Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-06-07 · Civilinė byla Nr. 3K-3-376/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-07
Bylos Nr.
3K-3-376/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Pranas Žeimys, Virgilijus Grabinskas, Bronius Pupkovas
Atsakovas
A.A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.3K-3-376/2006Procesinio sprendimo kategorija 22.4; 30.9.1; 99.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A.A. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams A.A. P. ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. M. nurodė, kad 1970 m. rugsėjo 4 d. įsigijo dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliau 1980 m. balandžio 10 d. dovanojimo ir 1995 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimis jis papildomai įsigijo dar šio namo dalių. 1988 m. rugpjūčio 22 d. namo bendraturčiu tapo atsakovas A.A. P. Iki 1991 metų šio namo bendraturtis buvo ir L. V., o nuo 1991 metų iki 1995 metų – L. B. Būdami bendraturčiais L. V. ir L. B. naudojosi 98,4 kv.m dydžio žemės plotu. 1995 metais L.V. ir L. B. priklausiusią gyvenamojo namo dalį įsigijo jis (ieškovas). Ieškovas taip pat nurodė, kad 1980 metais jam buvo išduotas leidimas kūrybinių dirbtuvių statybai adresu (duomenys neskelbtini). Tų pačių 1980 metų pabaigoje jis savo lėšomis jo naudojamos žemės dalyje pasistatė vieno aukšto, 58,54 kv.m naudingo ploto priestatą – kūrybines dirbtuves. Vėliau jo (ieškovo) iniciatyva buvo suprojektuota priestato antresolė, tačiau atsakovas A.A. P., kuris namo bendraturčiu tapo 1988 m. rugpjūčio 22 d., atsisakė duoti sutikimą priestato projekto perplanavimui, ir tik 2002 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu jam (ieškovui) buvo pripažinta teisė atlikti statybos perplanavimo darbus. Dar vėliau jis buvo priverstas kreiptis dėl savivaldybės pareigūnų veiksmų, kuriais buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė buvo įpareigota parengti ir išduoti jam (ieškovui) projektavimo sąlygų sąvadą priestato statybos projekto korektūrai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl nurodytų atsakovo A.A. P. veiksmų (sutikimo nedavimo) negalėdamas perplanuoti ir įteisinti pastatytų patalpų, jis (ieškovas) kreipėsi į atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydamas nespręsti žemės sklypo dalių nustatymo klausimo, kol nebus atlikti statinio įteisinimo veiksmai. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininkė 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3532 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parduodamų (nuomojamų) dalių dydžio nustatymo“ nustatė šio žemės sklypo paduodamų (nuomojamų) dalių dydį: jam (ieškovui) – 0,0891 ha, o atsakovui A.A. P. – 0,1010 ha. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis ir atsakovas A. A. P. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), privatizavimą pradėjo dar 1992 metais. 1992 m. gegužės mėnesį tiek jis, tiek atsakovas A. A. P. pateikė prašymus įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovas pareiškė norą įsigyti 0,0692 ha, o jis (ieškovas) – 0,1210 ha šio žemės sklypo dalį. Buvo patvirtinta prašomų parduoti žemės sklypo dalių kaina ir atsiųsti pranešimai dėl apmokėjimo už žemę. Tiek jis (ieškovas), tiek atsakovas pranešimuose nurodytas sumas sumokėjo. Be to, atsakovo A.A. P. 1992 m. spalio 19 d. prašymu jam (ieškovui), kaip skulptoriui, buvo padidinta žemės sklypo dalis pietų kryptimi. 1992 m. spalio 1 d. buvo sudarytas ir pasirašytas žemės sklypo pasidalijimo planas, pagal kurį A.A. P. ketino privatizuoti 691,9 kv.m, o ji (ieškovas) – 1209,7 kv.m žemės sklypo dalį, kas atitinka jų 1992 m. gegužės mėnesį Klaipėdos miesto valdybai pateiktus prašymus dėl žemės (viso – 1902 kv.m) privatizavimo. Šis planas buvo perduotas Klaipėdos miesto valdybai. 1999 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto taryba sprendimu Nr. 73 patvirtino teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies detalųjį planą, kuriuo namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), priskirtas 1901 kv.m žemės sklypas. 2001 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 337 patvirtino prašomų parduoti ar išnuomoti žemės sklypų Klaipėdos mieste duomenis, tarp jų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydį – 0,1901 ha. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų priimtais sprendimais nustatytos ir 1992 m. spalio 1 d. plane nurodytos žemės sklypo ribos ir dydis skiriasi, be to, nebeliko trečiojo namų valdos bendraturčio L. V., reikalinga patikslinti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsižvelgiant į esamus sklypo duomenis. Ieškovo siūlymu, pagal jo teismui pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą atsakovui A.A. P. tektų 588 kv.m (plane – P₁, P₂ ir P₃), o jam (ieškovui) – 965 kv.m žemės (plane – M₃) bei po jo kūrybinėmis dirbtuvėmis ir po priestatu – 150 kv.m žemės (plane – M₁ ir M₂). Bendram naudojimui tektų 198 kv.m žemės, iš jų: 104 kv.m atsakovui A.A. P. ir 94 kv.m jam (ieškovui), t.y. po 27 kv.m bendro tako, plane pažymėto raide B, ir, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias statinių dalis, po atitinkamą dalį bendro naudojimo žemės po gyvenamuoju namu (plane – A₁) bei ūkiniu pastatu (plane – A₂) – 77 kv.m atsakovui A.A. P. ir 67 kv.m jam (ieškovui). Ieškovo manymu, šis jo teismui pateiktas G. M. paslaugų įmonės parengtas naudojimosi žemės sklypu projektas, pagal kurį jam tektų 1209 kv.m, o atsakovui – 692 kv.m žemės, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių interesų, atitinka susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei už žemės sklypo dalis sumokėtą kainą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija vilkina žemės pardavimo įforminimą, be to, kaip minėta, Klaipėdos apskrities viršininkė 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3532, pažeidžiančiu susitarimą su A.A. P., nustatė kitokias parduodamo žemės sklypo dalis. Dėl to įsakymas naikintinas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigotina užbaigti žemės sklypo privatizavimo procedūrą, pradėtą dar 1992 metais. Ieškovas prašė teismo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 3532 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parduodamų (nuomojamų) dalių dydžio nustatymo“, patvirtinti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. M. paslaugų įmonės 2002 m. sausio 11 d. parengtą planą, nustatant, kad atsakovas A.A. P. naudosis 588 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais P₁, P₂ ir P₃, jis (ieškovas) – 1115 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais M₁, M₂ ir M₃, o 198 kv.m žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais B, A₁ ir A₂, paliekama bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui, taip pat prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūrą ir parduoti jam (ieškovui) 0,1209 ha šio žemės sklypo dalį ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A.A. P. iš ieškovo J. M. 