- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-910-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- UAB „Tikrista“
- Ieškovas
- UAB „Stagutas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Tikrista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stagutas“ ieškinį atsakovui UAB „Tikrista“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Stagutas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 41253,53 Lt skolos, 6 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už atliktus rangos darbus.
Šio ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą pareikšto reikalavimo ribose. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas ilgą laiką stengiasi išvengti savo finansinių įsipareigojimų vykdymo, nereaguoja į žodinius bei raštiškus raginimus, atsakovo prievolės įvykdymas nėra užtikrintas CK nustatyta tvarka, todėl tikėtina, jog atsakovas gali imtis ir kitų veiksmų, kliudančių operatyviam ir teisingam ginčo išsprendimui, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir jo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovo UAB „Tikrista“ nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 41253,53 Lt sumai, uždrausdamas jį perleisti kitiems asmenims, nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo UAB „Tikrista“ nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leisdamas atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo suma yra didelė, ir tai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Tikrista“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Atsikirąjį skundą atsakovas grindžia tuo, kad turto areštas atsakovo atžvilgiu yra nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Atsakovo finansinė padėtis užtikrina bei neginčijamai patvirtina jo gebėjimą atsiskaityti su potencialiais kreditoriais, todėl pelningai veikiančiai įmonei šiuo atveju taikomi turtiniai apribojimai negali būti traktuojami kaip proporcingumo ir protingumo principo įgyvendinimas, nes jie akivazdžiai pažeidžia stabilaus ūkio subjekto galimybę konkuruoti rinkoje. Be to ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, kad jis įgijo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą, yra nepagrįsti ir panaikinantys ieškovo teisę reikalauti skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tokiu būdu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra pagrįsta tuo požiūriu, ką teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo UAB „Stagutas“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 41253,53 Lt. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie atsakovo UAB „Tikrista“ (apelianto) finansinę padėtį. Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, iš esmės atskirąjį skundą grindžia savo gera finansine padėtimi. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2007-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys nepatvirtina skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo finansinę padėtį. Iš pateikto UAB „Tikrista“ balanso matyti, kad atsakovas 2007-12-31 dienai turėjo turto už 484064 Lt, tačiau didžiają turimo turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, ilgalaikio turto apeliantas turejo tik už 5492 Lt. O per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 224316 Lt, t.y. siekė beveik pusę atsakovo turėto turto. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti buhalteriniai duomenys nepatvirtina geros atsakovo finansinės padėties. Taip pat pateikti duomenys yra pakankamai seni – sudaryti 2007-12-31, t.y. prieš beveik devynis mėnesius, skaičiuojant nuo skundžiamos nutarties priėmimo, ir prieš beveik vienuolika mėnesių, skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiką įmonės finansinė padėtis galėjo smarkiai pasikeisti. Kadangi pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti esant gerą atsakovo finansinę padėtį, o kitų duomenų atsakovas nepateikė, teisėjų kolegija apelianto teiginius apie jo gerą turtinę padėtį atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
Apeliantas aplinkybę (kad ieškinį užtikrinti buvo būtina) atskiruoju skundu ginčija, motyvuodamas ir tuo, jog ieškovo ieškinyje nurodyti teiginiai, kad jis įgijo teisę vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą, yra nepagrįsti ir panaikinantys ieškovo teisę reikalauti skolos priteisimo. Tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susiję su pareikšto reikalavimo pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami. Ieškinio pagrįstumas bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK XIV skyrius).
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.