Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. gruodžio 14 d. 17.30 val. iki 2006 m. gruodžio 15 d. 05.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl menkavertės priežasties, t. y. įtaręs, kad D. N. paslėpė alkoholinį gėrimą, bute, (duomenys neskelbtini), itin žiauriai ją nužudė: tyčia sudavė rankomis, kojomis, taburete jai ne mažiau kaip 59 smūgius į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą ir ne mažiau kaip 15 smūgių į krūtinę, padarydamas D. N. daug sužalojimų. Nuo galvos ir krūtinės sumušimų, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, lūžus šonkauliams ir išsivysčius komplikacijoms, D. N. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl J. J. veikos

J. J., neginčydamas apkaltinamajame nuosprendyje nustatyto fizinio smurto pobūdžio, teigia, kad įvykio metu smurtaudamas prieš D. N. jis nesiekė D. N. mirties ir nenumatė, kad nuo jo smurto D. N. mirtis bus neišvengiama. Tačiau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kurių tarpusavio ryšį teismas įvertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, šiuos kasatoriaus teiginius paneigia.

Iš minėtų įrodymų matyti, kad išgertuvių metu J. J., įtaręs, kad D. N. paslėpė alkoholinį gėrimą, ėmė ją mušti ir sudavė jai rankomis, kojomis, taburete ne mažiau kaip 59 smūgius į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą ir ne mažiau kaip 15 smūgių į krūtinę. Specialistas išvadoje nurodė, kad nuo minėtų galvos ir krūtinės sumušimų, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, lūžus šonkauliams ir išsivysčius komplikacijoms, D. N. mirė. D. N. mirė nuo J. J. veiksmų. J. J. pripažino, kad mušė D. N. vienas. Todėl nėra pagrindo abejoti teismo išvada, kad tarp J. J. veikos ir D. N. mirties yra priežastinis ryšis.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad J. J., suduodamas rankomis, kojomis, taburete daug smūgių į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas (ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą ir ne mažiau kaip 15 smūgių į krūtinę), suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir suprato, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai gali sukelti D. N. mirtį. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Byloje įrodyta, kad D. N. mirė būtent nuo J. J. tyčinės veikos, o nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių šioje J. J. veikoje nenustatyta. Todėl laikyti, kad J. J. veika prieš D. N. turėtų būti vertinama kaip neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nėra jokio pagrindo.

Kasatoriaus teiginiai, kad įvykio metu jis buvo labai susijaudinęs dėl provokuojančio D. N. elgesio, atmestini. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Iš bylos matyti, kad įvykio metu D. N. jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę J. J. ją nužudyti, neatliko. Byloje nėra duomenų, kad D. N. sąmoningai skatino J. J. prieš ją nusikalsti, tačiau iš bylos matyti, kad J. J. ėmė mušti D. N. dėl menkavertės priežasties ir įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o ne labai susijaudinęs.

Smurtaudamas prieš D. N. J. J. jai padarė daug kūno sužalojimų. D. N. buvo mušama rankomis, kojomis, taburete, jai gyvai buvo suduoti ne mažiau kaip 59 smūgiai. Įvertinęs šiuos duomenis teismas padarė pagrįstas išvadas, kad J. J. suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajai yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, ir kad tai rodo J. J. veikos ypatingą žiaurumą. Nužudymas, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiam asmeniui daug kūno sužalojimų, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip padarytas itin žiauriai. Pagal šį įstatymą ir buvo kvalifikuota J. J. veika. Kvalifikuoti kasatoriaus veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą šioje byloje nėra pagrindo.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

J. J. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismo sprendimas skirti J. J. laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir motyvuotas, be to, iš kasacinio skundo matyti, kad paskirtos bausmės rūšies kasatorius neginčija. Teismas, nustatydamas J. J. laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios kasatorius neginčija, ir paskyrė mažesnę už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgė ir kitas aplinkybes, tarp jų – į J. J. asmenybę, jo amžių, taip pat į tai, kad po nusikaltimo jis pats nuėjo į policiją ir pranešė apie prieš D. N. padarytą veiką. Kolegija laiko, kad J. J. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.