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad 1992 m. spalio 1 d. susitarimas, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo A.A. P. dėl ginčo žemės sklypo pasidalijimo, laikytinas negaliojančiu, nes nebuvo notariškai patvirtintas ir nepasirašytas tuo metu buvusio trečio gyvenamojo namo bendraturčio L. V. Be to, susitarime nurodytas žemės sklypo plotas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73 patvirtinto detaliojo plano ir Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 337 patvirtinto šio žemės sklypo ploto, o ieškovas J. M. tik 1995 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į dalį, priklausiusią 1992 m. spalio 1 d. susitarime turėjusiam dalyvauti L. B. Dėl to, teismo nuomone, Klaipėdos apskrities viršininkė turėjo teisę nustatyti parduodamo žemės sklypo dalis pagal bendraturčiams priklausančias gyvenamojo namo ir kitų statinių dalis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikino ir ieškinį iš dalies patenkino. Panaikino Klaipėdos apskrities viršininkės 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 3532. Kitą bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių 1992 m. spalio 1 d. susitarimas, kuriuo jos susitarė, kad ieškovas išpirks 1209,7 kv.m, o atsakovas A.A. P. – 691,9 kv.m faktiškai naudojamo žemės sklypo, leidžia teigti, jog šalys faktiškai naudojosi šiomis sklypo dalimis ir taip susitarė jį išpirkti ir faktiškai sumokėjo už perkamą žemę. Be to, ieškovas, šio susitarimo sudarymo metu įsigydamas iš bendraturčio L. V. jo namo dalį, perėmė ir pastarajam plane priskirtą 98,4 kv.m žemės sklypo dalį. Tokiomis aplinkybėmis, kai tarp ieškovo ir atsakovo A.A. P. kilo ginčas dėl žemės sklypo dalių ir naudojimosi juo tvarkos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kolegijos nuomone, neturėjo teisės kištis į bendraturčių ginčą ir priimti ginčijamą 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 3532, kuriuo šalims parduodamo žemės sklypo dalis nustatė atsižvelgdama į bendraturčių nuosavybės teisių į pastatus dalis. Šalys yra bendro namų valdos žemės sklypo nuomininkai, todėl tarp jų kilę ginčai spręstini teismo, o ne valstybinės žemės nuomotojo funkciją atliekančios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, CPK 5 straipsnis). Remdamasi šiais argumentais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad ieškovas jau yra pasistatęs kūrybines dirbtuves bei kitus statinius, kurių įteisinimo klausimas yra sprendžiamas ir kurių įteisinimui atsakovo sutikimo nereikia, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl Klaipėdos apskrities viršininkės 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 3532 panaikinimo, panaikino ir šį ieškovo reikalavimą patenkino. Vertindama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, o pagal byloje esančius įrodymus išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitą bylos dalį teisėjų kolegija perdavė pirmosios teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą nepagrįstai sprendus, kad šalių 1992 m. spalio 1 d. susitarimas, nebūdamas patvirtintas notariškai, negalioja. LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 1 dalis reikalauja tik paprasto rašytinio bendraturčių susitarimo. Be to, 1992 m. spalio 1 d. susitarimą šalys sudarė, kai žemės sklypo plotas buvo 20 arų, o Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 337 patvirtintas parduotino namų valdos žemės sklypo plotas yra 19,01 aro, dėl ko ieškovas teikia pasiūlymą nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką, tvirtindamas, kad ji maksimaliai atitinka 1992 m. spalio 1 d. susitarimu (kurio atsakovas neginčija) nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai netyrė, ar 1992 m. spalio 1 d. planas atitinka šalių susitarimą ir faktiškai naudojamas sklypo dalis. Be to, teismas, atsisakydamas prijungti prie šios bylos kitoje civilinėje byloje nagrinėjamą atsakovo reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal jo parengtą projektą, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7, 12 ir 17 straipsniai). Teisėjų kolegija nurodė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą iš naujo, įvertinti prieštaravimus tarp ieškovo teiginių, kad jis naudojasi ir turi teisę naudotis namo pirmojo aukšto šiauriniu įėjimu, ir antstolės G. P. 2005 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (kuris atliktas atsakovo užsakymu, todėl nelaikytinas didesnę juridinę galią turinčių įrodymu) nurodytų aplinkybių.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A.A. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti jam (atsakovui) iš ieškovo J. M. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmą kartą visų instancijų teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui A.A. P. iš ieškovo 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. y. 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka), tačiau nepriteisdamas 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų bylą pirmą kartą nagrinėjant kasacine tvarka, pažeidė CPK 98 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad priteisiamos išlaidos kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apkėti. Dėl to ši teismo sprendimo dalis keistina.

