- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- I-550-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 4D-137(4), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. birželio 15 d. raštą Nr. 5-11-S-246, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 20-S-1418;
2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsiųsti pareiškėjui atliktų tarnybinių patikrinimų išvadas;
3) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją užtikrinti 2009 m. balandžio 6 d. Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų pilną ir visišką įvykdymą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kaltų dėl rekomendacijų nevykdymo pareigūnų nubaudimą;
4) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų išvadas.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 15 d., 2008 m. gruodžio 18 d., 2008 m. gruodžio 22 d. Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauti jo skundai dėl Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pavaldaus Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų trukdymo pareiškėjui susirašinėti laiškais su Europos Žmogaus Teisių Teismu ir Lietuvos teismais bei nustatytais terminais pateikti reikalaujamus dokumentus. Seimo kontrolieriaus 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 4D-2008/1-1603/3D-1248 jo skundas buvo pripažintas pagrįstu ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui rekomenduota imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, bei sprendžiamas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Tačiau Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, neįvykdė Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacijų ir neskyrė tarnybinių nuobaudų kaltiems Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnams dėl to, kad Jonavos rajono policijos komisariato areštinė likviduota, Jonavos rajono policijos komisariate nėra užregistruotų pareiškėjo 2008 m. gruodžio mėnesio 1, 3 ir 9 d. pareiškimų, apklausti pareigūnai neigia, kad minėtomis dienomis buvo pateikti ir užregistruoti pareiškimai, o kitų objektyvių duomenų, jog pareiškėjas 2008 metų gruodžio 1, 3 ir 9 dienomis kreipėsi į Jonavos rajono policijos komisariato viršininką dėl dokumentų kopijų, reikalingų pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismui, negauta. Policijos departamentas, išnagrinėjęs jo 2009 m. gegužės 10 d. skundą, 2009 m. birželio 15 d. rašte Nr. 5-11-S-246 informavo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-1S-135 yra teisėta ir pagrįsta, o Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2009 m. birželio 27 d. skundą, 2009 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 4D-137(4) nurodė, kad Policijos departamento 2009 m. birželio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-OS-42 patvirtina, jog pareiškėjo skundas išnagrinėtas visapusiškai, objektyviai ir tinkamai, padarytos išvados pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjo nuomone, Vidaus reikalų ministerija pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį, trukdė jam apskųsti tarnybinius patikrinimus atlikusių pareigūnų veiksmus, nes jam nebuvo atsiųstos atsakovų atliktų tarnybinių patikrinimų išvados. Teigė, kad atsakovų veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais, nes jam trukdoma susirašinėti su Europos Žmogaus Teisių Teismu ir Lietuvos teismais bei nustatytais terminais pateikti prašomus dokumentus, taip pažeidžiant peticijos teisę bei Konstitucijos 22, 33 straipsnius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi bylą nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.).
Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2009 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 4D-2008/1-1603 išnagrinėjęs pareiškėjo skundus pripažino juos pagrįstais ir rekomendavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui A. K. imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai ir išspręstas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 20-S-1418 pranešė A. B., kad remiantis aukščiau minėta Seimo kontrolieriaus pažyma buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Policijos departamento Vidaus tyrimo valdybos 2009 m. birželio 15 d. raštu Nr. 5-11-S-246 pareiškėjas informuotas, kad Vidaus tyrimų tarnyboje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu konstatuota, jog Kauno apskrities VPK atliktas tarnybinis patikrinimas buvo visapusiškas ir objektyvus. Rašte pažymėta, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos tikrintojų atliktas išvadų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas negali būti pagrindu iš naujo svarstyti pareigūno