Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. R., atsakovo AS „Parex banka“ atstovui advokatui A. I., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R., V. R., I. R., K. R. ieškinį atsakovui AS „Parex banka“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. R., V. R., I. R., K. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AS „Parex banka“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo. Nurodė, kad 2007-01-24 su pradiniu atsakovu AB „Parex bankas“ Klaipėdos filialu (pradinio atsakovo teisių bei pareigų perėmėjas – Latvijos AS „Parex banka“) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. PS/14/848, pagal kurią atsakovas ieškovams suteikė 620000,00 Lt kreditą žemės sklypų pirkimui ir infrastruktūrai. Dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos Lietuvoje negalėjo laiku įvykdyti visų priklausančių mokėjimų pagal kreditavimo sutartį. Atsakovas 2009-01-20 raštu Nr. 10-3-9/368 vienašališkai nutraukė 2007-01-24 kreditavimo sutartį Nr. PS/14/848. Ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymu geranoriškai išspręsti kilusią problemą, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Į pakartotiną prašymą atsakovas taip pat nereagavo. Mano, kad vienašališkas kreditavimo sutarties nutraukimas neteisėtas ir neatitinka įstatymo nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėjo, kad atsakovo nurodytas tik 15 dienų terminas dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti visą paskolos sumą yra akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas, kad jį galima būtų įvykdyti. Teigė, kad gali ir pasirengę vykdyti kreditavimo sutartį, pradėjus gerėti ekonominei situacijai, todėl mano, kad tikslinga sutartinių įsipareigojimų įvykdymą atidėti dvejų metų terminui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė pripažinti vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, atidedant ieškovams tenkančią prievolę sumokėti priklausančias sumas dvejiems metams, taip pat pakeičiant sutarties 8.2.1. ir 8.3. punktuose nurodytą 15 dienų įspėjimo terminą į 3 mėnesių įspėjimo terminą. Ieškovas V. R. teismo posėdyje ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto rinka atsigauna. Pabaigus žemės sklypų detaliųjų planų sudarymą ir šiuos sklypus pardavus, atsiskaitytų su atsakovu. Patvirtino, kad, sudarydamas kreditavimo sutartį, visas sąlygas suprato, įsipareigojimus priėmė. Dėl sunkios finansinės padėties prašo atidėti sutartyje numatytus mokėjimus, sutarties nenutraukiant. Teigia, kad vienam atstovauti visus ieškovus sunku, todėl negali įvardyti kokias sutarties sąlygas norėtų keisti. Pažymi, kad jokio nekilnojamojo turto niekam nepardavė, tam tikrą turtą pasiėmė asmenys, iš kurių ieškovas buvo pasiskolinęs anksčiau nei iš atsakovo, nesugebėjęs vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pajamų iš to negavo. Nurodo, kad turi potencialius žemės sklypų pirkėjus, tačiau preliminarių sutarčių pateikti negali. Pažymi, kad įspėjimus dėl kreditavimo sutarties nutraukimo iš banko kelis kartus gavo prieš minėtos sutarties nutraukimą. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Ieškovams V. R., I. R. ir K. R. apie teismo posėdžio datą bei vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį šie ieškovai neatvyko.

Dėl bylos teismingumo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-24 tarp ieškovų ir pradinio atsakovo AB „Parex bankas“ Klaipėdos filialo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. PS/14/848 su 2007-01-24 susitarimu Nr. 1 dėl kreditavimo sutarties Nr. PS/14/848, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovams iš viso 620000,00 Lt kreditą žemės sklypų pirkimui ir infrastruktūrai, o ieškovai įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti nustatytas metines palūkanas dalimis pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką iki 2010-01-24 (tomas I, b. l. 8-24). Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovai įkeitė žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 21-22). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovai savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė (ieškovai šį faktą pripažįsta, Civilinio proceso kodekso 187 str.), todėl atsakovas kelis kartus raštu ragino ieškovus sumokėti susidariusią skolą - 2008-10-22, 2008-10-29, 2008-11-19, 2008-12-09, 2008-12-17 ir 2009-01-20 ieškovai raštu buvo įspėti, kad per 15 dienų neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, atsakovas sekančią dieną, pasibaigus 15 dienų terminui, vienašališkai nutrauks 2007-01-24 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. PS/14/848 (tomas I, b. l. 25, 47-51). Ieškovai per papildomą terminą skolos nesumokėjo, todėl atsakovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį anksčiau laiko ir paskaičiavo, kad atsakovai liko jam skolingi 620000,00 Lt negrąžinto kredito, 20750,28 Lt palūkanų ir 745,99 Lt delspinigių (tomas I, b. l. 25). Ieškovai su atsakovo sprendimu dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko nesutiko, prašė įsipareigojimų vykdymą pagal kreditavimo sutartį atidėti (tomas I, b. l. 26-28).

Sprendžiant šalių ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių kreditavimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1-6.4 str., 6.154 str., 6.881 str.). Pažymėtina, jog kreditavimo sutartis yra dvišalė sutartis, kurios dalykas yra kreditoriaus suteikiamas kreditas ir skolininko vykdomo kredito grąžinimo bei mokamų palūkanų sumos. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, jog ieškovai nevykdė mokėjimų kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, šios aplinkybės jie neneigia (Civilinio proceso kodekso 187 str.).

Dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo

2007-01-24 tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties Nr. PS/14/848 8.2.1 ir 8.2.1.1 punktuose nurodyta, jog bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 dienų, raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą sumą, jeigu kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro pažeidimą – kredito gavėjai ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų (tomas I, b. l. 13). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar įvykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Civilinio kodekso 6.217 str. 2 d.). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą; vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.217 str. 3, 5 d.).

Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei į byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog atsakovas 2007-01-24 šalių sudarytą kreditavimo sutartį nutraukė teisėtai, kadangi ieškovai laiku ir tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o tai pripažintina esminiu sutarties pažeidimu (Civilinio kodekso 6.217 str., sutarties 8.2.1.1 p.). Pažymėtina, jog, sudarydamos sutartį, šalys laisva valia nusistatė tarpusavio teises ir pareigas, ieškovai neprieštaravo kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1 punkto nuostatoms dėl 15 dienų termino dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti visą paskolos sumą, sutikimą su kreditavimo sutarties sąlygomis patvirtino parašais, todėl 2007-01-24 teisėtai sudaryta ir galiojanti kreditavimo sutartis šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 str. 1 d.).

Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo

Ieškovai ieškinio reikalavimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. esminiu gaunamo įvykdymo sumažėjimu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Pažymėtina, jog sutarties pakeitimas teismo tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas šiame straipsnyje numatytas sąlygas, tarp jų ir aplinkybes, kurios atitinka visus šio straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus.

Pažymėtina, jog vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (Civilinio kodekso 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui.

Atsakovas yra finansų įstaiga, kurios verslo rizika yra kreditų teikimas. Sudarydamas sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodamas lėšas, atsakovas turi veikti saugiai bei patikimai, laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 str. 1 d.). Sudarydamas su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, atsakovas turi reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodytos sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, jeigu jos yra. Atsakovas turi teisę, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d.). Tai reiškia, kad atsakovas turi įvertinti suteikto kredito negrąžinimo riziką.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas patvirtino, kad kreditas buvo imamas žemės sklypų pirkimui ir infrastruktūrai, kuriame savo verslą turėjo vykdyti ieškovai. Prisiimdami tokio dydžio finansinius įsipareigojimus, ieškovai turėjo įvertinti prisiimamo kredito grąžinimo riziką. Šalys kreditavimo sutartyje aptarė kredito grąžinimo sąlygas, pasekmes, kylančias dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Byloje nustatyta, kad šalių pasirašytų kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos atitinka sutarčių standartines sąlygas (Civilinio kodekso 6.185 str.). Nors ieškovai nurodė, kad pasaulinė ekonominė krizė turėjo neigiamos įtakos jų finansinei padėčiai ir finansinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau šiuos argumentus teismas atmeta kaip neįrodytus (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Ieškovams negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad rinkoje gali sumažėti bet kurio verslo paklausa. Tai yra įprasta ieškovų vykdomos komercinės verslo veiklos rizika. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsniu ir 6.200 straipsniu, sutartis jos šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. Be to, verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo tinkamo ir savalaikio sutarties vykdymo. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko numatytas verslas nedavė tokių rezultatų, kurių tikėjosi kredito gavėjas (Civilinio kodekso 6.212 str. 1 d.). Teismas mano, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje, buvimas neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Ieškovai neįrodė, kad, patenkinus ieškinį, t. y. uždraudus bankui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir atidėjus kreditų grąžinimo įmokų mokėjimą dvejiems metams, ateityje gaus pajamų, kurių pakaktų kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokų vykdymui. Byloje esantys duomenys pagrindžia ieškovų sudėtingą finansinę padėtį (tomas II, b. l. 8-13) bei tai, kad ieškovai laikotarpiu nuo kreditavimo sutarties sudarymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, gyvenamąjį namą, kitus statinius), tačiau su atsakove pagal kreditavimo sutartį neatsiskaitė (tomas I, b. l. 151-167).

Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai savo prievoles, kylančias iš kreditavimo sutarties, neįvykdė, atsakovė pagal minėtą sutartį įgijo teisę reikalauti iš ieškovų grąžinti visą likusią kredito sumą, palūkanas ir delspinigius (Civilinio kodekso 6.221 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.881 str. 2 d.)

Taigi, konstatuotina, jog ieškovų ieškinys dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio kodekso 6.217 str., 6.204 str.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant, sutartis gali būti teismo tvarka pakeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje numatytu pagrindu, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovas kreditavimo sutartį teisėtai bei pagrįstai, vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties bei įstatymų nuostatomis, vienašališkai nutraukė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 98 str.). Kadangi teismas atmetė visus ieškovų reikalavimus, ieškovams nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi atsakovas nepateikė duomenų apie šių išlaidų turėjimą ir jų dydį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-13 nutartimi pagal ieškovų prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdymo procese, sustabdant įkeisto turto pardavimą iš varžytynių (tomas I, b. l. 68-69). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys yra atmestinas, nebėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms (išieškojimo vykdymo procese sustabdymui), taikytoms 2009-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1163-618/2011 (senasis bylos Nr. 2-12993-730/2009) (Civilinio proceso kodekso 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (išieškojimo vykdymo procese sustabdymą), taikytas 2009-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1163-618/2011 (senasis bylos Nr. 2-12993-730/2009).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.