Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-15 · Administracinė byla Nr. I-1352-473/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
I-1352-473/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04351-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1352-473/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04351-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – Vilniaus PN), priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2). Skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d. jam nebuvo suteiktos higienos priemonės, kurios yra būtinos kasdieninei higienai palaikyti, t. y. dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Nurodė, kad buvo priverstas nesilaikyti higienos – nesivalyti dantų, dėl ko smirdėdavo iš burnos, pradėjo gesti dantys ir teko kreiptis į odontologą. Pažymėjo, kad jis ne kartą žodžiu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jam būdavo atsakoma, kad prašomų higienos priemonių išduoti jam nepriklauso, kadangi pareiškėjo statusas yra nuteistasis. Dėl tokių Vilniaus PN administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė diskriminaciją, nes suimtieji higienos priemonėmis buvo aprūpinami. Neturėjimas galimybės rūpintis savo higiena žemino jo orumą, sukėlė jam psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, dėl ko kilo neturtinė žala.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–32). Nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, kad dantų šepetėlis, dantų našta bei skutimosi peiliukai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jo statusas - nuteistasis, nuteistiesiems šių higienos priemonių išdavimas ginčo laikotarpiu nenumatytas, todėl Vilniaus PN neturėjo pareigos nemokamai suteikti jam tokių higienos priemonių, kaip dantų pasta, šepetėlis ir skutimosi peiliukai. Nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 (toliau – Aprūpinimo normos). Vadovaujantis pareiškėjo nurodytu ginčo laikotarpiu (nuo 2016-02-05 iki 2017-01-01) galiojusia Aprūpinimo normų redakcija (Aprūpinimo normos redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), iš higienos priemonių vienam vyrui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo skiriamas: 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2016-04-20 įsakymu Nr. lR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo”, nauja redakcija išdėstė Aprūpinimo normas, kuri numatė ir nuteistiesiems išduoti pareiškėjo skunde minimas higienos priemones. Kadangi teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2017-01-01, todėl šis teisės aktas nėra aktualus šios bylos ginčo laikotarpiui. Nuo 2017-01-01 visiems Vilniaus PN nuteistiesiems išduodamos higienos priemonės nustatytos Aprūpinimo normose, tame tarpe ir dantų šepetėlis, dantų pasta bei skutimosi peiliukai. Nurodė, kad Vilniaus PN negalėjo išduoti pareiškėjui jo prašomų higienos priemonių, neturėjo teisės plečiamai aiškinti ginčo laikotarpiu galiojusioje Aprūpinimo normoje nustatytą išduodamų daiktų sąrašą. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems buvo išduodamos ginčo laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo normose nurodytos higienos priemones. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu savo asmeninėje sąskaitoje nuolatos disponavo piniginėmis lėšomis, reguliariai apsipirko pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje turėjo galimybę įsigyti skunde nurodomas higienos priemones. Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo argumentai dėl tam tikrų higienos priemonių neišdavimo bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pasak pareiškėjo, dėl laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d. jam būnant Vilniaus PN neišduotų higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., EŽTT 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin prieš Turkiją, 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. prieš Jungtinę Karalystę). EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendime byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, konstatavo, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nuteistas asmuo ir jam Vilniaus PN kalinimo laikotarpiu skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo išduotos. Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad šių higienos priemonių išdavimas pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas teisės aktais.

Nuteistų vyrų ir moterų, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) numatė, kad nuteistiesiems, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodami šie higienos reikmenys: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Įvertinusi šį teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta bei šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. lR- 132 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo”, nauja redakcija išdėstė Aprūpinimo normas, kurios numatė ir nuteistiesiems išduoti \pareiškėjo skunde minimas higienos priemones. Teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2017-01-01, todėl šis teisės aktas nėra aktualus šios bylos ginčo laikotarpiui. Vilniaus PN atsiliepime pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 visiems Vilniaus PN nuteistiesiems išduodamos higienos priemonės nustatytos Aprūpinimo normose, tame tarpe ir dantų šepetėlis, dantų pasta bei skutimosi peiliukai.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis EŽTT suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprūpinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Aprūpinimo normos nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kurią tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme. Nustatęs neteisėtą Vilniaus PN neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas teigė, kad higienos priemonių neišdavimas žemino jo orumą, sukėlė jam psichologines kančias.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių raštu yra kreipęsis į Vilniaus PN administraciją. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl higienos priemonių neišdavimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į CK 6.250 str. bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas.

EŽTT byloje Bilinskas prieš Lietuvą atkreipė dėmesį, kad greitas procesas nacionaliniame teisme bei gyvenimo lygis šalyje taip pat gali būti reikšmingi kriterijai vertinant, ar kompensacija yra pakankama. Apibendrindamas išvardintų nuostatų visumą teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į įvairias pirmiau nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės 332 paras, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai sukelti nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, sukėlė dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, minimalų darbo užmokestį šalyje ginčo laikotarpiu, į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iš karto, o praėjus ilgam laiko tarpui, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 priteista 300 Eur už 157 paras), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 664 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 664 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 664 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė