- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2-19-805/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00288-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- L. S., V. S.
- Atsakovas
- A. M., Luminor bank AS, A. K.
- Trečiasis asmuo
- notarui A
- Advokatai
- Eglė Janulė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. M., A. K. ir Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, tretiesiems asmenims notarui A. R., notarui M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, vindikacijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. S. ir L. S. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:
1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. S., L. S. ir A. M., notarinio registro numeris AR-1917;
2. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto trečiajame notaro biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp A. M. ir A. K., notarinio registro numeris AR-2409;
3. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2403-2012-176, sudarytą tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, (anksčiau – AB DNB bankas) ir A. K.;
4. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure patvirtintą sutartinę hipoteką, notarinio registro numeris 2855, tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių (anksčiau – AB DNB bankas), ir A. K., kuria užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iš 2012 m. liepos 24 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2403-2012-176.
5. taikyti vindikaciją – grąžinti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovo V. S. nuosavybėn;
6. priteisti iš atsakovų ieškovų V. S. ir L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad V. S. kartu su sutuoktine L. S. gyvena namų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Minėtame name V. S. gyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų. 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutartimi V. S. motina A. S. padovanojo žemės sklypą su jame esančiais nekilnojamaisiais statiniais su uzufruktu V. S.. V. S. deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) pradžios iki šiol. Duomenų, kad nekilnojamasis turtas buvo pastatytas ir į jį įsikelta (duomenys neskelbtini) nėra išlikę. 2010 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarties 10 punkte numatyta, kad dovanotoja A. S. pasilieka sau uzufrukto teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis padovanotu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). A. S. minėtame name gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovai, (duomenys neskelbtini) turėdami skolų ir norėdami padengti skolas, nusprendė gauti 42 000 Lt paskolą, tačiau bankams nesutikus suteikti paskolos, L. S. internete rado skelbimą apie paskolų teikimą. Ieškovai susisiekė su skelbime nurodytu asmeniu, kuris prisistatė M. vardu, su kuriuo susitarė dėl paskolos gavimo. Minėtas asmuo, vardu M., Kaune ieškovams perdavė 25 000 Lt grynaisiais pinigais, o 9 100 Lt pervedė į L. S. banko sąskaitą iš A. M. sąskaitos. Iš viso ieškovai gavo 34 100 Lt paskolą (9 876,04 Eur). M. ieškovams paaiškino, kad, siekiant garantuoti paskolos grąžinimą, ieškovai turės įkeisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o šio turto įkeitimas bus panaikintas grąžinus paskolą. 2012 m. birželio 18 d. ieškovai ir A. S. nuvyko į M. nurodytą notaro biurą, esantį Vilniaus mieste, pas notarą A. R., kur atvyko ir M. N. bei A. M.. Notaras pateikė pasirašyti „įkeitimo“ sutartį. L. S. peržiūrėjo sutartį ir nusistebėjo, kad tai pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau notaras patikino, kad taip turi būti, o namai bus grąžinti, grąžinus paskolą, be to, sakė reikės atvykti pasirašyti dar vieną sutartį po keleto dienų. Sandorio sudarymo dieną nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė V. S. nuosavybė, tačiau notarine tvarka sudarytame sandoryje ir L. S. buvo nurodoma pardavėja. Minėtame notaro biure 2012 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis, kuri turėjo užtikrinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atgavimą. Ieškovai, sudarydami minėtus sandorius, pasitikėjo notaru, todėl nepagalvojo, kad pasirašytos sutartys gali būti apgaulingos. Ieškovai sąžiningai mokėjo gautą paskolą, iki 2022 m. į A. M. sąskaitą buvo pervesta 18 654,49 Eur. Kai ieškovai suprato, jog paskola grąžinta (permokėta), jie susisiekė su M. dėl nekilnojamojo turto įkeitimo panaikinimo, tačiau M. atidėliojo susitikimą, vėliau jis paaiškino, kad nekilnojamasis turtas jau priklauso kitam asmeniui – A. K.. Paaiškėjo, kad dar 2012 m. nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitam asmeniui. Ieškovai, 2022 m. vasarą konsultuodamiesi su teisininku, išsiaiškino, kad 2012 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu V. S. su sutuoktine pardavė nekilnojamąjį turtą A. M. už 98 000 Lt, kuriuos pirkėjas neva sumokėjo pardavėjui iki sutarties sudarymo. Paaiškėjo, kad 2012 m. birželio 20 d. išperkamosios nuomos sutartis, nors ir pasirašyta notaro biure, tačiau buvo sudaryta ne notarine forma, nurodant neegzistuojantį daikto unikalų numerį, nesant išperkamosios nuomos objekto adreso, taip pat, kad dar 2012 m. liepos 13 d. A. M. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovo V. S. nekilnojamąjį turtą kitam trečiajam asmeniui A. K., sutartis buvo sudaryta tame pačiame notaro biure. A. K. 2012 m. liepos 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti 2012 m. liepos 24 d. buvo suteiktas 19 867,93 Eur kreditas, užtikrinant minėto suteikto kredito grąžinimą, 2012 m. liepos 24 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Alytaus apylinkės teisme, išnagrinėjus baudžiamąją bylą paaiškėjo, jog suteiktas 19 867,93 Eur (apie 68 000 Lt) kreditas buvo pervestas į A. M. banko sąskaitą, o 19 867,93 Eur lėšos pateko M. N. žinion. Nuosprendžiu patvirtinta, kad, pasirašant 2012 m. birželio 18 d. pirkimo – pardavimo sandorį, buvo sukčiaujama. Kredito gavimas, įkeitus nekilnojamąjį turtą, buvo nusikalstamos veikos dalis, siekiant „išgryninti“ pinigus už šį turtą. Mano, kad A. K., sudarydamas 2012 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, galėjo būti nesąžiningas, nes nei iki minėto turto įgijimo, nei po jo įgijimo nekilnojamame turte nesilankė ir nereiškė į jį jokių pretenzijų. Minėtame nekilnojamame turte iki šiol gyvena ieškovai. Šio turto perleidimas A. K. buvo tik schemos dalis, siekiant, kad ieškovai šio turto nebegalėtų atgauti, kuris yra realiai išlikęs, todėl jo grąžinimas ieškovui V. S. natūra yra realiai įmanomas.
Ieškovė L. S. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad viską darė notaro biure, kad sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, sakė notaras, po 2 dienų atvyko vėl pas notarą pasirašyti išperkamosios nuomos sutartį, kurios terminas buvo 2022 m. birželio 20 d., t. y. ieškovų paskolos gautos išmokėjimo laikas. Jie skolinosi apie 42 000 litų, bet realiai buvo M. N. pervesta 34 100 litų, kitka liko jam. Paaiškino, kad vedė kas mėnesį apie 200 litų A. M. kaip paskolos grąžinimui. Kai 2022 m. vasario 15 d. grįžo pinigai 200 eurų, vėl padarė pavedimą, šie vėl grįžo, suprato, kad kažkas ne taip. Tie pinigai pasirodo ėjo M. N.. Dėl paskolos dydžio, mokamo kas mėnesį, paaiškino, kad aiškaus susitarimo raštu tarp šalių nebuvo, pas notarą žodžiu sutarė, kad mokės maždaug po 200 eurų į mėnesį, jiems tai buvo dideli pinigai. Pinigų kiek mokėjo kas mėnesį ir kiek konkrečiai grąžino per sulygtą laiką jie neskaičiavo, viskuo pasitikėjo, manė, kad sutartą terminą reikia vis mokėti, tik paskui suprato, kad permokėjo. Terminas paskolos turėjo baigtis birželio mėnesį, todėl pradžioje nesuprato kodėl vasarį jiems paskolos mokėjimui pervestos lėšos buvo sugrąžintos, lyg per anksti dar buvo. Paaiškėjo, kad paskola ne tik sumokėta, bet ir permokėta. Atsirado poreikis susigrąžinti namus, tada notaras Rasimavičius pasakė, kad reikalingas šildymo sertifikatas pasidaryti, kad grąžinti namus. Paskui jis pasakė, kad nieko padėti negali, nes namai perrašyti A. K.. M. sakė, kad fakte A. M. A. K. davė pinigus. 2022 m. rugsėjį sužinojo, kad namai pas antstolius areštuoti, tada kreipėsi į PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuose namuose jie nuolat gyveno visus 35 metus, per visą laiką nuo sandorių sudarymo iki šiol, mokesčius už šiukšles, vandenį, elektrą jie mokėjo, niekas kitas mokesčių nemokėjo, nei A. K., nei kas kitas niekad tuose namuose nesilankė, jais nesidomėjo ir neprižiūrėjo. Jie kaip gyveno, taip ir gyvena, tik nuosavybės neturi.
Ieškovas V. S. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad ėmė paskolą apie 43 000 litų pas notarą, juo pasitikėjo, sudarė pirkimo pardavimo, paskui išperkamos nuomos sutartį 10 metų terminui, gavo fakte 34 100 Litų. Sakė 10 metų išsimokėjimui. Neskaičiavo kiek mokėta, pasitikėjo, kad viskas gerai. Iš karto jie sakė, kad namų neparduodam, o tik pinigus skolinasi, tada notaras sakė už dienos bus išperkamos nuomos sutartis. Pareiškimu į PK kreipėsi 2022 m. liepos 29 d., ieškinys pateiktas teismui 2023 m. kovo 3 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad atgauti namus.