atsakomybės klausimą, nustatant jam sunkesnes pasekmes. Rekomendacijos dėl darbo gerinimo negalėjo būti įgyvendintos dėl Jonavos rajono policijos komisariato areštinės likvidavimo. Vidaus reikalų ministerija 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 4D-137(4) pareiškėjui nurodė, kad, ištyrus pareiškėjo skundą, Policijos departamento tarnybinio patikrinimo medžiagą, nustatyta, jog pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai, objektyviai ir tinkamai. Teismas konstatavo, kad ABTĮ nustato specialias sąlygas, kada teismas imasi nagrinėti asmens skundą ir pradeda administracinę bylą dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą tik tada, kai skundu siekiama apginti to asmens teisę arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). Pareiškėjo skundžiamais Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 4D-137(4), Policijos departamento 2009 m. birželio 15 d. raštu Nr. 5-11-S-246, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 20-S-1418 pareiškėjas yra informuojamas apie priemones, kurių imtasi vykdant Seimo kontrolieriaus 2009-04-10 pažymoje Nr. 4DF-2008/1 pateiktas rekomendacijas. Bylos atveju nei vieno atsakovo surašytas raštas, kuriais atsakoma į pareiškėjo skundus, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Raštai yra tik informacinio pobūdžio dokumentai. Pačioje Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktose rekomendacijose nėra kalbama apie pareiškėjo teises ir pareigas, jame nenurodyta, kad pareiškėjas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, ar kiti asmenys jo atžvilgiu privalo suteikti teises ar imtis kitokių veiksmų. Teisinių pasekmių buvimas yra vertinamas nustatant, ar skundžiamo dokumento pagrindu pareiškėjas įgijo naują teisę ar pareigą, ar galėjo įgyti, ar skundžiamu administraciniu aktu buvo atsisakyta įgyvendinti pareiškėjo teisę. Jeigu tokių įpareigojimų nėra numatyta, arba tokie įpareigojimai nustatomi kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas yra santykių dalyvis – dėl jo interesų pažeidimo atliktas tyrimas, nustatytos rekomendacijos, jis nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųstis teismui. Skundą teismui gali paduoti tik asmuo, kuriam nustatomos pareigos. Šiuo atveju tai galėtų būtų policijos įstaigos, jeigu Seimo kontrolierius pagal savo kompetenciją turėtų teisę joms nustatyti privalomus įpareigojimus ir būtų tokius nustatęs. Faktas, ar bus paskirta nuobauda buvusios Jonavos rajono policijos komisariato areštinės darbuotojui, ar nebus, pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nekeičia. Nuobaudos paskyrimas liečia tik pačius darbuotojus, bet neturi teisinių pasekmių kitiems asmenims. Kadangi Jonavos rajono policijos komisariato areštinė yra likviduota, nesančioje organizacijoje negalima įvesti papildomų darbo organizavimo ir tvarkos reikalavimų. Todėl Seimo kontrolieriaus pažymos rekomendacija imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai, negali būti įgyvendinta objektyviai. Šios rekomendacijos įgyvendinimas taip pat pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administraciniams teismams pripažįstamos neteismingomis bylos, kuriose asmuo prašo tik konstatuoti teisių pažeidimo klausimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 1 išspausdintoje šio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje Nr. A-261/2007 yra konstatuota, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Šiuo atveju pareiškėjas pageidauja, kad teismas spręstų dėl Konstitucijos 22 (privataus gyvenimo apsauga), 23 (nuosavybės neliečiamumas) ir 25 (įsitikinimų laisvė) straipsnių pažeidimo. Tačiau toks teismo sprendimas pareiškėjui galėtų kelti tik moralinį pasitenkinimą, o ne reikšti administracinio ginčo sprendimo. Aukščiau minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad konstatavimas, jog administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas, negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Tuo remdamasis teismas pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovų raštus yra nenagrinėtinas teisme ir bylą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. A-261/2007, šioje dalyje nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus pateikti jam tarnybinių patikrinimų išvadas. Tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Ši tvarka nenumato, kad tarnybinio patikrinimo išvados gali būti pateikiamos susipažinti asmenims, pateikusiems skundą, kurio pagrindu atliktas tarnybinis patikrinimas. Nesant tokios teisės normos, atsakovai neturi pareigos vykdyti tokius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad A. B. skunde Policijos departamentui bei skunde Vidaus reikalų ministrui nėra prašoma pateikti tarnybinio patikrinimo išvadas. ABTĮ 15 straipsnyje tarp administracinių teismų kompetencijai priskirtų ginčų nėra numatyta, kad teismas tiesiogiai sprendžia informacijos teikimo asmenims klausimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad abi tarnybinio patikrinimo išvados yra nagrinėjamos bylos medžiagoje. Pareiškėjas įgyvendindamas procesines teises gali susipažinti su minėtais dokumentais bei juos kopijuoti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas šį reikalavimą taip pat pripažino nenagrinėtinu teisme ir bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją užtikrinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimą. Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnis numato šiems pareigūnams suteikiamas teises. Byloje esanti Seimo kontrolierių pažyma atitinka 19 straipsnio 15, 17 punkte numatytas teises. Šios Seimo kontrolieriaus teisės įvardinamos kaip teisė siūlyti, o ne įpareigoti. Seimo kontrolierių įstatyme nėra numatytas mechanizmas, kaip tokie sprendimai turi būti įgyvendinami. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriams pagal minėtą įstatymą nėra suteiktos teisės duoti privalomus nurodymus. Be to, įstatymų leidėjas Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 15 ir 17 punktuose numatytų teisių įgyvendinimui nėra numatęs prievartos priemonių, o taip pat ir priverstinio vykdymo galimybės. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis tarp administraciniuose teismuose nenagrinėtinų objektų numato Seimo kontrolieriaus sprendimus (rekomendacijas). Taigi teismas taip pat negali nei nagrinėti šių rekomendacijų teisėtumo, nei užtikrintų rekomendacijų vykdymo. Jau anksčiau šiame teismo sprendime buvo išdėstyti motyvai dėl to, kad Seimo kontrolieriaus pažyma neliečia pareiškėjo teisių. Šios pažymos įgyvendinimas taip pat neturi įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Todėl ir reikalavimo teisės pareiškėjas neturi. Tai sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad administracinis teismas Vidaus reikalų ministerijos priimtus administracinius sprendimus tikrina tada, kai jie gali būti laikomi administraciniais sprendimais, sukuriančiais asmenims teises ir pareigas, o skundus paduoda asmenys, kurių teisės ir pareigos šiais sprendimais buvo pažeistos (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Įstatymu suteiktų įgaliojimų įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją panaikinti Policijos departamento ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių patikrinimų išvadas teismas neturi. Tarnybinio patikrinimo išvados sutinkamai su ABTĮ 2 straipsnio 2 dalimi priskirtinos vidaus administravimo dokumentams, kadangi šia veikla užtikrinamas viešojo administravimo subjektų savarankiškas funkcionavimas, kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Tuo tarpu pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Todėl toks reikalavimas iš esmės negali būti nagrinėjamas ir byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ABTĮ teisės normos. Jeigu administracinė byla yra nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, tai teismas pažeidžia ABTĮ 37 straipsnio 3 dalį privalomai nenurodydamas, į kokią instituciją reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina administraciniame teisme.
2. Teismo išvada, kad byla nenagrinėtina administraciniuose teismuose grindžiama netinkamai taikant ABTĮ 3 straipsnio l dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo nutartimi pažeidžiami Konstitucijos 25 straipsnis, ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies l punktas, nes nepagrįstai ir neteisėtai padaroma išvada, kad atsakovų surašyti raštai, kuriais buvo atsakyta į jo skundus, jam nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir jokių teisių nepažeidė. Teismo nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, kad neva skundu kreipėsi dėl tam tikrų faktų ar aplinkybių konstatavimo, bet ne dėl administracinio ginčo išsprendimo, kurį išsprendus būtų apgintos jo teisės ir interesai. Tokiai išvadai nutartyje prieštarauja aplinkybė, kad nebuvo iškviesta ir apklausta kaip liudytoja R. B., kurią buvo nuspręsta apklausti kaip liudytoją, jog nebūtų įrodytas jo teisių viešojo ir vidaus administravimo srityje pažeidimas ir dėl to atsiradusios pasekmės. Tuo pačiu nebuvo išreikalauti visi prašomi rašytiniai įrodymai, kurie buvo būtini liudytojos apklausos metu, jog įrodyti jo teisių pažeidimą viešojo ir vidaus administravimo srityje ir jam sukeltas pasekmes.
