- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e1-2043-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13207-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
J. R. 2020 m. balandžio 3 d. apie 17.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia ne daugiau dešimt kartų rankos kumščiu sudavė R. V. į kairį šoną, tokiu būdu smurtaudamas, savo šeimos narei – seseriai sukėlė fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis J. R., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena kartu su mama M. R. jai priklausančiame name – (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. balandžio 3 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl namuose vykdomų remonto darbų, susikonfliktavo su iš Anglijos grįžusia seserimi R. V.. Konflikto metu išsakė daug negražių dalykų ir seseriai būnant virtuvėje, priėjęs prie jos, rankos kumščiu sudavė į kairį šoną, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio neatsimena, kiek smūgių sudavė. Įvykį galėjo matyti namuose buvusi jo dukterėčia K.. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pripažino turintis problemų su alkoholio vartojimu, savo elgesio neteisina. Sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Taip pat sutinka gydytis nuo alkoholizmo, kadangi suvokia, kad jo piktnaudžiavimas alkoholiu daro žalą jam ir padaro jį neprognozuojamu (b. l. 119–120, 131–133).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji R. V., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuolatos gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten dirba ir turi šeimą, tačiau 2020 m. kovo 5 d., atvyko į Lietuvą, kadangi jos mama buvo paguldyta į ligoninę. Iki tol mama gyveno su jos broliu J. R., kuris piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to būna agresyvus, nuosavame name, (duomenys neskelbtini), Kaune. 2020 m. balandžio 3 d. ji būdama mamos namuose, minėtu adresu, sukonfliktavo su neblaiviu kaltinamuoju J. R., kadangi pastarajai sutvarkius namus, J. R. į juos įėjo su purvinais batais. Prasidėjus žodiniam konfliktui, J. R. grasino, jog gali sulaužyti R. V. ranką ir aiškino, kad pastaroji negali būti namuose, todėl, jai manant, kad kaltinamasis gali būti neprognozuojamas, dukterėčia iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai paaiškino J. R., kad šis nekonfliktuotų. Praėjus maždaug valandai po policijos pareigūnų išvykimo, R. V. būnant virtuvėje, į ją atėjo dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio J. R., kuris, būdamas labai agresyvus, nieko nesakęs rankos kumščiu sudavė R. V. į kairį šoną ties šonkauliais, tuomet kumščiu sau į delną, o po to vėl jai sudavė kumščiu į kairį šoną. Iš skausmo nukentėjusioji susirietė, tačiau kaltinamasis vis rėkė, kad ji atsitiestų ir neapsimetinėtų, vis suduodamas jai į kairį šoną, suduodamas ne daugiau dešimt smūgių į kairį šoną. Kadangi R. V. šaukėsi pagalbos, kitame kambaryje buvusi dukterėčia K. S. iškvietė policiją, kurie atvykę sulaikė J. R.. Paaiškino, kad K. S. nematė kaip kaltinamasis sudavė smūgius. Dėl suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą kairiame šone, buvo pristatyta į ligoninę, kur ją apžiūrėjo, lūžių nenustatė, bet skausmą juto ilgai, vėliau atsirado kraujosruvos. Pas medikus papildomai nuvykusi nebuvo, kadangi dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino jos nepriėmė. Po minėto įvykio išsikraustė iš mamos namų ir apsistojo pas draugę, (duomenys neskelbtini), Kaune. Dėl šio įvykio kaltinamasis jos neatsiprašė, o ji pati susitaikyti neketina bei nurodė, kad kaltinamajam reikalingas gydymas. Prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota, kaip J. R. pradėjo konfliktuoti prieš pirmą kartą atvykstant policijos pareigūnams, taip pat fotonuotrauką, kurioje užfiksuotos kraujosruvos dėl suduotų J. R. smūgių jai (b. l. 61–62).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2020 m. balandžio 3 d. išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 3 d., 17.36 val., apie įvykį pranešė K., nurodydama, jog jos dėdė rankomis muša tetą (savo seserį), o pranešėja įvykio vietoje yra su mažamečiu vaiku ir pasislėpė kitame kambaryje, tačiau tetos sveikatos būklės nežino, gali kraujuoti (b. l. 15).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėja nurodo, jog ką tik buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau asmuo šiuo metu smurtauja prieš savo seserį, o pranešėja yra kitame kambaryje su savo mažamečiu vaiku, tačiau dėl baimės neišėjo pažiūrėti, ar nukentėjusiajai reikalinga greitoji medicinos pagalba, bet nurodė, jog asmuo smurtauja kumščiu (b. l. 23).
