtimi netiesioginiai, dėl galimo vagystės įvykdymo kaltinamųjų asmenyje tėra daiktų savininkės O. R. S. ir jos sūnaus liudytojo A. S. pareiškimai, kad maždaug prieš savaitę iki šio įvykio ragai buvo vietoje, o praėjus parai po kaltinamųjų pasišalinimo jų nebebuvo. Tačiau jokie kiti bylos duomenys, nei subjektyvaus, nei tuo labiau objektyvaus pobūdžio nepatvirtina nukentėjusios ir liudytojo versijos, - nė vienas kitas kaltinamuosius po pasišalinimo iš O. R. S. būsto matęs asmuo (nustatyta bent 6 tokie asmenys) nematė pas juos, kaltinamuosius, jokių daiktų išskyrus alaus butelį, kaltinamieji neturėjo jokių nešulių, krepšių ar pan., buvo apsirengę itin lengvai (šortais ir marškinėliais), todėl praktiškai neturėjo kur ir norėdami tokius daiktus nuo kitų akių paslėpti, dar ikiteisminiam tyrime atliktos ragų paieškos priemonės, tame tarpe ir kratos pas kaltinamuosius, nepatvirtino, net ir galimais netiesioginiais duomenimis, kad kaltinamieji būtų šiuos daiktus pavogę. Aptartų duomenų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamieji O. R. S. ragų nepavogė, - tai yra nepadarė BK 178 str. 2 d. ar kitame baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, todėl pagal pastarąjį kaltinimą (BK 178 str. 2 d.) jie turi būti išteisinti Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. apibrėžtu juridiniu pagrindu.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai bylos dalyje, kurioje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, turi būti kvalifikuojami būtent pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 165 str. 1 d. (kaip realioji nusikaltimų sutaptis). Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusius D. S., V. S. ir V. S. nusikaltimų įvykio metu sutartinai, pritardami vienas kito matomiems veiksmams, pavartojo visi trys kaltinamieji ir niekas kitas. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo, kūno sužalojimų padarymo, sveikatos sutrikdymo, viešos rimties ir tvarkos suardymo) atžvilgiu jų tyčia ir buvo akivaizdžiai neapibrėžta. Trečia, daugybinių smūgių sudavimas ne tik kumštimis, bet ir spardant, trims nukentėjusiems daugiausiai į veidą, išorinių kūno sužalojimų dviem iš trijų padarymas aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti vertinama įžūliu elgesiu. Ketvirta, kompetentingo specialisto išvadomis konstatuotos nukentėjusių D. S. ir V. S. sumušimo pasekmės šių asmenų sveikatai – sužalojimų padarymas ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas, taip pat fizinio skausmo sukėlimas V. S., yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusiųjų medicininių dokumentų, tiek ir bylos tyrimo duomenimis. Penkta, kaltinamieji įžūliai elgėsi iš esmės atvirame prie judrios miesto gatvės esančiame namo kieme, nors ir neištisai, tačiau stebint, matant mažiausiai dar 3 pašaliniams muštynėms asmenims (O. R. S., Š. M., B. M.), kieme ar jo prieigose bet kada galėjo pasirodyti, atsirasti ir daugiau pašalinių įvykiui asmenų (kaimyninių namų gyventojų ar jų svečių, kt. asmenų), todėl spręstina, jog jie nusikalto savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiųjų asmeniui, bet ir kt. aplinkiniams (įvykį galėjo atsitiktinai pamatyti, ar jį girdėti ir daugiau gyventojų ar kt. asmenų) bei pačiai aplinkai, dėl nukentėjusiems ir tiesioginiams įvykio liudininkams sukeltų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ir kt. – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šešta, kaltininko veikimo paskatas apibrėžia (nulemia) jo psichinis santykis su planuojama, daroma veika, kuris yra pirmesnis, nei veikimo aplinkos ypatumai. Teismas patikimai nustatė, jog kaltinamieji smurtavo ne siekdami pasidemonstruoti, pasirodyti, viešai pažeminti nukentėjusius ir pan., o visumoje iš staigaus pykčio, kurį sukėlė nukentėjusio D. S. telefonu pradėtas su kaltinamaisiais tarpusavio grynai buitinis, asmeninio pobūdžio ginčas. Tai savo turiniu neabejotinai asmeninės, o ne chuliganiškos paskatos. Septinta, dėl kvalifikacijos pagal LR BK 165 str. 1 d. pagrindimo teismo jau buvo iš esmės pasisakyta aukščiau, vertinant kaltinamųjų parodymus ir kt. duomenis dėl šios kaltinimo dalies.
IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kiekvieno iš jų padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas vertina taip : a) dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., - kiek didesnės nei rūšinės sudėties lygmuo, kadangi šiuo atveju buvo vienu metu smurtauta ne prieš vieną, bet tris skirtingus asmenis (nukentėjusius), dviem iš jų padarant realius išorinius kūno sužalojimus ir sutrikdant sveikatą, b) dėl veikos, numatytos BK 165 str. 1 d., - rūšinės nusikaltimo sudėties lygmens.
Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikų kvalifikaciją, todėl bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) papildomai tai nevertinama, subjektyvinėje veikų sudėčių dalyje vyravo asmeninės, keršto paskatos. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias vertina taip : kaltinamojo R. M., - iš esmės dar teigiamai, kaltinamojo M. B., - patenkinamai, o A. B., - jau iš esmės neigiamai. Kaltinamasis R. M. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (BK 97 str. 6 d.), galiojančių administracinių nuobaudų irgi neturi, gyvenamosios vietos savivaldos institucija iš gyventojų nusiskundimų dėl šio asmens elgesio nėra gavusi, kaltinamasis šeimos nesukūręs, gyvena su tėvais, kita vertus, būdamas jaunas ir darbingas, nedirba, Darbo biržoje senokai nesiregistruoja. Kaltinamasis M. B. nusikalto ir teisiamas antrą kartą, nagrinėjamus nusikaltimus padarė tepraėjus 8 mėn. po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, būdamas darbingu, nedirba, Darbo biržoje nesiregistruoja, kita vertus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šeimos nesukūręs ir gyvena su motina, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš gyventojų dėl šio asmens elgesio nėra gavusi. Kaltinamasis A. B. nusikalto ir teisiamas jau 7-ąjį kartą, nagrinėjamus nusikaltimus įvykdė tepraėjus apie 10 mėn. po paskutinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, per šį laiką įvykdė dar vieną tyčinį nusikaltimą, - vagystę, už kurį paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, nusikaltimų metu turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas. Kadangi kaltinamieji M. B. ir A. B. nagrinėjamus nusikaltimus padarė turėdami neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, jie abu pagal baudžiamąjį įstatymą yra recidyvistai (BK 27 str. 1 d.).
Vertinant kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį nusikaltimų padaryme, konstatuotina, jog šio bausmės individualizavimo kriterijaus požiūriu visi kaltinamieji veikė daugmaž vienodai, nė vienos iš jų veiksmai iš esmės neišsiskyrė iš kitų, todėl pagal pastarąjį kriterijų jie baustini apytiksliai vienodai.
Bylos dalyje dėl įsibrovimo į būstą (BK 165 str. 1 d.) kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe kvalifikuojamas jų kaltės visiškas prisipažinimas, nukentėjusios atsiprašymas teisme ir pareikštas gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Bylos dalyje dėl viešos tvarkos sutrikdymo (BK 284 str. 1 d.) kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama : a) kaltės visiškas pripažinimas, dar iki bylos nagrinėjimo atsiprašymas ir susitaikymas su nukentėjusiais bei pareikštas gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), b) visiškas atlyginimas nusikaltimu padarytos žalos, tiek tiesioginės nukentėjusiems, tiek netiesioginės ligonių kasai dėl nukentėjusių gydymo (BK 59 str. 1 d. 3 p.), c) kad veikos padarymui įtakos turėjo ir neatsakingas, rizikingas ir provokavęs kaltinamuosius nukentėjusio D. S. elgesys prieš tai vykusių jų tarpusavio telefoninių pokalbių metu (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl abiejų veikų (BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.) teismas kvalifikuoja : a) visų kaltinamųjų apsvaigimą nuo alkoholio, kas, kaip teisme pripažino ir patys kaltinamieji, didžiausia dalimi ir sąlygojo nusikaltimo įvykdymą (BK 60 str. 1 d. 9 p.), b) kad nusikalsta veikiant trijų asmenų bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Nenustačius kokių tai išskirtinių, ypatingų aplinkybių, teismo pagal bendrąją BK 56 str. 1 d. taisyklę sprendžiama kaltinamiesiems recidyvistams M. B. ir A. B. skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmes, o kaltinamajam R. M. pagal bendrąją BK 55 str. taisyklę arešto bausmę. Teismo vertinimu švelnesnių rūšių bausmės šioje situacijoje nebūtų pakankamos tam, kad visiškai pasiekti bausmių skyrimo tikslus ir įvykdyti teisingumą, atsižvelgiant į aplinkybes, kad vienas po kito buvo padaryti du tyčiniai nusikaltimai, pirmas, - prieš vienišą nusenusią garbaus amžiaus moterį, elgiantis ne tik įžūliai bet ir gana ciniškai, antras, - sumušant visą vieni kitus bandžiusių ginti Stulgių šeimą. Pagal suformuotą šalies kasacinio teismo praktiką kai nors anksčiau ir neteistas asmuo yra teisiamas ne už vieno, bet už keleto tyčinių nusikaltimų padarymą, dargi esant kelioms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, jam yra teisinga skirti netgi griežtesnės rūšies terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Bausmių dydžiai pagal abu kaltinimus nustatytini artimi vidurkiams. Tokiu būdu R. M. pagal BK 165 str. 1 d. skirtina 20 parų arešto, pagal BK 284 str. 1 d., - 30 parų arešto, bausmes subendrinus pagal LR BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, paskirtina galutinė subendrinta bausmė, - 40 parų arešto. M. B. pagal BK 165 str. 1 d. skirtina 6 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 