Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V. a/k (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinama pagal LR BK 178 str.4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. V. 2008 m.lapkričio 1 d.apie 17:00 val. T. kaime, Pakruojo rajone, apsvaigusi nuo alkoholio, būdama A. L. namuose, iš virtuvės slapta pagrobė A. L. mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2760 260 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiąjai A. L. 260, 00 Lt nedidelės vertės turtinę žalą.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2008 m.lapkričio 1 d.ją pasikvietė pas save į namus nukentėjusioji.Pas ją ji, A. sugyventinis A., G. L., G. tą dieną išgėrė penkias, o gal ir daugiau“pūsles“alaus.Būnant pas A. L., jos sugyventinis kalbėjo savo mobiliuoju telefonu su savo sūnumi ir jam baigėsi sąskaita.Jam savo mobilųjį telefoną padavė A. Apie 15 val.ji paprašė A., kad duotų savo mobilųjį telefoną pasiskambinti į Daniją. A. jai davė telefoną, ir ji skambino savo sugyventiniui į Daniją.Po pokalbio ji A. telefoną grąžino, ir A. jį įsidėjo į striukės kišenę.Tada toliau visi gėrė alų. L. davė A. 50 Lt, ir ji dviračiu važiavo nupirkti dar 3“pūsles“alaus.Apie 17:30 val. A. su A. ruošėsi eiti į kapus.Ji pasiėmė iš A. koridoriaus 2“pūsles“alaus ir išėjo toliau gerti į savo namus, nes alus buvo pirktas už G. L. pinigus. A. su A. buvo girti.Ji irgi buvo girta.Begeriant alų, atėjo jos sūnus A. V. ir atnešė mobilųjį telefoną, pasakė, kad rado netoli namų.Ji atpažino, kad tai A. L. telefonas.Ji tą telefoną pasiėmė, iš anksto nusprendusi jo A. neatiduoti, nes ji labai biauri.Iš to telefono ji skambino savo sugyventiniui į Daniją, o paskui išėmė, sulaužė ir įmetė į pečių telefono kortelę, o telefoną atidavė savo broliui R. B. Jis jai už tai paskolino 50 Lt.Ji iš A. telefono nepavogė, broliui jos telefoną atidavė todėl, kas A. jo negrąžintų už jokius pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji S. V. savo kaltės nepripažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji A. L. paaiškino, kad 2008 m.lapkričio 1 d.prieš pietus ji pasikvietė pas save kaltinamąją su A. G.Buvo jos sugyventinis A., G. Visi gėrė alų. V. paprašė jos telefono, ir ji jai davė savo mobilųjį telefoną pasiskambinti. Tuo metu ji vilkėjo megztiniu, o ne striuke, kaip kad sako kaltinamoji. S. V. po pokalbio jai telefoną grąžino, ir ji jį padėjo ant stalo virtuvėje, kur visi gėrė alų. Apie 16 val.ji su A. A. pradėjo ruoštis į kapines, todėl V. su A. G. ir L. išėjo namo.Apie 16:30 val., prieš išeinant iš namų, ji pamatė, kad ant stalo nebėra jos mobilaus telefono.Paklausė A. A., ar jis nepaėmęs.Šiam atsakius, kad jos telefono neėmė, ji į striukės kišenę įsidėjo A. A. telefoną.Striukės kišenė su užtrauktuku.Dėl dingusio telefono pakeliui į kapines ji susipyko su A. A., todėl šis išmėtė žvakes.Ji su A. savo telefono pasigedo prieš išeinant į kapines, kaltinamąjai su G. ir L. išėjus iš jos namų.Lapkričio 1 d.ji į parduotuvę pirkti alaus ir užkandos už L. pinigus nevažiavo, todėl ir telefono pamesti negalėjo.Tai buvo kažkurią kitą dieną.Sekantį rytą ji skambino į savo mobilųjį telefoną, bet jis buvo išjungtas.Vėliau iš policijos ji savo telefoną atsiėmė, todėl civilinio ieškinio nereiškia.Telefono vagyste ji įtarė S. V., nes žmonės kalba, kad nevengia tokių dalykų.Pavogtą telefoną ji vertina 260 Lt.

Nepilnametis liudytojas A. V. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo mama.Pernai rudenį jis netoli namų apie 18-19 val.rado mobilųjį telefoną ir atidavė jį mamai.Mama iš to telefono skambino V. į Daniją.Paskui paskambino ir pakvietė į namus dėdę ir jam padavė tą telefoną, gal išmainė su juo.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad nukentėjusioji A. L. yra jo sugyventinė.2008 m.lapkričio 1 d.pas juos namuose gėrė kaltinamoji, Gatautis, L. Apie 17 val.jis su A. ruošėsi eiti į kapus ir pamatė, kad nebėra A. mobilaus telefono.Jis matė, kaip kaltinamoji jų kieme kalbėjo A. telefonu.Po to A. telefonas visą laiką buvo šalia jo telefono ant stalo ar šaldytuvo, tiksliai nepamena.Sekantį rytą jie bandė skambinti į A. telefoną, bet jis buvo išjungtas. Lapkričio 1 d. A. nebuvo išvažiavusi ar išėjusi pirkti alaus. L. davė pinigų, ir Asta už juos pirko alaus, dešrelių, žuvies prieš lapkričio pirmą. Tai galėjo būti spalio pabaiga. Einant į kapus, pas A. buvo jo telefonas, todėl ir iškristi tegalėjo jo, o ne A. telefonas, kaip sako kaltinamoji.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad kaltinamoji yra jo sesuo.Galėjo būti 2008 m.lapkričio 1 d., kai jis atvažiavo pas seserį S. V. Sesuo pasakė radusi telefoną ir pasiūlė jį jam.Jie tarpusavyje apsikeitė telefonais.Jis į duotą telefoną įsidėjo savo kortelę ir juo naudojosi apie vieną mėnesį, kol telefoną paėmė policija.