Iš Kauno AVPK 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog atvykus pareigūnams R. V. buvo labai susijaudinusi. Pranešėja K. Š. patikslino, kad J. R. trenkė kumščiu savo seseriai R. V. į šonkaulius, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Kambaryje gulėjusi R. V. skundėsi skausmu šono srityje, todėl jai buvo iškviesti medikai, kurie ją išvežė į Kauno klinikas apžiūrai. Smurtu įtariamas asmuo J. R., akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilių girtumas) (b. l. 26–29).
Iš Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti, aprašyti iš užfiksuoti 2020 m. gegužės 15 d. nukentėjusiosios R. V. pateikti vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše girdimas vyriškas balsas, kuris, vartodamas necenzūrinius žodžius sako, jog R. R. jam namuose nereikia ir siūlo jai ateit pasiaiškinti, nurodydamas, jog suduos smūgius. Antrajame vaizdo įraše girdimas žodinis konfliktas tarp asmenų, vyrišku ir moterišku balsu, kurio metu, moterišku balsu liepiama K. kviesti policijos pareigūnus. Trečiajame, ketvirtajame ir penktajame vaizdo įrašuose girdimas vykstantis žodinis konfliktas tarp asmenų, kurio metu moterišku balsu pakartotinai klausiama, ar J. yra pavojingas būti namuose (b. l. 33–35).
Iš Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota nukentėjusiosios R. V. pateikta nuotrauka, kurioje matomas žmogaus kairysis šonas ties krūtine ir pečiu, kur matoma kraujosruva ir odos nubrozdinimas (b. l. 37–40).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. G 969/2020(02) matyti, jog R. V. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, dėl krūtinės sumušimo galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 56).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3680 matyti, kad 2020 m. balandžio 3 d. 18.27 val. J. R. nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 94).
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2020 m. balandžio 3 d. apie 17.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – seserį R. V. ir pastarajai ne daugiau kaip dešimt kartų rankos kumščiu sudavė į kairį šoną, taip sukeldamas R. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. R. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino pilnai, o ją patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog įvykio dieną kaltinamasis būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktuoti žodžiu, dėl ko nukentėjusioji, žinodama, jog J. R. apsvaigęs nuo alkoholio būna agresyvus, prašė dukterėčios iškviesti policijos pareigūnus, ką patvirtina nukentėjusiosios pateikti ir kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, tačiau po jų išvykimo praėjus pusantros valandos, apie 17.30 val., jai būnant namo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), Kaune, dar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio J. R., nieko nesakęs sudavė kumščiu į kairį šoną, dėl ko nukentėjusioji susirietė, o po to, šaukdamas, kad ji atsistotų, ir kumščiu sudavęs sau į ranką, toliau rankos kumščiu smūgiavo R. V. į kairį šoną, suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių, dėl ko kitame kambaryje buvusi dukterėčia kartu su mažamečiu vaiku, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė kaltinamąjį J. R., o R. V. dėl sumušimo buvo pristatyta į gydymo įstaigą, specialisto išvada Nr. G 969/2020(02) konstatuota, kad dėl suduotų smūgių jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo kaltė grindžiama taip pat tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog K. Š. pakartotinai iškvietus policijos pareigūnus, į įvykio vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams nurodė jog kaltinamasis rankos kumščiu smurtavo prieš savo seserį – R. V., dėl ko buvo laikinai sulaikytas, po ko jam alkotesteriu nustatytas 2,52 promilių girtumas, taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. R. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo R. V. visiškai įrodyta. Nukentėjusioji R. V. yra kaltinamojo J. R. sesuo, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
J. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir įpareigojimais (b. l. 137–139), nukentėjusiajai apie tai pranešta, prašymų negauta (b. l. 141).
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis J. R. laikomas neteistu (b. l. 80–81), administracine tvarka baustas (b. l. 78–79) turi galiojančią administracinę nuobaudą, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje suteikta stebėjimo paslauga (b. l. 86), Respublikiniame priklausomybės ligų centre konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 85), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 93) dirba (b. l. 76).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis J. R. teismo laikomas neteistu, administracine tvarka baustas vieną kartą, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra pakaltinamas, dirba.
Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant J. R. laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, su įpareigojimu ir įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam J. R. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, Kauno miesto apylinkės teismo teistas 1995 m. spalio 6 d., todėl išnykus teistumui laikomas neteistu, dirba, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,52 promilės), todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skirtina prokurorės prašoma laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 9 (devynis) mėnesius. Siekiant užtikrint realų bausmės vykdymą, kaltinamasis įpareigotinas laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Kaltinamasis J. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2020 m. balandžio 3 d., 18.00 val., iki 2020 m. balandžio 5 d. 17.15 val. (b. l. 97, 105), t. y. dvi paras, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalies).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. R. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai) ir bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti J. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 3 d., 18.00 val., iki 2020 m. balandžio 5 d. 17.15 val., t. y. dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.