Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-16 nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2016-12-26 surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2016-12-26, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir medis. Iš eismo įvykio vietos pasišalino bei vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 2,13 promilių girtumas). Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.

2017-01-16 Radviliškio rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra iki galo aiškios aplinkybės, ar eismo įvykio metu buvo padaryta žala ir koks jos dydis, administracinio teisės pažeidimo protokole teisės pažeidimas kvalifikuotas netinkamai, pažeidimo esmė pagal protokole nurodytus Lietuvos Respublikos ATPK straipsnius nėra įrodyta, nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK.

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad byloje nėra duomenų apie įvykio metu padarytą žalą I. M., kuri yra registruota kaip automobilio savininkė. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui nekyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jei eismo įvykio metu apgadinamas automobilis nors ir priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtu jo valdytoju (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria G. M. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, jam nuosavybes teise nepriklauso, tačiau Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau Lietuvos Respublikos ANK), kuris pakeičia iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos ATPK. Įgyvendinant 2017-01-01 įsigaliojusį naują Lietuvos Respublikos ANK ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015-06-25 įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio (senaties terminų ir teisenos taikymas) 4 dalimi, skundžiamos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-16 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK normas.

Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos, Radviliškio rajono apylinkės teismas, gavęs G. M. administracinio teisės pažeidimo bylą (medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017-01-16 nutartimi ją grąžino protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK dėl esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Protokole turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, už kokią veiką ir kam norima taikyti administracinę atsakomybę, o iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio asmuo turi galėti suvokti kuo yra kaltinamas ir tinkamai realizuoti savo teisę gintis, nes protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko tam įgaliota įstatyme numatyta institucija, o Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva suformuluoti kaltinimą ar papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjui inkriminuotų teisės pažeidimų koregavimas nors ir yra galimas, tačiau visada turi būti vertinama, ar tokie pakeitimai nebus esminiai faktinių aplinkybių keitimo prasme bei ar jie nepažeis pažeidėjo teisės efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2016-12-26 surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustato administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau KET). Subjektyvusis pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą (priešingumą KET taisyklėms). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Taigi, taikydamas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, jis turi atitikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Radviliškio rajono apylinkės teismas skundžiamoje 2017-01-16 nutartyje nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jos savininkė yra G. M. sutuoktinė I. M.. Duomenų apie I. M. padarytą žalą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Nors tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek G. A. ir M. M. tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, jog G. M. eismo įvykio metu apgadino medį, tačiau nėra iki galo aiškios aplinkybės, ar buvo padaryta žala, o jei ji padaryta, nenustatytas jos dydis. Taigi, šiuo atveju, nenustačius žalos, negalima teigti, kad G. M. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Atsižvelgdamas į šiuos apylinkės teismo nutartyje nurodytus motyvus, apygardos teismas nurodo, kad pripažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas gali priklausyti nuo turto savininko valios išraiškos. Todėl net ir sugadinus ar apgadinus turtą gali būti laikoma, kad žala nekilo arba ji yra mažareikšmė ir pan. Taip pat įvykį pripažįstant eismo įvykiu, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pvz., dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju G. M. 2016-12-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-12-26, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir medis. Iš eismo įvykio vietos pasišalino bei vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (nustatytas 2,13 promilių girtumas). Taigi galima spręsti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas – automobilis ir medis. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. M. sutuoktinei I. M.. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK skunde nurodo, kad asmeniui nekyla atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., jei eismo įvykio metu apgadinamas automobilis nors ir priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtu jo valdytoju. Taip pat pažymi, kad nors transporto priemonė, su kuria G. M. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, jam nuosavybes teise nepriklauso, tačiau nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai. Tačiau, apygardos teismo nuomone, siekiant teisingai kvalifikuoti G. M. veiksmus, būtina išsamiai išsiaiškinti aplinkybes dėl G. M. automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisėtumo eismo įvykio metu, t. y. būtina nustatyti, ar G. M. apgadintas autoįvykio metu automobilis, registruotas jo sutuoktinės vardu, bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe priklauso ir jam, ar šis automobilis yra I. M. asmeninė nuosavybė, ir ar G. M. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu valdė I. M. sutikimu. Be to, kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą G. M. nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas medis. Skunde Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK nurodo, kad šis faktas yra užfiksuotas surinktoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje - policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole bei nuotraukose, tačiau pažymėtina, kad, priešingai nei skunde nurodo Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK, jokių eismo įvykio fotonuotraukų byloje nėra. Kita vertus, nustačius, kad vis dėl to eismo įvykio metu medis buvo apgadintas, spręstinas klausimas dėl G. M. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., nustatančią administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš G. M. 2016-12-26 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas G. M. surašytas ir už Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Tačiau skaitant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimo esmę ir nustatytas aplinkybes, visiškai neaišku, kokie G. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno G. A. tarnybinio pranešimo, jame nurodyta, kad G. M. nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, bet šios aplinkybės nėra nurodytos G. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole G. M. suformuluotas kaltinimas yra ydingas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, kurie nurodyti šioje nutartyje, yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme ir nėra galimybės jų ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Dėl anksčiau paminėtų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų apygardos teismas sprendžia, kad skundžiama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nustatytų reikalavimų bei surinkti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tenkinti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti ar keisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-16 nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017-01-16 nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.