Liudytojas G. L. paaiškino, kad datos tiksliai pasakyti negali, žino, kad buvo penktadienis, kai su L. V. grįžo iš komandiruotės.Tą dieną jiems buvo išmokėti atlyginimai.Jis galėjo duoti pinigų A. L., bet jau prieš tai buvo gerokai girtas, todėl nieko neprisimena.Prisimena, kad lapkričio 1 d.buvo kapuose.Po to vėl nieko neprisimena dėl girtumo.Ateinant pas L., galėjo atsinešti pakuotę alaus.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis yra kaltinamosios vaikų krikštatėvis.2008 m.lapkričio 1 d. jis dviračiu užsuko pas S. V. Atėjo nukentėjusioji ir atsinešė pusę“bambalio“alaus.Visi trys išgėrė.Tada jis nupirko“bambalį“alaus ir jį visi trys gėrė pas nukentėjusiąją namuose.Vėliau atsikėlė A. Atėjo girti G. L. su V. ir atsinešė pakuotę 6 butelius 2 ltr.talpos alaus.Tą alų gėrė visi. A. pradėjo ruoštis į kapus, todėl jie išsiskirstė.Jis su S. V. pasiėmė likusius iš tos pakuotės 3“bambalius“alaus ir parėjo pas S. V. Ar kartu ėjo L., negali pasakyti, V. nebuvo.Geriant alų, grįžo jo krikštasūnis A. V. Jis pasisveikino ir nuėjo į kambarį pas brolius.Jokio telefono jis pas vaiką nematė. A., atėjęs į kambarį, nesakė, kad turi ar rado kokį telefoną.Nieko panašaus nebuvo.Jam būnant V. namuose jokios kalbos apie svetimą telefoną nebuvo. V. skambino draugui į Daniją, bet iš savo telefono. V. brolis R. B. buvo pas ją atėjęs, tačiau, apie ką jie kalbėjosi, jis nežino.Nematė, kad S. V. būtų davusi jam telefoną.Būnant pas A., jis jokių telefonų iš viso nematė.

Iš telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad nukentėjusioji A. L. 2007.10.06 už 398 Lt įgijo telefoną NOKIA 2760.Iš detalios skambučių ataskaitos matyti, kad 2008.11.01 nuo 15:15 iki 18:15, iš nukentėjusiosios telefono yra net 7 tarptautiniai skambučiai(b.l.7,8)..

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2008.12.09 R. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2760.Jis apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiąjai(b.l.20, 21-23, 24).

Iš akistatos tarp nukentėjusiosios A. L. ir kaltinamosios S. V. protokolo matyti, kad kaltinamoji neprisipažino pavogusi telefoną, o nukentėjusioji aiškina, kad nežino kokiomis aplinkybėmis telefonas dingo iš jos namų nuo stalo ar šaldytuvo iš virtuvės(b.l.30-31)

Teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė dėl nedidelės vertės svetimo turto A. L. mobilaus ryšio telefono vagystės yra pilnai įrodyta ir nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal LR BK 178 str.4 d., nes pavogto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojo A. A. parodymais, kad jie mobilaus ryšio telefono pasigedo prieš išeinant į kapus. Liudytojų A. A. ir G. L. parodymais, kad pinigų nukentėjusiąjai maistui ir alui nupirkti G. L. davė, o A. L. už juos maisto ir alaus nupirko ne 2008 m.lapkričio 1 d., kaip teigia kaltinamoji, o spalio 31 d., nes penktadienis(G. L. parodymai)buvo spalio 31 d. Liudytojo A. G. parodymais, kurie patvirtina, kad pakuotę alaus lapkričio 1 d.pas nukentėjusiąją atsinešė girti G. L. ir L. V., o ne nukentėjusioji nupirko už G. L. duotus pinigus, kaip teigia kaltinamoji.Kad, jam būnant pas S. V. ir geriant alų, į namus grįžo S. V. sūnus A. V. Jokio telefono jis neatsinešė, nebuvo kalbos, kad būtų jį radęs, jokio telefono motinai neperdavė.S. V. skambino savo draugui į Daniją, kalbėjosi su savo broliu R. B. Šiais liudytojo parodymais visiškai paneigiami kaltinamosios ir jos nepilnamečio sūnaus A. parodymai, kad A. L. telefoną kaltinamosios sūnus rado pamestą ir atidavė jį motinai.Todėl teismas šiuos kaltinamosios ir jos nepilnamečio sūnaus parodymus atmeta, kaip prieštaraujančius byloje esančių įrodymų visumai.

Civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų byloje nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jos įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, visuomenei pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes:

S. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, išnykus ankstesniam teistumui, augina šešis nepilnamečius vaikus, bausta administracine tvarka už girtos pasirodymą viešoje vietoje, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.Nors yra pakankamai duomenų, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ir teismo posėdyje ji patvirtino, kad kerštaudama niekada nieko A. L. jai negrąžintų, todėl teismas laiko, kad girtumas nusikalstamos veikos padarymui įtakos neturėjo.Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji nedirba, be kitų mažamečių vaikų, augina 2008 m.gimusią dukrą, togėl ji baustina laisvės apribojimu(LR BK 48 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. pripažinti kalta, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str.4 d., ir nubausti ją laisvės apribojimu 6(šešiems)mėnesiams, tam pačiam laikotarpiui uždraudžiant jai bendrauti su nukentėjusiąja A. L. (LR BK 48 str.1, 2, 3, 4 d., 5 d.2 p.).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.