- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1036-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13348-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- S. R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir išlaikymo skolos sumažinimo, valstybės institucija, teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. R. 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu priteistą iš ieškovo nepilnamečiams vaikams - P. R., A. R. ir V. J. R. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės ir priteisti vaikų išlaikymui po 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Ieškovas nurodė, jog po nurodyto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo turtinė padėtis - jis neteko darbo, todėl nebegali teikti priteisto dydžio išlaikymo vaikams. Minėtu sprendimu teismas taip pat priteisė iš ieškovo 30000 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui, nors faktiškai išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, kadangi ieškovas pastoviai teikė išlaikymą vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovė E. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. kovo 15 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė bendru sutuoktinių susitarimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią šalių susitarimu buvo nustatyta sąlyga, jog trims vaikams ieškovas teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki kiekvieno jų pilnametystės. Sutartyje taip pat buvo nustatytas susidariusio įsiskolinimo dydis bei jo išmokėjimo tvarka - įsiskolinimas išdėstytas trims metams. Ieškovas moka priteistą išlaikymą iki dabar, kas rodo, kad jis turi lėšų. Dar gyvenant santuokoje, ieškovas, be pagrindinio darbo, teikdavo transporto paslaugas fiziniams asmenims. Įstatymų nustatyta tvarka veikla nebuvo registruojama. Atsakovės padėtis po sprendimo nepagerėjo, kadangi gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, turi tokį pat nekilnojamąjį turtą kaip ir ieškovas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimas sumažėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu nustatytą iš ieškovo nepilnamečių vaikų – sūnaus P. R., gimusio (duomenys neskelbtini), dukros A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnaus V. J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir priteisė iš ieškovo S. R. šių vaikų išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas nedirba, yra bedarbis, ieško darbo, paskutiniais metais iki atleidimo iš darbo dirbo statyboje montuotoju, turi vairuotojo profesionalo specialybę, sveikatos problemų ir daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovės materialinė padėtis po ištuokos pagerėjo. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur formalus uždarbis yra apie 380 Lt, tačiau tokiu uždarbio dydžiu teismas suabejojo. Abi šalys turi tokį patį nekilnojamąjį turtą – po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, jog ieškovas, būdamas darbingas ir sveikas, turi galimybę dirbti ir vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Teismas kritiškai vertino ieškovo teiginius dėl negalėjimo įsidarbinti. Įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, Vaikų teisių skyriaus išvadą, šalies ekonominę padėtį, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laikė, jog, atsižvelgus į ieškovo ir atsakovės materialinę padėtį, ieškinys tenkintinas iš dalies – priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis mažintinas iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Reikalavimą dėl skolos sumažinimo teismas atmetė, kadangi vaikai į išlaikymą turi teisę nuo pat gimimo. Ieškovas, nemokėdamas vaikams išlaikymo, pažeidė vaikų interesus, šalys pačios nustatė skolos dydį ir susitarė dėl jos mokėjimo tvarkos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. R. prašo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą išlaikymą iki 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodo, jog išlaikymo dydis vaikams po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nėra proporcingas ieškovo ir atsakovės turtinei padėčiai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 daliai. Ieškovas 2009 metais neteko darbo ir yra bedarbis, neturi iš ko maitintis pats, todėl negali teikti išlaikymo po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovė turi pakankamai gerai apmokamą darbą pagal jos specialybę ir gyvena prabangiame jos motinos nuosavame name, kur jai nekainuoja nei šiluma, nei būsto nuoma. Teismo sprendimas griauna visą ieškovo gyvenimą ir viltis turėti jį geresnį. Darbo birža ieškovui jokio darbo nesiūlo. Sudarant sutartį su atsakove, ieškovas negalėjo numatyti nei krizės, nei