Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Ieškovas J. M. nurodė, kad 1970 m. rugsėjo 4 d. įsigijo dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vėliau 1980 m. balandžio 10 d. dovanojimo ir 1995 m. liepos 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimis jis papildomai įsigijo dar šio namo dalių. 1988 m. rugpjūčio 22 d. namo bendraturčiu tapo atsakovas A.A. P. Iki 1991 metų šio namo bendraturtis buvo ir L. V., o nuo 1991 metų iki 1995 metų – L. B. Būdami bendraturčiais L. V. ir L. B. naudojosi 98,4 kv.m dydžio žemės plotu. 1995 metais L.V. ir L. B. priklausiusią gyvenamojo namo dalį įsigijo jis (ieškovas). Ieškovas taip pat nurodė, kad 1980 metais jam buvo išduotas leidimas kūrybinių dirbtuvių statybai adresu (duomenys neskelbtini). Tų pačių 1980 metų pabaigoje jis savo lėšomis jo naudojamos žemės dalyje pasistatė vieno aukšto, 58,54 kv.m naudingo ploto priestatą – kūrybines dirbtuves. Vėliau jo (ieškovo) iniciatyva buvo suprojektuota priestato antresolė, tačiau atsakovas A.A. P., kuris namo bendraturčiu tapo 1988 m. rugpjūčio 22 d., atsisakė duoti sutikimą priestato projekto perplanavimui, ir tik 2002 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu jam (ieškovui) buvo pripažinta teisė atlikti statybos perplanavimo darbus. Dar vėliau jis buvo priverstas kreiptis dėl savivaldybės pareigūnų veiksmų, kuriais buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, pripažinimo neteisėtais. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė buvo įpareigota parengti ir išduoti jam (ieškovui) projektavimo sąlygų sąvadą priestato statybos projekto korektūrai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Dėl nurodytų atsakovo A.A. P. veiksmų (sutikimo nedavimo) negalėdamas perplanuoti ir įteisinti pastatytų patalpų, jis (ieškovas) kreipėsi į atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydamas nespręsti žemės sklypo dalių nustatymo klausimo, kol nebus atlikti statinio įteisinimo veiksmai. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininkė 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3532 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parduodamų (nuomojamų) dalių dydžio nustatymo“ nustatė šio žemės sklypo paduodamų (nuomojamų) dalių dydį: jam (ieškovui) – 0,0891 ha, o atsakovui A.A. P. – 0,1010 ha. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis ir atsakovas A. A. P. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), privatizavimą pradėjo dar 1992 metais. 1992 m. gegužės mėnesį tiek jis, tiek atsakovas A. A. P. pateikė prašymus įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovas pareiškė norą įsigyti 0,0692 ha, o jis (ieškovas) – 0,1210 ha šio žemės sklypo dalį. Buvo patvirtinta prašomų parduoti žemės sklypo dalių kaina ir atsiųsti pranešimai dėl apmokėjimo už žemę. Tiek jis (ieškovas), tiek atsakovas pranešimuose nurodytas sumas sumokėjo. Be to, atsakovo A.A. P. 1992 m. spalio 19 d. prašymu jam (ieškovui), kaip skulptoriui, buvo padidinta žemės sklypo dalis pietų kryptimi. 1992 m. spalio 1 d. buvo sudarytas ir pasirašytas žemės sklypo pasidalijimo planas, pagal kurį A.A. P. ketino privatizuoti 691,9 kv.m, o ji (ieškovas) – 1209,7 kv.m žemės sklypo dalį, kas atitinka jų 1992 m. gegužės mėnesį Klaipėdos miesto valdybai pateiktus prašymus dėl žemės (viso – 1902 kv.m) privatizavimo. Šis planas buvo perduotas Klaipėdos miesto valdybai. 1999 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto taryba sprendimu Nr. 73 patvirtino teritorijos Giruliuose, Turistų ir Stoties gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies detalųjį planą, kuriuo namų valdai, esančiai (duomenys neskelbtini), priskirtas 1901 kv.m žemės sklypas. 2001 m. birželio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 337 patvirtino prašomų parduoti ar išnuomoti žemės sklypų Klaipėdos mieste duomenis, tarp jų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydį – 0,1901 ha. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų priimtais sprendimais nustatytos ir 1992 m. spalio 1 d. plane nurodytos žemės sklypo ribos ir dydis skiriasi, be to, nebeliko trečiojo namų valdos bendraturčio L. V., reikalinga patikslinti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsižvelgiant į esamus sklypo duomenis. Ieškovo siūlymu, pagal jo teismui pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą atsakovui A.A. P. tektų 588 kv.m (plane – P₁, P₂ ir P₃), o jam (ieškovui) – 965 kv.m žemės (plane – M₃) bei po jo kūrybinėmis dirbtuvėmis ir po priestatu – 150 kv.m žemės (plane – M₁ ir M₂). Bendram naudojimui tektų 198 kv.m žemės, iš jų: 104 kv.m atsakovui A.A. P. ir 94 kv.m jam (ieškovui), t.y. po 27 kv.m bendro tako, plane pažymėto raide B, ir, atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias statinių dalis, po atitinkamą dalį bendro naudojimo žemės po gyvenamuoju namu (plane – A₁) bei ūkiniu pastatu (plane – A₂) – 77 kv.m atsakovui A.A. P. ir 67 kv.m jam (ieškovui). Ieškovo manymu, šis jo teismui pateiktas G. M. paslaugų įmonės parengtas naudojimosi žemės sklypu projektas, pagal kurį jam tektų 1209 kv.m, o atsakovui – 692 kv.m žemės, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių interesų, atitinka susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei už žemės sklypo dalis sumokėtą kainą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija vilkina žemės pardavimo įforminimą, be to, kaip minėta, Klaipėdos apskrities viršininkė 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3532, pažeidžiančiu susitarimą su A.A. P., nustatė kitokias parduodamo žemės sklypo dalis. Dėl to įsakymas naikintinas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigotina užbaigti žemės sklypo privatizavimo procedūrą, pradėtą dar 1992 metais. Ieškovas prašė teismo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininkės 2002 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 3532 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parduodamų (nuomojamų) dalių dydžio nustatymo“, patvirtinti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. M. paslaugų įmonės 2002 m. sausio 11 d. parengtą planą, nustatant, kad atsakovas A.A. P. naudosis 588 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais P₁, P₂ ir P₃, jis (ieškovas) – 1115 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais M₁, M₂ ir M₃, o 198 kv.m žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais B, A₁ ir A₂, paliekama bendram ieškovo ir atsakovo naudojimui, taip pat prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūrą ir parduoti jam (ieškovui) 0,1209 ha šio žemės sklypo dalį ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kasaciniu skundu atsakovas A.A. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti jam (atsakovui) iš ieškovo J. M. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmą kartą visų instancijų teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui A.A. P. iš ieškovo 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. y. 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka), tačiau nepriteisdamas 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų bylą pirmą kartą nagrinėjant kasacine tvarka, pažeidė CPK 98 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad priteisiamos išlaidos kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato pagalbai apkėti. Dėl to ši teismo sprendimo dalis keistina.

2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kaip tinkamą ir galiojantį 1992 m. spalio 1 d. susitarimą dėl žemės sklypo pasidalijimo, netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 40 straipsnio, 122 straipsnio 1 dalies, CK 1.63 straipsnio 1 ir 7 dalių, 1.78 straipsnio 1 dalies CPK 3 straipsnio 5 dalies ir LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 dalies (nutarimo 2002 m. spalio 15 d. redakcija) nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių laisvės principo aiškinimo praktikos. Kasatoriaus teigimu, minėto susitarimo pasirašymo metu ginčo žemės sklypu naudojosi trys bendraturčiai, šis susitarimas yra trišalis sandoris ir tam, kad jis galiotų reikalinga visų trijų šalių valia. Tačiau susitarimą pasirašė tik du bendraturčiai (ieškovas ir atsakovas A.A. P.). Be to, susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai ir nebuvo įregistruotas viešame registre. Dėl to nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas, susitarimo metu įsigijęs trečiajam bendraturčiui L. V. priklausiusią namo dalį, perėmė ir 1992 m. spalio 1 d. susitarime jam priskirtą žemės sklypo dalį.