Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „C.“, teistas 2022 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudos bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis: teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 1 m. 6 mėn. bei automobilio „Audi A3“ vertės (1 520 Eur) konfiskavimu valstybės naudai.

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Z. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 13 d., apie 13.31 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais P. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2024 m. lapkričio 13 d. vyriausiojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 13 d., apie 13.31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 9-16).

2024 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad P. Z., gim. (duomenys neskelbtini) nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą P. Z. būklę nustatyta, kad jis gali eiti tiesia linija (pėda po pėdos), gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). P. Z. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3,5 val. Neblaivumo patikrinimas atliktas prietaisu: Alcotest 7510, Nr. ARKL-0751, metrologinės patikros Nr. 2070586. Pirmas tikrinimas atliktas 13.31 val. ir P. Z. nustatytas 1,92 prom. neblaivumas. Antras patikrinimas atliktas 13.51 val. ir P. Z. nustatytas 1,88 prom. neblaivumas. P. Z. su tikrinimo rezultatais sutiko ir pasirašė nustatymo akte (b. l. 25).

Alkotesterio Drager Akcotest 7510, Nr. ARKL0751 neblaivumo patikrinimo kvituose nurodoma, kad P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 13 d. 13.31 val. nustatyta 1,92 prom. neblaivumas, o 13.50 val. – 1,88 prom. neblaivumas (b. l. 29-30).

2024 m. birželio 12 d. Patikros Sertifikate Nr. 2070586 nurodoma, kad alkotesterio Akcotest 7510, Nr. ARKL0751 patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gruodžio 10 d. (b. l. 31).

2024 m. lapkričio 14 d. įtariamuoju apklaustas P. Z. parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Psichinėmis ligomis neserga ir psichikos sutrikimų ligoninėse nesigydė. Nori parodyti, kad jis jau apie 10 metų gyvena kartu su drauge vardu J. J.. Pastaroji turi vairuotojo pažymėjimą ir jai, jos dukra D., prieš keletą mėnesių davė važinėtis automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet jis iš jo buvo paimtas 1 m. ir 6 mėn., kadangi vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. 2024 m. lapkričio 13 d. jo namuose buvo tvarkoma santechnika, t. y. į namus vedė vandenį ir reikėjo keleto detalių. Jo draugė J. po naktinės pamainos miegojo ir jos jis nenorėjo žadinti. Iš vakaro jis namuose vartojo alkoholį, t. y. gėrė alaus ir ryte atsikėlęs jis taip pat išgėrė alaus apie litrą. Jis nesijautė girtas ir nutarė paimti automobilį „VW Passat“ bei su juo nuvažiuoti iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. iki „S.“ parduotuvės. Jis paėmė paminėto automobilio raktelius ir J, nieko nesakęs su automobiliu išvažiavo į parduotuvę. Nuvažiavęs į „S.“, nupirko reikiamas detales, išėjus iš parduotuvės jį pasitiko policijos pareigūnai. Išvažiavus iš namų jis daugiau alkoholio nevartojo. Pareigūnai pasakė, kad jis įtartinai vairavo automobilį ir nori patikrinti jo blaivumą. Alkotesteriu buvo jam patikrintas girtumas ir buvo nustatyta 1,92 promilių ir 1,88 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko ir pasirašė visus dokumentus. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą, o jo vairuotą automobilį „VW Passat“, pareigūnai pasakė, kad nuveš į saugomą aikštelę. Daugiau neturi ką pasakyti dėl minėto įvykio (b. l. 62-65).

2024 m. lapkričio 13 d. vyriausiojo tyrėjo E. T. tarnybiniame pranešime dėl P. Z. teisės vairuoti transporto priemones nurodoma, kad įtariamasis P. Z. 2022 m. liepos 25 d. yra praradęs teisę vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat asmuo 2024 m. spalio 7 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones“ (b. l. 32-33).

2024 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu matomas prekybos centras „S.“, šalia prekybos centro yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje matomas stovintis automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas priekine dalimi į pastato pažymėto Nr. 2 pusę. Automobilis yra tamsiai žalios spalvos, 4/5 durų, sedano tipo. Automobilio viduje alkoholinių gėrimų taros nerasta. Apžiūrint automobilio išorę, matomas bendras automobilio nusidėvėjimas, kėbulo pabraižymai bei korozija. Apžiūrint automobilio vidų ir įvykio vietą objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui nepastebėta ir nepaimta. Automobilis po apžiūros, evakuatoriaus pagalba, nugabentas į saugojamų automobilių aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 1-4, 46-54).

2024 m. lapkričio 13 d. apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad 2024 m. lapkričio 13 d. apie 13 val. 05 min. jam vairuojant automobilį „D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kryptimi link (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuojamojoje kelio dalyje blaškėsi į šonus, t. y. vingiavo link ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, po to staiga pradėdavo važiuoti kelkraščiu. Automobilio vairuotojas sukėlė jam įtarimų, kad gali būti neblaivus, tad minėtą transporto priemonę jis aplenkė, o tuomet apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112 ir minėtą transporto priemonę sekė stebėdamas ją pro galinio vaizdo matymo veidrodėlį. Minėtas „VW“, pokalbio metu su pareigūnais, nuo (duomenys neskelbtini) nusuko į (duomenys neskelbtini), o po to įsuko į prekybos centro „S.“ aikštelę. Vairuotojas, pasistatęs „VW“ automobilį, iš automobilio išlipo vienas ir nuėjo į „S.“ prekybos centrą. Asmuo buvo apie 40 metų amžiaus, apie 175-180 cm. ūgio, vilkėjo megztą šviesios spalvos megztinį, mūvėjo tamsias kelnes su baltomis juostelėmis, avėjo šlepetes. Minėtas asmuo eidamas link prekybos centro keistai ėjo, t. y. šlubčiojo. Iki atvykstant pareigūnams, asmenį stebėjo iki kol šis įėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą, t. y. į „S.“. Minėtas asmuo rankose nieko nesinešė, jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Atvykusiems pareigūnams į įvykio vietą, jis nurodė galimai neblaivaus vairuotojo požymius, papasakojo apie visą situaciją ir išvyko savais reikalais. Minėto asmens jis nepažįsta, jį šiandien matė pirmą kartą. Daugiau šiuo metu, apie šį įvykį, nieko pasakyti negali (b. l. 5-8).