4. Buvo pažeista ir neapginta pareiškėjo teisė į teisingos informacijos gavimą ir neužtikrintas jo interesų apgynimas gauti tokią informaciją, nes atsisakyta panaikinti neteisingos informacijos šaltinius - tarnybinių patikrinimų išvadas, kurios sukėlė jam teisines pasekmes, kadangi buvo pažeistos ir neapgintos jo teisės padavus skundus atsakovams.
5. Teismo nutartyje atsisakoma patenkinti jo reikalavimą pateikti tarnybinių patikrinimų išvadas motyvuojant, kad išvados liečia tik pareigūnus, kurių atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, bet ne asmenį padavusį skundą ir šiai išvadai pagrįsti netinkamai taikoma Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tačiau toks įsakymas negali prieštarauti Konstitucijos 25 straipsnio nuostatai ir teisei gauti teisingą informaciją, jeigu ši teisė yra neapribojama tiesiogiai Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, kurių atsakovai nenurodė kaip pagrindo neišduoti jam prašomų tarnybinių patikrinimų išvadų.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 20-S-1418 ne teisės aktas ir jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šiame rašte buvo išdėstyti tarnybinio patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir pareiškėjas informuotas, jog Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato viršininkui V. L. nurodyta užtikrinti, kad pareiškėjui būtų išsiųsti ištaisyti 2008-12-15 atsakymai (reg. Nr. 20-61-S-2431 ir Nr. 20-61-S-2432), tai ir buvo padaryta Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. 20-61-S-3895. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra administracinis aktas, kurį teismas galėtų panaikinti, tuo labiau - tarnybiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis. Šios Tvarkos 16 punktas nustato tikrinamo pareigūno teises. Kaip matyti, ši Tvarka yra skirta statutiniams pareigūnams, o ne civiliams pašaliniams asmenims, todėl tarnybinio patikrinimo išvada negali būti siunčiama kitiems asmenims.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nurodydamas, jog byloje reiškiami pareiškėjo prašymai nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu. Tai reiškia, kad nei pareiškėjo skundžiami institucijų atsakymai, nei šių institucijų atlikti tarnybiniai patikrinimai nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog nėra ginčo dėl teisės. Tokiu atveju teismas ir negalėjo nurodyti, į kokią instituciją reikėtų kreiptis, nes tokios institucijos tiesiog nėra. Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka laikytina specialiu teisės aktu, paminėtu Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnyje. Tai reiškia, kad nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus dėl galimai neteisėtų statutinių pareigūnų veiksmų ir šių pareigūnų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, Viešojo administravimo įstatymo Trečiojo skirsnio nuostatos (19-36 straipsniai), reglamentuojančios administracinių procedūrų atlikimą, atitinkamų dokumentų surašymą ir sprendimų priėmimą, taikomos tiek, kiek šių procedūrų nereglamentuoja minima Tvarka. Pagrindinis Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Neabejotina, kad teisėtas ir pagrįstas tarnybinės atsakomybės pritaikymas prisideda prie teisingumo bendrąja prasme įgyvendinimo, piliečių pasitikėjimo valstybės institucijomis didinimo, tačiau galimai pažeistų asmens teisių ir teisėtų interesų gynimas, kurio siekiama, paduodant skundą viešojo administravimo subjektui, neįvardintas tarp minėtos Tvarkos siekiamų tikslų. Tai reiškia, kad tarnybinių patikrinimų atlikimas ir tarnybinės atsakomybės (ne)taikymas pareigūnams nelaikytinas asmens galimai pažeistų teisių gynimo būdu, o Tvarkos numatytų procedūrų pagrindu priimti sprendimai gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam pareigūnui ir negali būti skundžiami kitų asmenų. Minėtų tarnybinių patikrinimų atlikimo metu nebuvo siekiama įvertinti, ar areštinės darbuotojų veiksmai, galimai pavėluotai išsiunčiant pareiškėjo laiškus, trukdė jam susirašinėti su Europos Žmogaus Teisių Teismu. Pažymi, kad nei viena Konstitucijoje nustatyta teisė nėra absoliuti. Paprastai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato ir detalizuoja konstitucinių teisių realizavimo būdus. Nurodo, kad teismui konstatavus, jog byloje reiškiami pareiškėjo prašymai nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu, t. y. ginčo nebuvimą ir proceso negalimumą, bet kokių faktinių aplinkybių įrodinėjimas neturi jokios prasmės.