2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kaip tinkamą ir galiojantį 1992 m. spalio 1 d. susitarimą dėl žemės sklypo pasidalijimo, netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 40 straipsnio, 122 straipsnio 1 dalies, CK 1.63 straipsnio 1 ir 7 dalių, 1.78 straipsnio 1 dalies CPK 3 straipsnio 5 dalies ir LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 dalies (nutarimo 2002 m. spalio 15 d. redakcija) nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių laisvės principo aiškinimo praktikos. Kasatoriaus teigimu, minėto susitarimo pasirašymo metu ginčo žemės sklypu naudojosi trys bendraturčiai, šis susitarimas yra trišalis sandoris ir tam, kad jis galiotų reikalinga visų trijų šalių valia. Tačiau susitarimą pasirašė tik du bendraturčiai (ieškovas ir atsakovas A.A. P.). Be to, susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai ir nebuvo įregistruotas viešame registre. Dėl to nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas, susitarimo metu įsigijęs trečiajam bendraturčiui L. V. priklausiusią namo dalį, perėmė ir 1992 m. spalio 1 d. susitarime jam priskirtą žemės sklypo dalį.

Atsiliepimas

3. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovo A.A. P. 1992 m. spalio 1 d. susitarimas, jog ieškovas išsipirks 1209,7 kv.m, o atsakovas – 691,9 kv.m žemės sklypo dalis, leidžia laikyti, kad jie abu faktiškai naudojosi tokiomis sklypo dalimis. Kasatoriaus teigimu, faktinis naudojimasis tam tikru žemės plotu pats savaime nereiškia, kad asmuo tokiu plotu naudojosi laisva valia. Be to, šis susitarimas grafiškai neatspindi tikrųjų šalių ketinimų. Tikrieji ieškovo ir atsakovo ketinimai 1992 m. spalio 1 d. planu grafiškai buvo atvaizduoti Klaipėdos miesto liaudies teismo 1970 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1970 m. spalio 12 d. nutartimi nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, pagal kurią namo ir statinių daliai, kuria dabar naudojasi atsakovas A.A. P. (tuo metu – 85,02 kv.m), buvo priskirta 359 kv.m (53 proc.) žemės, o namo ir statinių daliai, kuria dabar naudojasi ieškovas (tuo metu – 75,6 kv.m) – 321 kv.m (47 proc.) žemės. Tokios pat žemės sklypo dalys (53 proc. atsakovui ir 47 proc. ieškovui) yra nustatytos ir ginčijamame įsakyme. Tokia žemės sklypo dalių išraiška yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo negali būti nustatinėjama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 182 straipsnio 2 punktas), nebent pačios šalys susitars kitaip. Be to, prašymai parduoti sklypo dalis buvo pateikti ir 1992 m. spalio 1 d. planas buvo sudarytas tada, kai dar nebuvo nustatytas juose nurodytas žemės sklypo dydis. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tikruosius ieškovo ir atsakovo A.A. P. ketinimus, kurių jie siekė 1992 m. spalio 1 d. susitarimu.