284 str. 1 d., - 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmes subendrinus pagal LR BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, paskirtina galutinė subendrinta bausmė, - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. A. B. pagal BK 165 str. 1 d. skirtina 7 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 284 str. 1 d., - 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, nustatytina subendrinta bausmė, - 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Pastaroji bausmė A. B. dar subendrintina su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2013-11-13 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisyklę, pridedant prie griežtesnės pirmosios 6 mėn. dalį nuo naujai skiriamos ir nustatytina galutinė bausmė, - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į kurią įskaičiuotina atlikta bausmės dalis pagal 2013-11-13 nuosprendį. Teismo vertinimu, tokie bausmių dydžiai (trukmė) visiškai atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą, bus proporcingi ir adekvatūs nusikalstamų veikų pobūdžiui, pavojingumo visuomenei laipsniui bei ir pačių kaltinamųjų asmenybėms.
Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymą kaltinamiesiems M. B. ir A. B. teismas vertina negalimu, kadangi akivaizdu, jog be realaus bausmių atlikimo jų tikslai šiuo atveju nebus pasiekti - kaltinamieji du naujus tyčinius nusikaltimus padarė būdami dar recidyvistais, t.y. netrukus po paskutinių bausmių realaus atlikimo įkalinimo įstaigose, nuo paleidimo nepraėjus nei metams, būdami laisvėje nedirbo, darbo per Darbo biržą ir nesiieškojo.
Kaltinamiesiems skirti baudžiamojo poveikio priemones nėra faktinio pagrindo.
Kaltinamiesiems M. B. ir R. M. ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos panaikintinos ir vykdytinos paskiriamos bausmės. Kaltinamajam A. B. dėl dabartinio terminuoto laisves atėmimo bausmės atlikimo tokia kardomoji priemonė, skirta dar ikiteisminiame tyrime, panaikintina kaip nebereikalinga.
Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusios nuo nusikaltimo O. R. S. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt jos patirtos dėl sukelto išgąsčio, ilgalaikio sveikatos pablogėjimo, neturtinės žalos atlyginimo byloje pareikštas teisėtu pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.250 str. 1 ir 2 d. d.), pagrįstas bylos medžiaga, yra teisingas ir sąžiningas, teisiamajame posėdyje visų kaltinamųjų, kaip civilinių atsakovų, buvo visiškai pripažintas, - ieškinio pripažinimas priimtinas ir aptariama ieškinio dalis tenkintina visiškai (BPK 113 str. 2 d., 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 2 d.).
Kadangi dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. kaltinamieji išteisinami nustačius kad jie nepadarė tokios nusikalstamos veikos, jiems pareikšta O. R. S. civilinio ieškinio dalis dėl 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti atmesta (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. B. jam BPK 51 str. 1 d. 7 p. juridiniu pagrindu teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal 2014-06-25 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2249, - 300 Lt (b. l. 87, 2 tome).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., 5 d. 1 p., teismas
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir jį nuteisti : 1) pagal BK 165 str. 1 d. – 20 parų arešto, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 30 parų arešto. Bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę.
R. M. pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. S. ragų vagystės) išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos.
M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir jį nuteisti : 1) pagal BK 165 str. 1 d. – 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 1 (vienerius) m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę.
M. B. pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. S. ragų vagystės) išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos.
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., ir jį nuteisti : 1) pagal BK 165 str. 1 d. – 7 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, 2) pagal BK 284 str. 1 d. – 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę, - 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Šią bausmę subendrinti su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2013-11-13 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, taikant BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. taisyklę, ir nustatyti galutinę bausmę, - 2 (dvejus) m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į kurią įskaičiuoti atliktą dalį bausmės pagal 2013-11-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
A. B. pagal Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl O. R. S. ragų vagystės) išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos.
O. R. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jai, O. R. S., tris tūkstančius litų (3000 Lt)/868,86 EUR neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš nuteistųjų R. M., M. B. ir A. B.. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo A. B. tris šimtus litų (300 Lt)/86,89 EUR valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo jam išlaidų (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis, - už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo jo nuorašų įteikimo jiems kiekvienam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.