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas nubausti kaltus Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnus negali būti tenkintinas, nes pagal nustatytą teismų praktiką Policijos departamento atliktas tarnybinis patikrinimas pagal pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų gali būti reikšmingas tik tarnybinį patikrinimą atlikusių ir nuobaudą skyrusių asmenų atžvilgiu ir tik Kauno apskrities VPK pareigūnams gali sukelti atitinkamas teisines pasekmes, bet negali būti pagrindas iš naujo svarstyti Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų atsakomybės klausimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjimu atveju nei vieno atsakovo surašytas raštas, kuriais buvo atsakoma į pareiškėjo skundus, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Raštai buvo tik informacinio pobūdžio dokumentai. Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktose rekomendacijose nėra kalbama apie pareiškėjo teises ir pareigas, jame nenurodyta, kad pareiškėjas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, ar kiti asmenys jo atžvilgiu privalo suteikti teises ar imtis kitokių veiksmų. Teisinių pasekmių buvimas yra vertinamas nustatant, ar skundžiamo dokumento pagrindu pareiškėjas įgijo naują teisę ar pareigą, ar galėjo įgyti, ar skundžiamu administraciniu aktu buvo atsisakyta įgyvendinti pareiškėjo teisę. Jeigu tokių įpareigojimų nėra numatyta, arba tokie įpareigojimai nustatomi kitiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas yra santykių dalyvis - dėl jo interesų pažeidimo atliktas tyrimas, nustatytos rekomendacijos, jis nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųstis teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu. Šis punktas numato, jog teismas bylą nutraukia, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimus, skundo esmę, patikrinusi byloje esančius dokumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administracinių teismų.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pateiktus pareiškėjo skundo reikalavimus atsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo bendrąsias nuostatas, formuojamą administracinių teismų praktiką dėl administraciniams teismams priskirtų bylų nagrinėjimo.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai pareiškėjui atsakė, kodėl pareiškėjo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir jų pakartotinai nebeatkartos, tik akcentuos esminius momentus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Savo ruožtu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas bei pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Tačiau teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37, 101, 103 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. 4D-2008/1-1603, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų.
Tarnybiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintomis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis.
Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - ir Tvarka) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką. Pagrindinis Tvarkos tikslas - sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Pagal Tvarkos 20 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Tvarkos 16 punkte numatytos tikrinamų pareigūnų teisės, tarp jų ir teisė, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, pavaldumo tvarka apskųsti tikrintojo veiksmus. Taigi Tvarkoje išvardintas numatytas teises turi tik tikrinami pareigūnai.
Įvertinus paminėtos Tvarkos nuostatas, pareiškėjos skundo argumentus, kad jis nesutinka su tarnybinių patikrinimų rezultatais, tarnybinius patikrinimus atlikusių pareigūnų veiksmais, darytina išvada, kad nei pareiškėjo skundžiami institucijų informaciniai atsakymai, kuriuose pareiškėjas informuojamas apie priemones, kurių imtasi vykdant Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktas rekomendacijas, nei šių institucijų atlikti tarnybiniai patikrinimai nesukėlė ir negalėjo sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. balandžio 6 d. pažymos Nr. 4D-2008/1-1603 turinio matyti, kad šia pažyma buvo išdėstyti tik siūlymai (rekomendacijos) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui A. K. imtis priemonių, kad būtų pašalinti pažeidimai ir išspręstas kaltų pareigūnų atsakomybės klausimas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismas negali nei nagrinėti šių rekomendacijų teisėtumo, nei užtikrintų rekomendacijų vykdymo (ABTĮ 16 str. 2 d., Seimo kontrolierių įstatymo 19 str.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo keliami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.
Atskirajame skunde nurodytas pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišaiškindamas jam, į kokią instituciją pareiškėjas gali kreiptis jei byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, laikytinas nepagrįstu, kadangi pareiškėjo reiškiami reikalavimai apskritai negali būti nagrinėjami, nes nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.