4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturėjo teisės kištis į tarp ieškovo ir atsakovo A.A. P. kilusį ginčą dėl žemės sklypo dalių dydžio bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo ir priimti ginčijamą įsakymą, prieštarauja LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 dalies nuostatoms. Nesikišimo į privačius santykius principas nėra absoliutus, jo ribojimus nustato įstatymai (CK 1.3 straipsnis, LR žemės įstatymo 10 straipsnio 1 ir 7 dalys, LR žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, Tvarkos 8 punkto 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas, kad valstybė, parduodama žemę privatizavimo pagrindais, neturi ginčų sprendimo iniciatyvos teisės, suabsoliutino šį principą ir dėl to nepagrįstai panaikino ginčijamą įsakymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, taip pat ir tą, kad ieškovas nėra įteisinęs ginčo sklype savavališkai pastatytų statinių, nurodydamas, jog sklypo dalių dydžiui tai jokios įtakos negali turėti.

5. Bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, nes yra atliktas pagal bylos šalies užsakymą, prieštarauja LR antstolių įstatymo 23 straipsnio nuostatoms ir CPK įtvirtintoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Įstatymas neišskiria faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galio priklausomai nuo to, kieno pavedimu – šalies ar teismo – jis atliktas, nes konstatuoti faktines aplinkybes antstolis gali abiem atvejais, ir abiem atvejais jis privalo tą daryti vienodai nešališkai, objektyviai ir tiksliai. Dėl to faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas J. M. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo ir atsakovo veiksmai pasirašant ant žemės sklypo plano, pateikiant prašymus dėl atitinkamų dydžių žemės sklypo dalių išsipirkimo, tokio dydžio žemės sklypo dalių įkainojimas ir nustatytų sumų sumokėjimas patvirtina, jog bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo dalių įsigijimo buvo realiai įgyvendinamas. Kasatoriaus argumentai dėl savavališko namo priestato pastatymo prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Priestato plotas yra 103,99 kv.m, o jam (ieškovui) priklausančios namo dalies plotas yra 207,59 kv.m, t. y. 64/100 dalys bendro namo ploto. Dėl to ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir todėl, kad juo nustatytos parduodamos žemės sklypo dalys neatitinka bendraturčių valdomų gyvenamojo namo dalių. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl tikrųjų ieškovo ir atsakovo A.A. P. ketinimų 1992 m. spalio 1 d. planu grafinio atvaizdavimo 1970 metais priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose byloje nėra nustatytos, todėl kasatorius pažeidžia CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą kasaciniame teisme remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos miesto liaudies teismo 1970 m. rugsėjo 4 d. sprendimu negalima remtis, nes nuo to laiko pasikeitė ne tik namų valdos bendraturčiai, jų valdomos namo dalys, bet ir sklypo dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovas J. M. ir atsakovas A.A. P. yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovas J. M. 1995 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo ir valdo 15/32 dalis (103,6 kv.m) gyvenamojo namo ir pastato-sandėlio, o atsakovas A.A. P. – 17/32 (117,41 kv.m) gyvenamojo namo ir pastato-sandėlio dalis, įgytas 1988 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Namui buvo priskirtas 9 arų žemės sklypas.

1992 m. gegužės 5 d. atsakovas A.A. P. kreipėsi su prašymu parduoti jam 0,0692 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. 1992 m. gegužės 7 d. su prašymu dėl 0,1210 ha šio žemė sklypo dalies pardavimo kreipėsi ieškovas J. M. Ieškovui tenkanti 0,1210 ha žemės sklypo dalis buvo įkainota 23 746 rub. suma, kuria jis sumokėjo. Atsakovas už jam parduodamą įkainojimo akte nurodytą žemės sklypą sumokėjo 9596 rub.

1992 m. spalio 1 d. susitarimu šalys susitarė, kad ieškovas išsipirks 1209,7 kv.m, o atsakovas – 691,9 kv.m faktiškai naudojamo žemės sklypo. Susitarime nurodyta, kad tretysis žemės naudotojas yra L. V. Pastarasis šio susitarimo nepasirašė. Susitarimo pasirašymo metu 2/32 dalių gyvenamojo namo ir pastato-sandėlio savininkas buvo L. B., 1991 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartimi įsigijęs šį turtą iš L. V.

Atsakovo A.A. P. (tuo metu buvusio Klaipėdos miesto DŽDT deputato) 1992 m. spalio 19 d. prašymu prie ieškovo J. M. naudojamos žemės sklypo dalies buvo prijungta laisva miesto žemė ir sklypo plotas padidėjo iki 20 arų.

Nuo 1997 m. sausio 1 d. ieškovas J. M. naudojasi 0,1308 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.

1980 metais ieškovas savo lėšomis jo naudojamos žemės dalyje pasistatė kūrybines dirbtuves bei kitus statinius. Šiuo metu yra sprendžiamas jų perplanavimo ir įteisinimo klausimas.

Ieškovas ir atsakovas jau 1992 metais gavo leidimus išsipirkti žemę ir sumokėjo reikiamas sumas, tačiau žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo procedūra nėra baigta. Sklypo detalusis planas patvirtintas tik Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73, o parduodamo žemės sklypo dydį (0,1901 ha) Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba patvirtino 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 337. 2002 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininkė, atsižvelgdama į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį, ginčijamu įsakymu Nr. 3532 nustatė 0,1901 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parduodamų (nuomojamų) dalių dydį: A.A. P. – 0,1010 ha, J. M. – 0,0891 ha.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas tinkamu 1992 m. spalio 1 d. susitarimą dėl parduodamo žemės sklypo dalių dydžio pažeidė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – Tvarka) 8 punkto 2 dalies nuostatas ir kitas materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 1992 m. gegužės 5 ir 7 dienomis ieškovas J. M. ir atsakovas A.A. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto valdybos Žemėtvarkos skyrių su prašymais dėl atitinkamai 0,1209 ha ir 0,0692 ha žemės sklypo dalių pardavimo. Abu namo bendraturčiai už parduodamo sklypo dalis pilnai sumokėjo. Ieškovas už jam tenkančią sklypo dalį mokėjo mokesčius. 1992 m. spalio 1 d. ieškovas ir atsakovas A.A. P. susitarė, kad ieškovas pirks 0,1209 ha, o atsakovas – 0,0692 ha naudojamo žemės sklypo dalis. Vėliau ginčo namų valdos bendraturčiui L. V. priklausiusią gyvenamojo namo dalį įsigijo ieškovas, kuriam atiteko ir teisė nusipirkti šiai namo daliai tenkančią sklypo dalį – 0,00984 ha. Tarp ieškovo ir atsakovo A.A. P. yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo dalių ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Toks ginčas yra spręstinas teismine tvarka, o ne apskrities viršininko administracijos įsakymu. Apskrities viršininkas sprendimu gali nustatyti kiekvieno bendraturčio perkamo namų valdos žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje, kai jos yra aiškios, o bendraturčiai dėl jų nesusitaria. Tokiu atveju, nustatant perkamo žemės sklypo dalį, atsižvelgiama į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo <...> dalį (Tvarkos 8 punkto 2 dalis). Esant namų valdos bendraturčių nenuginčytam rašytiniam susitarimui dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio, apskrities viršininkas neturėjo teisės pakeisti tokį susitarimą ir nustatyti kitokias perkamo žemės sklypo dalis, nes tuo pažeidė sutarties laisvės principą ir dėl to nepagrįstai nukentėjo vienos iš sutarties šalių interesai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs galiojantį namo bendraturčių susitarimą dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio, pagrįstai panaikino ginčijamą apskrities viršininkės įsakymą, kuriuo buvo nustatytas perkamo žemės sklypo dalių dydis atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo <...> dalį. Kasaciniame skunde minimas Klaipėdos miesto liaudies teismo 1970 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi mažesniu žemės sklypu tvarka, netrukdė šios bylos bendraturčiams 1992 m. spalio 1 d. susitarti dėl parduodamo 0,1901 ha žemės sklypo dalių dydžio. Dėl to teisėjų kolegija antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tik iš dalies priimdamas naują sprendimą dėl apskrities viršininkės įsakymo panaikinimo, ginčą dėl kitų reikalavimų perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl to teisėjų kolegija pirmojo ir penktojo kasacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas ŽeimysVirgilijus GrabinskasBronius Pupkovas