2024 m. lapkričio 14 d. apklausta liudytoja D. M. parodė, kad ji turi registruotą savo vardu automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pasivažinėti prieš kokius du mėnesius perdavė savo mamai J., kadangi ji turi vairuotojo pažymėjimą. 2024 m. lapkričio 13 d. jai paskambino jos mama ir pasakė, kad jos paminėtą automobilį neatsiklausęs paėmė jos draugas-sugyventinis, P. Z. ir buvo sulaikytas vairuojantis automobilį girtas. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau neturi ką pasakyti dėl minėto automobilio (b. l. 60-61).

VšĮ „Regitra“ išraše apie „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad minėto automobilio savininku (valdytoju) yra D. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 86).

VšĮ „Emprekis“ išraše dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodoma, kad 1998 m. lengvojo automobilio „VW Passat“ (sedanas), 1.9 TDI, 66 KW kaina su PVM sudaro 900 Eur (b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas – kelių transporto eismo saugumas. Iš straipsnio dispozicijos metyti, kad pavojingos veikos požymis gali būti realizuotas keliais alternatyviais būdais, o būtent: 1) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas būnant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) neblaivumo patikrinimo, kai nustatomi neblaivumo požymiai vengimas; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, atitinkamai priežastinis ryšio požymis šios kategorijos bylose nenustatomas. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas, fizinis asmuo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis gali būti įgyvendinta esant ir tyčinei, ir neatsargiai kaltės formai.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o būtent: kaltinamojo P. Z., liudytojo J. M. ir D. M. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu ir neblaivumo patikrinimo kvitais, ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančias duomenimis, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamasi, leistinais ir patikimais įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis P. Z. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Byloje įrodyta, kad P. Z. 2024 m. lapkričio 13 d., apie 13.31 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 prom. etilo alkoholio koncentracija. P. Z. nustatytų aplinkybių neginčijo. Kaltinamasis prisipažino, kad prieš vairuojant transporto priemonę vartojo alkoholinius gėrimus, todėl su pareigūnų nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko. Taigi, byloje nėra pagrindo abejoti nustatytų aplinkybių tikrumu.

Surinkti įrodymai, tarp jų pačio kaltinamojo parodymai, patvirtina, kad jam inkriminuotą veiką P. Z. padarė tiesioginę tyčia, t. y., jis suvokė, kad vairavo automobilį neblaivus, tokiu būdų pažeidė KET nuostatas ir sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, bet nepaisant to, vis tiek norėjo taip veikti.

Atsižvelgdamas į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, teismas konstatuoja, kad P. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas BPK IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštą, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, kurios išsamiau aptariamos paskesnėse pastraipose, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Z. 2024 m. lapkričio 14 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 109-116). Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo, bet prašė išdėstyti bausmės vykdymą 2 metų laikotarpyje (b. l. 122-126). Jokios žalos (turtinės ar neturtinės) dėl P. Z. veikos nekilo. Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos proceso metu nenustatyt. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK nuostatas.

Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti supaprastinta tvarka (priimant teismo baudžiamuoju įsakymą).

Paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Iš byloje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių visumos matyti, kad P. Z. padarė šiurkštų KET pažeidimą, kuris pagal BK nustatytą sankciją neišsiskiria ypatingu pavojingumo pobūdžiu (nesunkus nusikaltimas). Tačiau reikia pripažinti, kad P. Z. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, jo pavojingas manevravimas, apie kurį paliudijo J. M., parodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Be to, byloje nustatyta, kad P. Z. jam inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia (suvokė nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti). IKNR išrašo duomenimis kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą (b. l. 69-74). ANR išrašo duomenimis kaltinamasis bausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (b. l. 198-223). Sodros duomenimis kaltinamasis dirba UAB „C.“ (b. l. 75-78). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis dėlto, P. Z. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, kas pripažintina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs kaltinamojo veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teismo manymu prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis, t. y. 90 MGL dydžio (4 500 Eur) bauda – teisėta ir pagrįsta. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 60 MGL, t. y. 3 000 Eur.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis P. Z. vairavo automobilį neblaivus, kai pareigūnai jam nustatė vidutinį neblaivumo laipsnį – 1,88 prom., teismas sprendžia kartu su bausme taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, teismas priėjo išvados, kad prokuroro siūlomas taikyti draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir būtinas bausmės paskirčiai įgyvendinti.

Pagal BK 72 straipsnyje 2 ir 3 dalies nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, jeigu konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kadangi kaltinamasis P. Z. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vairuodamas D. M. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (uždraustos veikos priemonė), kurio vertė yra 900 Eur, teismas sprendžia iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Z. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 MGL dydžio (4 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šiesiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).

P. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. Z. atėmimą.

1. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda per 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3772-1218/2024 ir įmokos kodą 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

7. Tuo atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

8. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.