- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-01
- Bylos Nr.
- N-444-3796-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas, Stasys Gudynas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gudyno ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 23 d. surašė M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 1.00 val., Verkių gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. birželio 16 d. nutarimu M. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Teismas nurodė, jog pastarojo kaltė įrodyta paties asmens prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 20 parų administracinį areštą - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į tai, jog asmuo už padarytus KET pažeidimus turi 30 galiojančių nuobaudų, tame tarpe ir už vairavimą neturint tokios teisės, anksčiau skirtos baudos nesumokėtos.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimu, M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti ir skirti jam švelnesnę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jam skirta per griežta nuobauda, nes areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatytų sunkinančių aplinkybių kiekis ir reikšmingumas yra didesnis nei lengvinančių aplinkybių, ir visos įstatyme nustatytos bei nenustatytos aplinkybės neleidžia tikėti, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas pažeidėjui leis pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Pažymi, jog skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, o jis dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Nurodo, jog teismas nenustatė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o parinkdamas nuobaudą rėmėsi tik jo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais duomenimis. Mano, jog teismo paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes areštas skirtas asmeniui, kuris dirba ir turi šeimą. Atsižvelgiant į tai mano, jog bauda šiuo atveju leistų pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, t. y. privers jį laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Akcentuoja, jog teismo argumentas, kad jam paskirtos baudos nesumokėtos, nėra pakankamas pagrindas pačiai griežčiausiai nuobaudai skirti, nes nesumokėtos baudos gali būti išieškomos per antstolius, o tai, kad antstoliai nesiėmė veiksmų baudų išieškoti, negali būti vertinama kaip atsakomybės vengimas ar trukdymas vykdyti nuobaudas. Teigia, jog nuo 2003 m. gegužės 29 d. iki 2005 m. vasario 27 d. jam paskirta 30 nuobaudų – įvairaus dydžio baudos, jos neįvykdytos, tačiau nuo paskutinio pažeidimo iki nagrinėjamo praėjo trys metai, taigi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokios nuobaudos nebegali būti vykdomos, o išraše iš KET pažeidimų nurodyti duomenys apie galiojančias nuobaudas nelaikytini teisingais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. B. kaltė, padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
M. B. administracinio teisės pažeidimo neneigia, o tik siekia nuobaudos rūšies pakeitimo, t. y. arešto pakeitimo į baudą.
ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcija yra alternatyvi, t. y. numato, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.). Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, jog apeliantui pagrįstai parinkta griežtesnė alternatyvi nuobauda – areštas - todėl nuobauda nekeičiama. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui teigiamai charakterizuoti apeliantą, o iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo nuo vairuotojo pažymėjimo įgijimo 2003 m. gegužės 14 d. iki 2005 m. vasario mėnesio net 29 kartus baustas už KET pažeidimų (tame tarpe ir už ypatingai šiurkščių –vairavimą neblaiviam ir be teisės vairuoti; vairavimą, kai tokia teisė atimta) padarymą. Iš į bylą pateiktos policijos įskaitos suvestinės matyti, jog už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus asmeniui skirtos baudos, kurios iki šiol nesumokėtos. Apeliantas teigdamas, jog ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neigiamai jį charakterizuojanti, nurodo, kad baudos gali būti išieškomos per antstolius, o tai, kad antstoliai baudų neišieškojo negali būti vertinama kaip jo atsakomybės vengimas. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka, nes pareigą sumokėti paskirtą baudą turi pats pažeidėjas (ATPK 313 str.), ir tik šios pareigos savanoriškai neatlikus, nutarimą skirti baudą vykdo antstolis, t. y. prasideda priverstinis vykdymas (ATPK 304, 312, 314 str.), kas, turint omeny tai, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas skirtas baudas sumokėti (pvz. prašymai baudų mokėjimą išdėstyti ir pan.), be jokios abejonės reiškia atsakomybės vengimą.
M. B. skunde teigia, jog jam skirtas areštas, nors dirba ir turi šeimą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti tinkamų įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi galimybės spręsti, ar asmuo apskritai yra mokus. Taigi nuobaudos keitimas į baudą ir dėl šios priežasties netikslingas. Be to, ATPK nedraudžia skirti areštą dirbančiam asmeniui, o iš to galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo nuobaudai keisti, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog bauda šiuo atveju leistų pasiekti administracinės nuobaudos tikslus ir privers jį laikytis įstatymų. Šiuo aspektu pastebėtina, jog už ankstesnius KET pažeidimus asmeniui skirta daugiau nei dvi dešimtys baudų, be to, pažeidimų chronologija rodo, jog jie buvo daromi nuosekliai ir net po 5 kartus per mėnesį (pvz. 2004 m. sausio mėnuo), taigi matyti, jog baudos nuo pažeidimų darymo neatgrasė, todėl tokiu teiginiu teismas tikėti neturi jokio pagrindo.
Dėl apelianto teiginio, jog nuo paskutinės jam skirtos nuobaudos paskyrimo jau praėjo treji metai, todėl jos nebegali būti vykdomos ir laikomos galiojančiomis, pasakytina, kad šioje byloje nėra pakankamų duomenų išvadoms, jog vykdymo veiksmai anksčiau paskirtų baudų atžvilgiu nebegalimi, todėl nuobaudos nebegalioja, daryti, be to, tai ir ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju esminę reikšmę spendžiant dėl pažeidėjo asmenybės turi padarytas KET pažeidimų skaičius, už juos skirtų baudų savanoriškas nesumokėjimas, o šiems faktams konstatuoti jokios reikšmės tai, ar nuobaudos galioja, ar ne – neturi.
Taigi remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog efektyviausia nuobauda, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, turint omeny apelianto jauną amžių (1985 m. gimimo), dėl ko nuobaudų prevencinis ir auklėjamasis poveikis ypatingai aktualus, yra areštas. Taip pat pažymėtina, jog nepaisant to, kad asmuo savo kaltę pripažino ir dėl pažeidimo gailėjosi, tai nenusveria kitų nuobaudos individualizavimui nustatytų svarbių aplinkybių – pažeidėjo asmenybės, pažeidimo pobūdžio (pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes asmuo pažeidimą padarė, kaip pats nurodo, trejus metus nevairavęs ir teisės vairuoti neatgavęs).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskirta nuobauda proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.