masinės bedarbystės. LR Vyriausybės yra nustatyta, kad pragyvenimui per mėnesį vienam vaikui užtenka 1 MGL, t.y. apie 130 Lt, o ne 350 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra bedarbis, neturi nuolatinių pajamų, nes butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise po ½ priklausantį ieškovui ir atsakovei, ieškovas nuomoja. Tai reiškia, kad gauna pajamas. Dar santuokoje ieškovas įsigijo vairuotojo profesionalo teises ir, be pajamų, gaunamų pagal darbo sutartis, visada gaudavo ir kitų pajamų iš įvairių fizinių asmenų, teikdamas jiems vežimo automobiliu paslaugas, tačiau tokios veiklos įstatymų nustatyta tvarka neregistruodavo. Todėl akivaizdu, kad ieškovas gauna pajamų, teikdamas paslaugas, ir šiuo metu. Augant vaikams, keičiasi ir jų poreikiai, kiekvienais metais brangsta mokyklinių prekių bei aprangos kaina, taip pat užklasinės veiklos užsiėmimų kainos. Dukters muzikos mokyklos užsiėmimai pabrango nuo 500 Lt iki 750 Lt per metus. Sūnaus V. treniruotės šį sezoną kainuoja jau ne 60 Lt, o 100 Lt, atsižvelgiant į tai, kad vaikas labai rimtai užsiima sportu, dalyvauja Moksleivių krepšinio lygoje, atsiranda daug papildomų išlaidų, susijusių su nuolatinėmis kelionėmis. Ginčydamas vaikų išlaikymo dydį, ieškovas parodo, kad vadovaujasi išimtinai savo, o ne vaikų interesais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo S. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Ieškovas S. R., prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, kad jis 2009 metų sausio mėnesį neteko darbo ir yra bedarbis, dėl to nebegali teikti tokio dydžio išlaikymo vaikams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį bei ekonominę padėtį šalyje, padarė išvadą, jog ieškovo prašomas priteisti 130 Lt išlaikymo dydis yra per mažas, tačiau konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį tik iš dalies ir sumažino priteisto išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį pakeisti, iki 1 MGL sumažinant priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui dydį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja CK 3.192 straipsnio 2 daliai, kadangi ieškovas, būdamas bedarbiu, negali teikti vaikams teismo priteisto išlaikymo, o ieškovė, turėdama gerai apmokamą darbą ir gyvendama prabangiame name pas savo motiną, turi didesnes galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
Apeliantas savo pablogėjusią turtinę padėtį grindžia vieninteliu motyvu – kad nuo 2009 metų yra bedarbis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip jo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, todėl ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės atlyginimas yra apie 380 Lt, jai nuosavybės teise priklauso tiek pat nekilnojamojo turto, kiek ir ieškovui – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio buities tyrimo akto matyti, kad atsakovė su vaikais gyvena atsakovės motinai priklausančiame 1936 metų statybos name, kuriame taip pat gyvena ir atsakovės sesers šeima. Duomenų, kad atsakovė, kaip nurodo ieškovas, gyvena prabangiai, ne pagal savo pajamas, ieškovas nepateikė, dėl to byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Tuo tarpu paties apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis iki šiol moka teismo priteistą išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nors yra bedarbis, taip pat atsakovės procesiniuose dokumentuose dėstomi paaiškinimai, kad atsakovas gauna neoficialių pajamų, teikdamas vežimo paslaugas fiziniams asmenims, kurių ieškovas ir neneigia, sudaro pagrindą abejoti ieškovo sunkia turtine padėtimi. Šia abejones dar labiau sustiprina byloje esantys registruotos siuntos įteikimo pranešimai (b.l. 56-57), iš kurių matyti, jog ieškovui ir atsakovei priklausantis būstas, kuriame ieškovas teigia gyvenantis, yra nuomojamas.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė netgi mažesnį išlaikymą (po 350 Lt), nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui (po 400 Lt), nors civilinės bylos duomenys tvirtina, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai objektyviai didėja ne tik dėl to, kad jie auga, bet ir dėl to, kad didėja mokesčiai, mokėtini už vaikų lankomus užklasinius užsiėmimus. Dėl šių priežasčių dar labiau mažinti teismo priteisto išlaikymo dydžio nėra jokio pagrindo, kadangi teismo priteistas išlaikymas iš esmės užtikrina tik minimalius ir pačius būtiniausius vaikų poreikius.
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susidariusią faktinę situaciją, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 14,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 14,10 Lt (keturiolika litų ir 10 centų) pašto išlaidų.